Saugomų teritorijų lankytojams – dar viena nauja ekspozicija

Saugomų teritorijų lankytojams – dar viena nauja ekspozicija

Gegužės 23 dieną visuomenei pristatyta nauja Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato lankytojų centro ekspozicija. Jos tema „Upelis vidur girios“ atspindi šio rezervato gyvenimą.

Natūralus Viešvilės upelis skrodžia rezervatą tekėdamas iš šiaurinio jo pakraščio į pietus ir nešdamas surinktus pelkynų vandenis į Nemuną. Šio upelio vandens tėkmės niekada netrikdė žmogaus veikla – jis džiugina savo laukiniu žavesiu ir vandens gyventojų įvairove.

Ekspozicija savo turiniu atspindi pagrindines rezervato vertybes. Lankytojai iš jos sužino, kuo ypatinga rezervato gamta, kas čia saugoma.

Įvairių amžiaus grupių gamtos mėgėjai čia suras sau įdomios informacijos, žaidimų ir užduočių. Mažieji rezervato svečiai galės pasijusti karaliais pelėdų soste, kuriame išdrožtos visos pelėdos, gyvenančios Lietuvoje. O informaciją apie augalus ir kitus gyvūnus lankytojai suras žaismingai suslėptą laiptuose.

Pasak ekspozicijos dizainerės Skirmantės Vaitkevičiūtės, šie laiptai – ir vieta sėdėti, ir informacijos nešėjai. Vidinėse baldo erdvėse slepiasi vabalai, samanos ir kitos gamtos įdomybės – tereikia paliesti, pasukti, pažiūrėti pro akutę, paklausyti, atpažinti.

Lakoniška tekstinė ir vaizdinė informacija apie rezervato vertybes taip pat pateikiama ant sienų.

Viešvilės rezervate yra vienintelė Lietuvoje kurtinių veisykla, skirta atkurti jų populiaciją laukinėje gamtoje. Ekspozicijos kurtinių stebėjimo patalpose ne tik stebimi šie baikštūs gyvūnai, bet ir mokomasi tylos. Ateityje planuojama per kamerą transliuoti tiesioginį vaizdą internete iš kurtinių voljero. Stenduose pasakojama apie šiuos paukščius ir jų ypatumus.

Viešvilės gamtinio rezervato lankytojų centre taip pat galima pasižiūrėti filmuotos medžiagos apie gamtą, direkcijos vykdomas veiklas, išgirsti, kaip gieda vienas ar kitas paukštis. Vos įžengus į ekspozicijos patalpas, lankytojus pasitinka gamtos garsai.

 

Lietuvos gyventojams rūpi biologinės įvairovės išsaugojimas

Lietuvos gyventojams rūpi biologinės įvairovės išsaugojimas

Naujausio „Eurobarometro“ atlikto europiečių požiūrio į biologinę įvairovę tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė apklaustų Lietuvos žmonių mano, kad vertingiausioms augalų bei gyvūnų rūšims ir natūralioms buveinėms išsaugoti kai kuriose šalies vietose gali ir turi būti ribojama ūkinė veikla.

Net 41 proc. respondentų teigė, kad europinio ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose ūkinė veikla turėtų būti draudžiama, nes jose saugomi svarbiausi mūsų gamtos turtai.

Deja, realybė yra kitokia – miškų kirtimo vajaus neišvengė net saugomos teritorijos, o kirtimus ribojantys įstatymai labai sunkiai skinasi kelią. Tačiau didėjantis Lietuvos gyventojų gamtosauginis sąmoningumas, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. patarėjo Algirdo Klimavičiaus, yra svari parama valstybės institucijoms rengiant ribojimus numatančius sprendimus, kurių reikia, siekiant reikšmingų pokyčių saugant mūsų gamtą.

Mūsų šalis gali didžiuotis savo gamtos įvairove. Jos apsaugai užtikrinti yra skirti Saugomų teritorijų, Laukinės augalijos, Laukinės gyvūnijos ir Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymai. Juos įgyvendinant sudaroma Lietuvos raudonoji knyga, vykdomos įvairios apsaugos programos. Lietuva kartu su dar 192 pasaulio valstybėmis yra pasirašiusi Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvenciją.

Aplinkosaugininkus džiugina, kad vis daugiau šalies gyventojų supranta biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą. Net 99 proc. „Eurobarometro“ apklausos respondentų lietuvių pripažino, kad saugoti gamtą yra mūsų pareiga, 98 proc. neabejojo, kad gamta ir biologinė įvairovė – visuomenės sveikatos ir gerovės pagrindas. Beveik pusė apklaustųjų pasisakė už tai, kad reikia plėsti saugomas teritorijas, 40 proc. sutiko, kad gamtos apsaugai reikia didinti finansavimą.