Totaliai užsimota prieš žaliąjį Lietuvos veidą – liko žingsnis iki miškų praradimo

Totaliai užsimota prieš žaliąjį Lietuvos veidą – liko žingsnis iki miškų praradimo

Gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos Seime spaudos konferenciją „Pasiekta kritinė riba: neteisėti įstatymai galioja – miškai naikinami toliau“ surengė Nepriklausomybės Akto signataras dr. Audrius Rudys, Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ valdybos pirmininkas Gintautas Kniukšta ir Judėjimo „Lietuva yra čia“ pirmininkas, kandidatas į Lietuvos Prezidentus dr. Arvydas Juozaitis.

Kalbėtojus suvienijo nerimas dėl katastrofiškos Lietuvos miškų situacijos, kurią paliudijo ir konferencijos metu parodytos palydovinės nuotraukos. „Dar nematėme taip suniokotų Lietuvos miškų. Kas atsitiko, kad pradėti kirsti net kraštovaizdžio draustiniai ir nacionaliniai parkai? Kam valstybė priėmė šias teritorijas saugančius įstatymus, įdarbino būrį žmonių, kad užtikrintų apsaugą?“ – retoriškai klausė G.Kniukšta.

„Tylomis vykdomas siaubingas dalykas. 2012 metais Lietuvos miškai buvo pripažinti geriausiai tvarkomais ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Staiga pamatėme: tai, kas Lietuvoje žaliavo ūžė, virto plynėmis. Tai, kas lietuviui atrodė neįmanoma – kirsti rezervatus ir nacionalinius parkus, virto realybe. Dabar tai daroma ir naktimis, išmalant kelius, nes nėra elementarios priežiūros ir apsaugos. Žalia mediena karavanais vežama į užsienį. Vyksta totalus puolimas prieš žaliąjį Lietuvos veidą, sparčiai naikinamas nacionalinis turtas. Pradėkime taip naikinti geležinkelius, uostus – valstybės nebeliks“, – kalbėjo A.Juozaitis.

Reforma – su šmeižto ir melo kvapu

Visa tai – skubos tvarka 2017-ųjų vasarą Seime priimtų Miškų įstatymo pataisų, įteisinusių urėdijų pertvarką, pasekmės. Vietoje 42 urėdijų įsteigus vieną, daugybė žmonių prarado darbą, miškuose neliko elementarios priežiūros, įsivyravo chaosas, toliau naikinamos girininkijos, kirtimai vyksta netgi draudžiamu paukščių perėjimo laikotarpiu, naikinamos europinės svarbos biologinės buveinės, už ką Europos Sąjunga rengia Lietuvai baudą.

Verta priminti, kad įstatymo pataisos buvo prastumtos, pasitelkus „juodąsias technologijas“. A.Juozaitis priminė, kad buvo apšmeižti neva korumpuoti ir apsivogę urėdai, nors nė vienam jų nebuvo iškelta byla. Vėliau meluota miškininkams. 2017-ųjų liepą, rengiantis priimti reformą įteisinantį įstatymą, tūkstančiai jų budėjo prie Seimo. Tačiau Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui patikinus, kad įstatymas bus svarstomas tik rudenį, jie su palengvėjimu išsiskirstė, o po dviejų dienų įstatymas buvo priimtas, pažeidus Seimo statutą ir Konstituciją.

G.Kniukšta pabrėžė, kad situaciją galėjo pakeisti Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, nes Lietuvos miškininkų sąjunga prašė netvirtinti įstatymo, kuris nebuvo derintas nei su visuomene, nei su miškininkais ir mokslininkais. Tačiau prezidentė jį pasirašė.

Krizė ir teisėsaugos viršūnėje

Tai – jau istorija, ir miškų genocidas Lietuvoje vykdomas jau beveik metus. Nauja yra tai, kad Konstitucinis Teismas (KT), balandžio 16-ąją pripažinęs skubotą Miškų įstatymo pataisų priėmimą neteisėtu, pabrėžė neturintis pagrindo ginčyti Vyriausybės nutarimo dėl urėdijų reformos.

„Tai absurdas. Kam reikėjo KT teisinti Vyriausybę, kai užteko pasisakyti dėl įstatymo? Matome sisteminę krizę net įstatymų priežiūros, teisėsaugos viršūnėje“, – stebėjosi A.Juozaitis. Spaudos konferenciją vedęs A.Rudys taip pat abejojo KT išvedžiojimais: „Kyla klausimas: ar KT yra teisminė, ar vykdomoji valdžia, jei leidžia vykdyti nekonstituciškai numatytas veiklas?“.

Kalbėtojų įsitikinimu, Lietuvoje vykdomas verslo grupuočių planas, siekiant užvaldyti šalies miškus. Pirmasis žingsnis buvo vienos urėdijos vietoje 42 įsteigimas. Antrasis – miškų kirtimo normos padidinimas, vadovaujantis neaiškiais kriterijais, kai valstiečiai žadėjo jau šiemet sumažinti plynųjų kirtimų apimtis iki 30 proc. Tačiau einama priešingu keliu.

„Jei valstybinė miškų urėdija bus privatizuota (to siekė buvęs aplinkos ministras K.Navickas) ir pateks į pramonės ryklių rankas, nebeturėsime savo miškų“, – pranašavo G.Kniukšta.

Dabartiniai Lietuvos įstatymai leidžia vienam fiziniam asmeniui supirkti visus Lietuvos miškus. Pasak Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ vadovo, jau dabar IKEA supirkti miškai užima Kauno dydžio teritoriją.

„Sodinusieji mišką šį pavasarį jo užaugusio nepamatys – jis užaugs po 80 metų. Tai mūsų tautos skausmas visam šimtmečiui. Mūsų vaikai ir anūkai mums neatleis, jeigu šiandien nieko nedarysime“, – kalbėjo G.Kniukšta.

Sieks atkurti teisingumą

Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ rengia neteisėtai atleistų miškininkų ieškinius teismui ir reikalaus atleistų miškininkų sugrąžinimo į darbą. „Kadangi KT pripažino, jog įstatymo pataisos prieštarauja Konstitucijai, vadinasi, ir visi jas sekę veiksmai, taip pat Vyriausybės nutarimas, yra neteisėti. Turi būti atstatytas teisingumas ir įstatymas, pagal kurį Lietuvoje veikia 42 urėdijos ir generalinė urėdija“, – neabejojo G.Kniukšta.

Be to, Sąjūdis tęs savo žygį prieš chaosą miškuose mitingu Kazlų Rūdoje, kur veikia pagrindinis IKEA fabrikas ir numatoma perkelti valstybinę miškų urėdiją.

A.Juozaičio rinkiminė komanda taip pat pasiryžusi atkurti Lietuvoje ankstesnę urėdijų sistemą, kol Turto bankas neišparceliavo jų turto, o žmonės neprarado noro grąžinti gerąsias urėdijų tradicijas. Pretendentas į Lietuvos prezidentus taip pat tikisi atgaivinti jaunimo susidomėjimą studijomis Žemės ūkio akademijos Miškų fakultete, kuris išgaravo kartu su prasidėjusiu miškų naikinimu.