Siūloma tausojant saugomas teritorijas intensyviau kirsti kitus miškus

Siūloma tausojant saugomas teritorijas intensyviau kirsti kitus miškus

Ūkiniuose miškuose paukščių perėjimo laikotarpiu galima vykdyti kirtimus, o dėl to kenčia paukščiai ir jų jaunikliai, Eltai sakė Labanoro klubo prezidentas Andrejus Gaidamavičius. Tuo metu Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) vadovas Algis Gaižutis teigė, kad kirtimai nėra vykdomi ten, kur negalima.

Pasak A.Gaidamavičiaus, kad Valstybinių miškų urėdija (VMU) yra savo noru nusprendusi pavasarį nekirsti valstybinių miškų regioniniame parke, tačiau privatūs miškų savininkai tai daro, nes įstatymai nedraudžia.

„VMU pati savanoriškai nusprendė pavasarį nekirsti valstybinių miškų regioniniame parke, nesvarbu ar tai būtų ūkiniai miškai, ar ne. Tačiau pagal įstatymus leidžiama kirsti miškus ir vasarą, ir pavasarį, kada paukščiai peri. (…) Valstybinių miškų tarnyba išduoda leidimus kirsti paukščių perėjimo laikotarpiu, nes tokie yra įstatymai“, – aiškino A.Gaidamavičius.

Jo teigimu, kol neįsigaliojo naujas įstatymas, VMU veikia pagal Plynų kirtimų darbo grupės, kuriai pats priklausė, rekomendacijas. Jos yra nepatvirtintos, bet, kol įsigalios naujas įstatymas, pageidautinos paisyti. Viena iš rekomendacijų yra paukščių perėjimo laikotarpiu nekirsti miškų „Natura 2000“ teritorijose, kurios skirtos paukščių apsaugai.

A.Gaidamavičius pastebėjo, kad Labanoro girioje vietiniai gyventojai buvo iškvietę policiją dėl to, kad medžiai buvo kertami perint paukščiams.

Tuo metu LMSA vadovas A.Gaižutis tvirtino, jog kirtimai nėra vykdomi ten, kur negalima.

„Priklausomai nuo saugomos teritorijos tipo arba nuo apsaugos režimo, saugomų paukščių lizdavietės kirtimai nevykdomi“, – sakė A.Gaižutis.

Jo įsitikinimu, privačiuose miškuose ūkininkavimas nėra labai intensyvus, nes tik trečdalis privačių miškų turi parengtus miškotvarkos projektus, kurie būtini vykdyti ūkinę veiklą. „Vadinasi, kitose teritorijose miško savininkai neūkininkauja intensyviai ir, matyt, artimiausiu metu nesirengia to daryti“, – spėjo A.Gaižutis.

Tuo metu Aplinkos ministerija komentare Eltai nurodė, kad šiuo metu rengiamas Miško kirtimo taisyklių pakeitimo projektas, kuriame siūloma nustatyti, kad tam tikru laiku medienos kirtimas būtų draudžiamas.

„Miško kirtimai ir medienos ištraukimas būtų draudžiami nuo kovo 15 dienos iki rugpjūčio 1 dienos ir atskirose paukščių apsaugai svarbiose teritorijose, išskyrus buveines, kurios netinkamos ir jose neaptikta paukščių, dėl kurių apsaugos nustatyta ši apsaugai svarbi teritorija”, – informavo Aplinkos ministerija.

Jos aiškinimu, šiuo metu Miško kirtimų taisyklėse numatyta, kad II miškų grupei priskirtuose miškuose ir III miškų grupių miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, o taip pat IV grupės miškuose, esančiuose nacionaliniuose parkuose, miško kirtimai ir medienos ištraukimas iš jų draudžiami nuo kovo 15 dienos iki rugpjūčio 1 dienos, jei kitais teisės aktais nenustatyta kitaip.

Papildomai, pasak ministerijos, IVA grupės miškuose ir miškuose, kuriems netaikomi minėti apribojimai, jaunuolynų ugdymo kirtimai, medienos ištraukimas draudžiami nuo balandžio 1 dienos iki birželio 1 dienos, retinimai ir einamieji kirtimai, medienos ištraukimas draudžiamas nuo gegužės 1 dienos iki liepos 1 dienos. Be to, papildomi miško kirtimų laiko apribojimai taikomi medynuose aplink retųjų paukščių lizdavietes.

Aplinkos ministerija anksčiau yra pateikusi siūlymą išskirti atskirą miškų grupę, kurioje būtų leidžiami tik biologinei įvairovei išsaugoti būtini specialieji kirtimai. Tokie pakeitimai mažiau liestų kitų miško grupių miškininkavimą, tačiau ir jose siūlomos tam tikros naujovės.

Pavyzdžiui, III miškų grupės medynuose plyno kirtimo didžiausią leistiną plotą sumažinti nuo 5 iki 3 ha, o valstybiniuose (regioniniuose ir nacionaliniuose) parkuose bei draustiniuose – iki 1 ha.

Tuo metu IVA miškų grupės medynuose plyno kirtimo didžiausias leistiną plotą norima sumažinti nuo 8 iki 6 ha, o valstybiniuose parkuose – iki 1 ha.

Specialistų teigimu, dėl papildomų miško kirtimų ir jų plotų apribojimų kasmet po 0,8 mln. kubinių metrų gali sumažėti rinkai pateikiamos žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų kiekis. Tačiau šis sumažėjimas gali būti kompensuotas intensyvesniu ūkinių miškų naudojimu nesaugomose teritorijose bei rezervuotų, nuosavybės teisių atkūrimui skirtų, bet tam nepanaudotų miškų kirtimu (apie 10 proc. Lietuvos miškų).

Metinis lėšų poreikis kompensacijoms privačių miškų savininkams už naujai įvedamus apribojimus saugomose teritorijose sieks iki 10 mln. eurų kasmet, didžioji dalis – „Natura 2000“ (ES saugomų teritorijų tinklo) išmokos.

Anksčiau aplinkos ministras Kęstutis Mažeika yra sakęs, kad, vykstant Miškų urėdijų reformai, medienos buvo iškirsta 10-12 proc. mažiau, nei planuota, bet kirtimai, pasak jo, suaktyvėjo privačių miškų savininkų miškuose.

 

Pradėjo dirbti už miškus atsakinga nauja aplinkos viceministrė

Pradėjo dirbti už miškus atsakinga nauja aplinkos viceministrė

Aplinkos viceministrės pareigas pradėjo eiti Rasa Vaitkevičiūtė, pastaruoju metu dirbusi Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdyboje vyriausiąja specialiste.

Kaip Eltai patvirtino Aplinkos ministerija (AM), pagrindinės naujosios viceministrės atsakomybės sritys bus gamtos apsauga ir miškų sektorius. Ji gerai žino šių sektorių problemas, nes yra įgijusi tiek mokslinio, tiek praktinio darbo patirties.

Iš Kauno kilusi 34 metų R. Vaitkevičiūtė baigė aplinkotyros ir ekologijos studijas Lietuvos žemės ūkio universitete, o prieš šešerius metus už apgintą miškotyros mokslo darbą jai buvo suteiktas žemės ūkio mokslų daktaro laipsnis. Naujoji viceministrė jau šeštus metus skaito paskaitas studentams Aleksandro Stulginskio universitete, paskelbė AM.

R.Vaitkevičiūtė taip pat yra dirbusi Kazlų Rūdos mokomojoje miškų urėdijoje. Pastaruoju metu jos darbas buvo susijęs su valstybine aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kontrole Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos Kauno agentūroje.

Buvęs aplinkos viceministras Martynas Norbutas iš pareigų pasitraukė balandžio 1-ąją. Aplinkos ministerijoje jis buvo atsakingas už gamtos apsaugą, miškus, saugomas teritorijas, kraštovaizdį bei atliekas.

M.Norbutas spėjo, kad jo pasitraukimas iš pareigų paspartins sprendimus dėl Aplinkos ministerijos ir sustiprins AM komandą. „Tai yra būtina, ir turi būti ne du viceministrai, o visi trys. Tai galėtų paskatinti daugiau dėmesio skirti aplinkai. Akivaizdu, kai nėra suformuota pilna komanda, to dėmesio yra mažiau, taip pat mažiau ir galimybių spręsti labai svarbius klausimus, kurie liečia tiek gyventojus, tiek gamtos apsaugą, tiek klimato iššūkius.“, – aiškino M.Norbutas, esą tik laikinai pailikęs ministerijoje atstatydintą ministrą pavadavusio energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno prašymu.

Naujas aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pareigas pradėjo eiti balandžio pradžioje.