Naujasis Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas nesirengia daryti revoliucijos

Naujasis Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas nesirengia daryti revoliucijos

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku patvirtintas šio komiteto narys, Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Juozas Imbrasas. Jis šiose pareigose pakeitė Kęstutį Mažeiką, tapusį aplinkos ministru.

J. Imbraso kandidatūrai iš pradžių pritarė Aplinkos apsaugos komitetas, o vėliau gana vieningai balsavo ir Seimas. Iš viso Seimo Aplinkos apsaugos komitete dirba 10 narių, komiteto pirmininko pavaduotojas yra liberalas Simonas Gentvilas.

J. Imbrasas – patyręs politikas, turi didelės administracinio darbo patirties. Jis gimė 1941 m. Ukmergės rajone, baigė Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialą (dabar – Vilniaus Gedimino technikos universitetą) ir įgijo inžinieriaus statybininko išsilavinimą.

J. Imbrasas dukart buvo Vilniaus miesto meras bei dukart išrinktas į Seimą, taip pat buvo Europos Parlamento narys. Į dabartinę 2016-2020 m. Seimo kadenciją J. Imbrasas išrinktas pagal partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąrašą.

Naujasis Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas optimistiškai kalba apie ateities planus ir tikina, kad iššūkių nebijo, nes patirties politikoje turi pakankamai. „Problematika ir procedūros man yra puikiai žinomos“, – sakė jis žurnalistams.

Anot jo, komiteto darbas radikaliai nesikeis, revoliucijos tikrai nesiruošiama daryti, bet tam tikrų pokyčių bus. Iš pagrindinių prioritetinių darbų jis įvardijo miškų urėdijų reformą, kuri buvo pradėta po skubos tvarka priimtų Miškų įstatymo pataisų. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad įstatymo priėmimo procedūros buvo pažeistos ir prieštarauja Konstitucijai, tad Miškų įstatymo svarstymas iš naujo turės grįžti į Seimą.

„Turėsime ilgai neatidėliojant spręsti situaciją ir įgyvendinti Konstitucinio teismo nutarimą“, – patikino J. Imbrasas.

Iš kitų probleminių temų jis išskyrė žiedinės ekonomikos, Baltijos jūros dugno užterštumo cheminėmis medžiagomis, oro taršos mažinimo klausimus. Jo nuomone, labai svarbu pradėti diskusijas bei žengti žingsnius ir dėl Baltarusijoje, Astrave statomos atominės elektrinės saugumo problemų.

„Viešai prakalbus apie monitoringo galimybes, reikės būtinai komitete diskutuoti šia tema. Svarstytina kelti šį klausimą ir COSAC formatu“, – teigė J. Imbrasas.

„Tvarkiečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis anksčiau yra sakęs, kad komiteto pirmininko postas frakcijai priklauso pagal kvotas. Tam pritarė parlamento seniūnų sueiga.

„Tvarkiečių“ frakcija Seime yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su valdančiąja koalicija.

Valdančiųjų „valstiečių“ atstovai šiuo metu vadovauja devyniems iš 15 parlamento komitetų.

Pasaulinis švedų koncernas IKEA ir Lietuvos miškų valdytoja bus artimi kaimynai

Pasaulinis švedų koncernas IKEA ir Lietuvos miškų valdytoja bus artimi kaimynai

Kazlų Rūda laukia Valstybinių miškų urėdijos (VMU) administracijos įkurtuvių. Planuojama, kad Lietuvos valstybinių miškų valdytojos būstinė veiks buvusios Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos patalpose, kuriose šiuo metu yra VMU Kazlų Rūdos regioninio padalinio būstinė. Kazlų Rūdos savivaldybės vadovai tikina, kad ir VMU, ir jos regioniniam padaliniui čia pakaks vietos.

Politinis sprendimas priimtas, dabar VMU steigėja Aplinkos ministerija teturi nustatyti jo įgyvendinimo sąlygas.

Anot Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto dekano prof. dr. Edmundo Bartkevičiaus, VMU perkėlimas į Kazlų Rūdą būtų parankus ne tik miškininkų bendruomenei, bet ir miškininkus rengiančiai Žemės ūkio akademijai. Mat universitetas ruošia miškininkystės specialistus, o jų mokymo ir tyrimų bazė yra įsikūrusi Kazlų Rūdoje.

Be to, miestelis yra lengvai pasiekiamas iš Kauno, kur įsikūrusios svarbios institucijos: Valstybinė miškų tarnyba, Miškų institutas, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija.

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos direktorius dr.Vaidotas Lygis abejojo įmonės perkėlimo nauda miškininkų bendruomenei. „Teoriškai įmonės vadovybei persikėlus arčiau miško tiesiogine to žodžio prasme, pastaroji turėtų geriau užčiuopti miškininkų gyvenimo pulsą, išgirsti jų lūkesčius, problemas ir pasiūlymus. Ar taip nutiks, priklausys tik nuo pačios VMU vadovybės pozicijos“, – svarstė V.Lygis.

Viliamasi, kad VMU centrinės būstinės perkėlimas į periferiją prisidės prie regionų plėtros.

Tačiau Kazlų Rūdoje veikia ir UAB „IKEA Industry Lietuva“ baldų bei medienos drožlių plokščių gamyklos, kaip tik plečiančios savo pajėgumus, kuriančios naujas darbo vietas. Ūkio ministerija įsipareigojo suteikti šiam projektui iki 1,4 mln. eurų valstybės paramos. Taigi valstybinių miškų valdymas optimizuotas, užsienio vartotojas – pašonėje: ar begali būti geresnės sąlygos eksploatuoti Lietuvos miškus?

„Kazlų Rūdos savivaldybė – viena iš miškingiausių, joje veikia daug miško pramonės įmonių. Iš esmės viskas arti, palankiai susikomplektuoja“, – tinklalapiui www.miskininkas.eu komentavo aplinkos ministras Kąstutis Mažeika.

Jo nuomone, per vasarą VMU jau turėtų persikelti į savo nuolatinę vietą.

Kazlų Rūda – miškų apsuptas miestas, 27 km į šiaurę nuo Marijampolės, Kazlų Rūdos savivaldybės ir seniūnijos centras. Regione išplėtota miškininkystė ir miškų pramonė.

Pasaulinio švedų koncerno IKEA įmonė Kazlų Rūdoje veikia nuo 2008 metų. Kita didelė įmonė – UAB „Jūrės medis“, vienas iš didžiausių klijuotos medienos konstrukcijų gamintojų Baltijos šalyse. Konstrukcijos čia gaminamos nuo 1974 m., o įmonės ištakos siekia 1909-uosius, kai vokiečių pirklys Tokleris Jūrės kaime pastatė naują pramoninę lentpjūvę. UAB „Jūrės medis“ gamina tiesias ir lenktas klijuotos medienos statybines konstrukcijas, medienos denginius, taip pat rąstinius namus, pirtis ir vasarnamius iš klijuoto tąšo.

Be šių didelių gamintojų, Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje dirba daug mažesnių privačių su miško ir medienos sektoriumi susijusių įmonių.

„Tikėtina, kad pagaliau bus užbaigta daugiau kaip metus veikiančios VMU įsikūrimo epopėja, prasidėjusi nuo urėdijų reformos pradžios“, – rašo www.miskininkas.eu

Dar labiau tikėtina, kad Lietuvos miškų niokojimo epopėja ritasi į naują etapą.