Saugomų teritorijų lankytojams – dar viena nauja ekspozicija

Saugomų teritorijų lankytojams – dar viena nauja ekspozicija

Gegužės 23 dieną visuomenei pristatyta nauja Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato lankytojų centro ekspozicija. Jos tema „Upelis vidur girios“ atspindi šio rezervato gyvenimą.

Natūralus Viešvilės upelis skrodžia rezervatą tekėdamas iš šiaurinio jo pakraščio į pietus ir nešdamas surinktus pelkynų vandenis į Nemuną. Šio upelio vandens tėkmės niekada netrikdė žmogaus veikla – jis džiugina savo laukiniu žavesiu ir vandens gyventojų įvairove.

Ekspozicija savo turiniu atspindi pagrindines rezervato vertybes. Lankytojai iš jos sužino, kuo ypatinga rezervato gamta, kas čia saugoma.

Įvairių amžiaus grupių gamtos mėgėjai čia suras sau įdomios informacijos, žaidimų ir užduočių. Mažieji rezervato svečiai galės pasijusti karaliais pelėdų soste, kuriame išdrožtos visos pelėdos, gyvenančios Lietuvoje. O informaciją apie augalus ir kitus gyvūnus lankytojai suras žaismingai suslėptą laiptuose.

Pasak ekspozicijos dizainerės Skirmantės Vaitkevičiūtės, šie laiptai – ir vieta sėdėti, ir informacijos nešėjai. Vidinėse baldo erdvėse slepiasi vabalai, samanos ir kitos gamtos įdomybės – tereikia paliesti, pasukti, pažiūrėti pro akutę, paklausyti, atpažinti.

Lakoniška tekstinė ir vaizdinė informacija apie rezervato vertybes taip pat pateikiama ant sienų.

Viešvilės rezervate yra vienintelė Lietuvoje kurtinių veisykla, skirta atkurti jų populiaciją laukinėje gamtoje. Ekspozicijos kurtinių stebėjimo patalpose ne tik stebimi šie baikštūs gyvūnai, bet ir mokomasi tylos. Ateityje planuojama per kamerą transliuoti tiesioginį vaizdą internete iš kurtinių voljero. Stenduose pasakojama apie šiuos paukščius ir jų ypatumus.

Viešvilės gamtinio rezervato lankytojų centre taip pat galima pasižiūrėti filmuotos medžiagos apie gamtą, direkcijos vykdomas veiklas, išgirsti, kaip gieda vienas ar kitas paukštis. Vos įžengus į ekspozicijos patalpas, lankytojus pasitinka gamtos garsai.

 

Lietuvos gyventojams rūpi biologinės įvairovės išsaugojimas

Lietuvos gyventojams rūpi biologinės įvairovės išsaugojimas

Naujausio „Eurobarometro“ atlikto europiečių požiūrio į biologinę įvairovę tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė apklaustų Lietuvos žmonių mano, kad vertingiausioms augalų bei gyvūnų rūšims ir natūralioms buveinėms išsaugoti kai kuriose šalies vietose gali ir turi būti ribojama ūkinė veikla.

Net 41 proc. respondentų teigė, kad europinio ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose ūkinė veikla turėtų būti draudžiama, nes jose saugomi svarbiausi mūsų gamtos turtai.

Deja, realybė yra kitokia – miškų kirtimo vajaus neišvengė net saugomos teritorijos, o kirtimus ribojantys įstatymai labai sunkiai skinasi kelią. Tačiau didėjantis Lietuvos gyventojų gamtosauginis sąmoningumas, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. patarėjo Algirdo Klimavičiaus, yra svari parama valstybės institucijoms rengiant ribojimus numatančius sprendimus, kurių reikia, siekiant reikšmingų pokyčių saugant mūsų gamtą.

Mūsų šalis gali didžiuotis savo gamtos įvairove. Jos apsaugai užtikrinti yra skirti Saugomų teritorijų, Laukinės augalijos, Laukinės gyvūnijos ir Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymai. Juos įgyvendinant sudaroma Lietuvos raudonoji knyga, vykdomos įvairios apsaugos programos. Lietuva kartu su dar 192 pasaulio valstybėmis yra pasirašiusi Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvenciją.

Aplinkosaugininkus džiugina, kad vis daugiau šalies gyventojų supranta biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą. Net 99 proc. „Eurobarometro“ apklausos respondentų lietuvių pripažino, kad saugoti gamtą yra mūsų pareiga, 98 proc. neabejojo, kad gamta ir biologinė įvairovė – visuomenės sveikatos ir gerovės pagrindas. Beveik pusė apklaustųjų pasisakė už tai, kad reikia plėsti saugomas teritorijas, 40 proc. sutiko, kad gamtos apsaugai reikia didinti finansavimą.

 

 

Naujasis Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas nesirengia daryti revoliucijos

Naujasis Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas nesirengia daryti revoliucijos

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku patvirtintas šio komiteto narys, Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Juozas Imbrasas. Jis šiose pareigose pakeitė Kęstutį Mažeiką, tapusį aplinkos ministru.

J. Imbraso kandidatūrai iš pradžių pritarė Aplinkos apsaugos komitetas, o vėliau gana vieningai balsavo ir Seimas. Iš viso Seimo Aplinkos apsaugos komitete dirba 10 narių, komiteto pirmininko pavaduotojas yra liberalas Simonas Gentvilas.

J. Imbrasas – patyręs politikas, turi didelės administracinio darbo patirties. Jis gimė 1941 m. Ukmergės rajone, baigė Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialą (dabar – Vilniaus Gedimino technikos universitetą) ir įgijo inžinieriaus statybininko išsilavinimą.

J. Imbrasas dukart buvo Vilniaus miesto meras bei dukart išrinktas į Seimą, taip pat buvo Europos Parlamento narys. Į dabartinę 2016-2020 m. Seimo kadenciją J. Imbrasas išrinktas pagal partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąrašą.

Naujasis Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas optimistiškai kalba apie ateities planus ir tikina, kad iššūkių nebijo, nes patirties politikoje turi pakankamai. „Problematika ir procedūros man yra puikiai žinomos“, – sakė jis žurnalistams.

Anot jo, komiteto darbas radikaliai nesikeis, revoliucijos tikrai nesiruošiama daryti, bet tam tikrų pokyčių bus. Iš pagrindinių prioritetinių darbų jis įvardijo miškų urėdijų reformą, kuri buvo pradėta po skubos tvarka priimtų Miškų įstatymo pataisų. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad įstatymo priėmimo procedūros buvo pažeistos ir prieštarauja Konstitucijai, tad Miškų įstatymo svarstymas iš naujo turės grįžti į Seimą.

„Turėsime ilgai neatidėliojant spręsti situaciją ir įgyvendinti Konstitucinio teismo nutarimą“, – patikino J. Imbrasas.

Iš kitų probleminių temų jis išskyrė žiedinės ekonomikos, Baltijos jūros dugno užterštumo cheminėmis medžiagomis, oro taršos mažinimo klausimus. Jo nuomone, labai svarbu pradėti diskusijas bei žengti žingsnius ir dėl Baltarusijoje, Astrave statomos atominės elektrinės saugumo problemų.

„Viešai prakalbus apie monitoringo galimybes, reikės būtinai komitete diskutuoti šia tema. Svarstytina kelti šį klausimą ir COSAC formatu“, – teigė J. Imbrasas.

„Tvarkiečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis anksčiau yra sakęs, kad komiteto pirmininko postas frakcijai priklauso pagal kvotas. Tam pritarė parlamento seniūnų sueiga.

„Tvarkiečių“ frakcija Seime yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su valdančiąja koalicija.

Valdančiųjų „valstiečių“ atstovai šiuo metu vadovauja devyniems iš 15 parlamento komitetų.

Pasaulinis švedų koncernas IKEA ir Lietuvos miškų valdytoja bus artimi kaimynai

Pasaulinis švedų koncernas IKEA ir Lietuvos miškų valdytoja bus artimi kaimynai

Kazlų Rūda laukia Valstybinių miškų urėdijos (VMU) administracijos įkurtuvių. Planuojama, kad Lietuvos valstybinių miškų valdytojos būstinė veiks buvusios Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos patalpose, kuriose šiuo metu yra VMU Kazlų Rūdos regioninio padalinio būstinė. Kazlų Rūdos savivaldybės vadovai tikina, kad ir VMU, ir jos regioniniam padaliniui čia pakaks vietos.

Politinis sprendimas priimtas, dabar VMU steigėja Aplinkos ministerija teturi nustatyti jo įgyvendinimo sąlygas.

Anot Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto dekano prof. dr. Edmundo Bartkevičiaus, VMU perkėlimas į Kazlų Rūdą būtų parankus ne tik miškininkų bendruomenei, bet ir miškininkus rengiančiai Žemės ūkio akademijai. Mat universitetas ruošia miškininkystės specialistus, o jų mokymo ir tyrimų bazė yra įsikūrusi Kazlų Rūdoje.

Be to, miestelis yra lengvai pasiekiamas iš Kauno, kur įsikūrusios svarbios institucijos: Valstybinė miškų tarnyba, Miškų institutas, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija.

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos direktorius dr.Vaidotas Lygis abejojo įmonės perkėlimo nauda miškininkų bendruomenei. „Teoriškai įmonės vadovybei persikėlus arčiau miško tiesiogine to žodžio prasme, pastaroji turėtų geriau užčiuopti miškininkų gyvenimo pulsą, išgirsti jų lūkesčius, problemas ir pasiūlymus. Ar taip nutiks, priklausys tik nuo pačios VMU vadovybės pozicijos“, – svarstė V.Lygis.

Viliamasi, kad VMU centrinės būstinės perkėlimas į periferiją prisidės prie regionų plėtros.

Tačiau Kazlų Rūdoje veikia ir UAB „IKEA Industry Lietuva“ baldų bei medienos drožlių plokščių gamyklos, kaip tik plečiančios savo pajėgumus, kuriančios naujas darbo vietas. Ūkio ministerija įsipareigojo suteikti šiam projektui iki 1,4 mln. eurų valstybės paramos. Taigi valstybinių miškų valdymas optimizuotas, užsienio vartotojas – pašonėje: ar begali būti geresnės sąlygos eksploatuoti Lietuvos miškus?

„Kazlų Rūdos savivaldybė – viena iš miškingiausių, joje veikia daug miško pramonės įmonių. Iš esmės viskas arti, palankiai susikomplektuoja“, – tinklalapiui www.miskininkas.eu komentavo aplinkos ministras Kąstutis Mažeika.

Jo nuomone, per vasarą VMU jau turėtų persikelti į savo nuolatinę vietą.

Kazlų Rūda – miškų apsuptas miestas, 27 km į šiaurę nuo Marijampolės, Kazlų Rūdos savivaldybės ir seniūnijos centras. Regione išplėtota miškininkystė ir miškų pramonė.

Pasaulinio švedų koncerno IKEA įmonė Kazlų Rūdoje veikia nuo 2008 metų. Kita didelė įmonė – UAB „Jūrės medis“, vienas iš didžiausių klijuotos medienos konstrukcijų gamintojų Baltijos šalyse. Konstrukcijos čia gaminamos nuo 1974 m., o įmonės ištakos siekia 1909-uosius, kai vokiečių pirklys Tokleris Jūrės kaime pastatė naują pramoninę lentpjūvę. UAB „Jūrės medis“ gamina tiesias ir lenktas klijuotos medienos statybines konstrukcijas, medienos denginius, taip pat rąstinius namus, pirtis ir vasarnamius iš klijuoto tąšo.

Be šių didelių gamintojų, Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje dirba daug mažesnių privačių su miško ir medienos sektoriumi susijusių įmonių.

„Tikėtina, kad pagaliau bus užbaigta daugiau kaip metus veikiančios VMU įsikūrimo epopėja, prasidėjusi nuo urėdijų reformos pradžios“, – rašo www.miskininkas.eu

Dar labiau tikėtina, kad Lietuvos miškų niokojimo epopėja ritasi į naują etapą.

Startavo žaidimas „Aplankyk 25 įspūdingiausius medžius“

Startavo žaidimas „Aplankyk 25 įspūdingiausius medžius“

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba kartu su kelionių portalu pamatyklietuvoje.lt šią vasarą kviečia aplankyti 25 įspūdingiausius Lietuvos medžius – gamtos paveldo objektus. Vieni jų yra lankomi, tačiau kitų medžių reikės paieškoti su navigacija.

Daugelis mūsų žino ir lankėsi prie seniausio Lietuvos medžio – Stelmužės ąžuolo, kuris skaičiuoja daugiau kaip tūkstantį metų, ar daugiakamienės Raganų eglės Rambyno regioniniame parke. Tačiau turbūt nedaug kas matė įspūdingą Dabulevičių maumedį ar Lampėdžių liepą Gražuolę.

Tikrai bus įdomu pamatyti suaugusius į vieną kamieną medžius – Ąžuolo ir pušies draugystę, Pušis-Seses ar plačiai išsišakojusią Vartelių liepą, kurios kamieno apimtis beveik šeši metrai.

Visoje Lietuvoje, ne tik saugomose teritorijose, auga daug nuostabių medžių. Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus Alberto Stanislovaičio, išrinkdami įspūdingiausius medžius ir ragindami keliauti po gamtą, norime visuomenei pristatyti vertingus medžius, atkreipti dėmesį į gamtines vertybes.

LR saugomų teritorijų valstybės kadastre https://stk.am.lt/portal/yra sužymėti visi gamtos paveldo objektai, – vien saugomų medžių mūsų krašte yra apie keturis šimtus. Artimiausiu metu dalis jų bus tvarkomi, statomi nauji informaciniai stendai pagal projektą „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti“.

Kelionių žaidimas „APLANKYK 25 ĮSPŪDINGIAUSIUS MEDŽIUS“ jau prasidėjo gegužės 10-ąją renginiu prie Adamavo ąžuolo Sirvėtos regioniniame parke. Konkursas tęsis iki rugsėjo 10 d.

Dalyvaudami žaidime keliautojai turės surasti į sąrašą įrašytą medį ir savo mobiliajame telefone pasižymėti (GPS siųstuvo pagalba). 25 įspūdingiausių medžių koordinatės su pasižymėjimo galimybe bus pasiekiamos adresu https://www.pamatyklietuvoje.lt/keliones/kelioneszaidimai/aplankyk-25-ispudingiausius-lietuvos-saugomus-medzius/211 .

Aplankę visus 25 įspūdingiausius medžius ir pasižymėję telefone, keliautojai gaus prizo kodą, kurį galės iškeisti į prizą – knygą „Medžiai“ arba knygą „Lietuvos saugomos teritorijos“.

Kiekvienas, atvykęs atsiimti knygos į Saugomų teritorijų nacionalinį lankytojų centrą (Antakalnio g. 25, Vilnius), dar gaus ir papildomą prizą – nemokamą ekskursiją po Nacionalinį lankytojų centrą bei galės susipažinti su mūsų krašto nacionaliniais ir regioniniais parkais.

Kelionių žaidimo organizatoriai – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir portalas pamatyklietuvoje.lt , partneriai – žurnalas „Kelionės ir pramogos“.

25 įspūdingiausi saugomi Lietuvos medžiai:

1.Adamavo ąžuolas

2. Ąžuolai Dvyniai

3. Ąžuolo ir pušies draugystė

4. Dabulevičių maumedis

5. Didžioji tuja

6. Dubravos Dvyniai

7. Dusetų vinkšna

8. Glitiškių ąžuolas

9. Kalnelio daugiakamienė pušis

10. Karvelių ąžuolas

11. Lampėdžių liepa Gražuolė

12. Liepa Motinėlė

13. Liškiavos liepa

14. Lūžgalių ąžuolas

15. Meškėnų liepa

16. Mingėlos ąžuolas

17. Papilės penkiolikakamienė liepa

18. Pušys Sesės

19. Raganos uosis

20. Raganų eglė

21. Rumšiškių miško pušis

22. Salantų kaštonas

23. Stelmužės ąžuolas

24. Varniškių II ąžuolas

25. Vartelių liepa