Lankytojus kviečia pagražėjęs Germanto kraštovaizdžio draustinis

Lankytojus kviečia pagražėjęs Germanto kraštovaizdžio draustinis

Germanto kraštovaizdžio draustinis tampa vienu patraukliausių objektų Žemaitijoje. Jis naujai pritaikytas lankyti – įrengti pažintiniai takai, informaciniai stendai, atokvėpio vietos. Pasak Aplinkos ministerijos, lankytojus turėtų sudominti ir basų kojų takas, gamtos garsų terapija.

Šis draustinis buvo vienas pirmųjų Lietuvoje. Jis įsteigtas beveik prieš 60 metų siekiant išsaugoti Vidurio Žemaičių aukštumoms būdingą kraštovaizdį su ežerų kompleksu. Į draustinio teritoriją pateko Džiuginėnų, Pagermantės, Lieplaukės miškai, taip pat Germanto, Ilgio, Durbino ežerai su Durbinio, Gėrupio, Stujų, Gelžupio upeliais. Netoli draustinio yra Telšių miestas, todėl jis gausiai lankomas. Telšiškiai ypač mėgsta Ilgio ežero pakrantes. Prie Germanto ir Ilgio ežero sutvarkyti želdiniai, atokvėpio vietos, pastatyti informaciniai stendai, kad žmonės galėtų geriau pažinti gamtos vertybes.

Nuo šiol lankytojai gali keliauti palei Ilgio ir Germanto ežerus pėsčiomis arba dviračiais. Ypač patrauklus 1,2 km maršrutas aplink Ilgį. Čia įrengti mediniai takai neįgaliesiems su patogiu privažiavimu prie vandens. Lankytojai gali išbandyti pojūčių taką basomis per pelkę, žvyrą, durpes, akmenis, vaikus sudomins gamtos pažinimo įrenginiai „Paukščio lizdas“, „Vabalų viešbutis“, „Medžių pažinimas“, „Miško klasė“.

Germanto ežero pakrantės yra sutvirtintos akmenimis. Praėjęs tiltelį, miške keliautojas ras apmąstymų aikštelę su lauko akmenų labirintu, kur galima pasijusti gamtos dalimi.

924 ha ploto Germanto kraštovaizdžio draustinis sutvarkytas ir pritaikytas lankyti pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos vykdomą projektą „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti“ ES struktūrinių fondų ir Valstybinių miškų urėdijos Telšių regioninio padalinio lėšomis. Jos leido įgyvendinti dešimtmečius miškininkų bendruomenės puoselėtas draustinio sutvarkymo vizijas. Bendra šio projekto vertė – daugiau nei 600 tūkst. Eur.

Siūloma tausojant saugomas teritorijas intensyviau kirsti kitus miškus

Siūloma tausojant saugomas teritorijas intensyviau kirsti kitus miškus

Ūkiniuose miškuose paukščių perėjimo laikotarpiu galima vykdyti kirtimus, o dėl to kenčia paukščiai ir jų jaunikliai, Eltai sakė Labanoro klubo prezidentas Andrejus Gaidamavičius. Tuo metu Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) vadovas Algis Gaižutis teigė, kad kirtimai nėra vykdomi ten, kur negalima.

Pasak A.Gaidamavičiaus, kad Valstybinių miškų urėdija (VMU) yra savo noru nusprendusi pavasarį nekirsti valstybinių miškų regioniniame parke, tačiau privatūs miškų savininkai tai daro, nes įstatymai nedraudžia.

„VMU pati savanoriškai nusprendė pavasarį nekirsti valstybinių miškų regioniniame parke, nesvarbu ar tai būtų ūkiniai miškai, ar ne. Tačiau pagal įstatymus leidžiama kirsti miškus ir vasarą, ir pavasarį, kada paukščiai peri. (…) Valstybinių miškų tarnyba išduoda leidimus kirsti paukščių perėjimo laikotarpiu, nes tokie yra įstatymai“, – aiškino A.Gaidamavičius.

Jo teigimu, kol neįsigaliojo naujas įstatymas, VMU veikia pagal Plynų kirtimų darbo grupės, kuriai pats priklausė, rekomendacijas. Jos yra nepatvirtintos, bet, kol įsigalios naujas įstatymas, pageidautinos paisyti. Viena iš rekomendacijų yra paukščių perėjimo laikotarpiu nekirsti miškų „Natura 2000“ teritorijose, kurios skirtos paukščių apsaugai.

A.Gaidamavičius pastebėjo, kad Labanoro girioje vietiniai gyventojai buvo iškvietę policiją dėl to, kad medžiai buvo kertami perint paukščiams.

Tuo metu LMSA vadovas A.Gaižutis tvirtino, jog kirtimai nėra vykdomi ten, kur negalima.

„Priklausomai nuo saugomos teritorijos tipo arba nuo apsaugos režimo, saugomų paukščių lizdavietės kirtimai nevykdomi“, – sakė A.Gaižutis.

Jo įsitikinimu, privačiuose miškuose ūkininkavimas nėra labai intensyvus, nes tik trečdalis privačių miškų turi parengtus miškotvarkos projektus, kurie būtini vykdyti ūkinę veiklą. „Vadinasi, kitose teritorijose miško savininkai neūkininkauja intensyviai ir, matyt, artimiausiu metu nesirengia to daryti“, – spėjo A.Gaižutis.

Tuo metu Aplinkos ministerija komentare Eltai nurodė, kad šiuo metu rengiamas Miško kirtimo taisyklių pakeitimo projektas, kuriame siūloma nustatyti, kad tam tikru laiku medienos kirtimas būtų draudžiamas.

„Miško kirtimai ir medienos ištraukimas būtų draudžiami nuo kovo 15 dienos iki rugpjūčio 1 dienos ir atskirose paukščių apsaugai svarbiose teritorijose, išskyrus buveines, kurios netinkamos ir jose neaptikta paukščių, dėl kurių apsaugos nustatyta ši apsaugai svarbi teritorija”, – informavo Aplinkos ministerija.

Jos aiškinimu, šiuo metu Miško kirtimų taisyklėse numatyta, kad II miškų grupei priskirtuose miškuose ir III miškų grupių miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, o taip pat IV grupės miškuose, esančiuose nacionaliniuose parkuose, miško kirtimai ir medienos ištraukimas iš jų draudžiami nuo kovo 15 dienos iki rugpjūčio 1 dienos, jei kitais teisės aktais nenustatyta kitaip.

Papildomai, pasak ministerijos, IVA grupės miškuose ir miškuose, kuriems netaikomi minėti apribojimai, jaunuolynų ugdymo kirtimai, medienos ištraukimas draudžiami nuo balandžio 1 dienos iki birželio 1 dienos, retinimai ir einamieji kirtimai, medienos ištraukimas draudžiamas nuo gegužės 1 dienos iki liepos 1 dienos. Be to, papildomi miško kirtimų laiko apribojimai taikomi medynuose aplink retųjų paukščių lizdavietes.

Aplinkos ministerija anksčiau yra pateikusi siūlymą išskirti atskirą miškų grupę, kurioje būtų leidžiami tik biologinei įvairovei išsaugoti būtini specialieji kirtimai. Tokie pakeitimai mažiau liestų kitų miško grupių miškininkavimą, tačiau ir jose siūlomos tam tikros naujovės.

Pavyzdžiui, III miškų grupės medynuose plyno kirtimo didžiausią leistiną plotą sumažinti nuo 5 iki 3 ha, o valstybiniuose (regioniniuose ir nacionaliniuose) parkuose bei draustiniuose – iki 1 ha.

Tuo metu IVA miškų grupės medynuose plyno kirtimo didžiausias leistiną plotą norima sumažinti nuo 8 iki 6 ha, o valstybiniuose parkuose – iki 1 ha.

Specialistų teigimu, dėl papildomų miško kirtimų ir jų plotų apribojimų kasmet po 0,8 mln. kubinių metrų gali sumažėti rinkai pateikiamos žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų kiekis. Tačiau šis sumažėjimas gali būti kompensuotas intensyvesniu ūkinių miškų naudojimu nesaugomose teritorijose bei rezervuotų, nuosavybės teisių atkūrimui skirtų, bet tam nepanaudotų miškų kirtimu (apie 10 proc. Lietuvos miškų).

Metinis lėšų poreikis kompensacijoms privačių miškų savininkams už naujai įvedamus apribojimus saugomose teritorijose sieks iki 10 mln. eurų kasmet, didžioji dalis – „Natura 2000“ (ES saugomų teritorijų tinklo) išmokos.

Anksčiau aplinkos ministras Kęstutis Mažeika yra sakęs, kad, vykstant Miškų urėdijų reformai, medienos buvo iškirsta 10-12 proc. mažiau, nei planuota, bet kirtimai, pasak jo, suaktyvėjo privačių miškų savininkų miškuose.

 

Pradėjo dirbti už miškus atsakinga nauja aplinkos viceministrė

Pradėjo dirbti už miškus atsakinga nauja aplinkos viceministrė

Aplinkos viceministrės pareigas pradėjo eiti Rasa Vaitkevičiūtė, pastaruoju metu dirbusi Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdyboje vyriausiąja specialiste.

Kaip Eltai patvirtino Aplinkos ministerija (AM), pagrindinės naujosios viceministrės atsakomybės sritys bus gamtos apsauga ir miškų sektorius. Ji gerai žino šių sektorių problemas, nes yra įgijusi tiek mokslinio, tiek praktinio darbo patirties.

Iš Kauno kilusi 34 metų R. Vaitkevičiūtė baigė aplinkotyros ir ekologijos studijas Lietuvos žemės ūkio universitete, o prieš šešerius metus už apgintą miškotyros mokslo darbą jai buvo suteiktas žemės ūkio mokslų daktaro laipsnis. Naujoji viceministrė jau šeštus metus skaito paskaitas studentams Aleksandro Stulginskio universitete, paskelbė AM.

R.Vaitkevičiūtė taip pat yra dirbusi Kazlų Rūdos mokomojoje miškų urėdijoje. Pastaruoju metu jos darbas buvo susijęs su valstybine aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kontrole Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos Kauno agentūroje.

Buvęs aplinkos viceministras Martynas Norbutas iš pareigų pasitraukė balandžio 1-ąją. Aplinkos ministerijoje jis buvo atsakingas už gamtos apsaugą, miškus, saugomas teritorijas, kraštovaizdį bei atliekas.

M.Norbutas spėjo, kad jo pasitraukimas iš pareigų paspartins sprendimus dėl Aplinkos ministerijos ir sustiprins AM komandą. „Tai yra būtina, ir turi būti ne du viceministrai, o visi trys. Tai galėtų paskatinti daugiau dėmesio skirti aplinkai. Akivaizdu, kai nėra suformuota pilna komanda, to dėmesio yra mažiau, taip pat mažiau ir galimybių spręsti labai svarbius klausimus, kurie liečia tiek gyventojus, tiek gamtos apsaugą, tiek klimato iššūkius.“, – aiškino M.Norbutas, esą tik laikinai pailikęs ministerijoje atstatydintą ministrą pavadavusio energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno prašymu.

Naujas aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pareigas pradėjo eiti balandžio pradžioje.

 

 

 

 

Renkamos paraiškos miškų infrastruktūrai gerinti, jiems apsaugoti ir atkurti

Renkamos paraiškos miškų infrastruktūrai gerinti, jiems apsaugoti ir atkurti

ELTA praneša, kad pradėtos rinkti paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama miškų infrastruktūrai gerinti“ bei priemonės „Investicijos į miškų plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“.

Kaip paskelbė Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), parama pirmu atveju skiriama skatinant tvarų miškų valdymą, didinant miškų ūkio perspektyvumą. Šiame etape jai bus skirta 1,3 mln. eurų paramos lėšų. Jos renkamos NMA teritoriniuose administravimo skyriuose.

Paramos gali kreiptis miško valdytojai (fiziniai ir juridiniai asmenys), miško valdytojų grupės. Paraiškos taip pat gali būti teikiamos kartu su partneriais – kitais miško valdytojais. Partnerių įtraukimas į projektą turi būti pagrįstas ir jų būtinumas turi būti įrodytas paramos paraiškoje.

Parama miško keliams įrengti ar rekonstruoti skiriama su sąlyga, kad jų pagrindinis tikslas ir pagrindinė jų naudojimo funkcija bus miškininkystės veiklos vykdymas.

Didžiausia paramos suma projektui negali viršyti 200 tūkst. eurų, o 2014-2020 metų laikotarpiu vienam paramos gavėjui – 400 tūkst. eurų. Partnerių arba susijusių įmonių didžiausia bendra gauta paramos suma 2014-2020 metų laikotarpiu taip pat negali viršyti 400 tūkst. eurų. Suteikiamos paramos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant į tinkamas finansuoti projekto išlaidas be pridėtinio vertės mokesčio (PVM).

Vis dėlto, NMA pažymi, kad parama bus galima kompensuoti 80 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, išskyrus atvejus, kai prašoma mažesnio paramos intensyvumo.

Pagal šią veiklos sritį finansuojamas miško kelių su žvyro danga įrengimas ar rekonstrukcija, su miško keliais susijusių griovių, pralaidų, nuovažų, tiltų įrengimas ar rekonstrukcija, taip pat vidinės miškotvarkos projekto parengimo ar tikslinimo, bendrosios išlaidos.

Paramos lėšomis taip pat gali būti finansuojamos vidaus kelių su žvyro danga įrengimo ar rekonstrukcijos bei su vidaus keliais susijusių griovių, pralaidų, nuovažų, tiltų įrengimo ar rekonstrukcijos išlaidos ne miško žemėje. Tačiau šios išlaidos gali sudaryti ne daugiau kaip 25 proc. nuo kitų tinkamų finansuoti projekto išlaidų vertės ir jos turi būti išskirtos paraiškoje atskirai nuo kitų tinkamų finansuoti kelio įrengimo ar rekonstrukcijos išlaidų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vidaus kelias ne miško žemėje, kuriam prašoma paramos, turi ribotis su remiamu miško keliu.

Paramos lėšomis finansuojamos tik tinkamos finansuoti ir projektui įgyvendinti būtinos išlaidos.

Miško valdytojai kviečiami teikti paraiškas ir pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į miškų plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“.

Pasak NMA, paraiškas gali teikti privačių ir valstybinių miškų valdytojai. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 5,31 mln. eurų paramos lėšų.

Paramos lėšomis finansuojamos veiklos: miškų priešgaisrinės apsaugos infrastruktūros kūrimas, miškų gaisrų stebėsenos ir pranešimo apie juos įrangos diegimas ir gerinimas, stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimas.

NMA atkreipė dėmesį, kad balandžio 25 d. buvo pakeistos veiklos srities įgyvendinimo taisyklės. Vienas svarbiausių pakeitimų – patvirtinti nauji medžių rūšių įkainiai vykdant stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimo veiklą. Skiriama parama apskaičiuojama kiekvienam miško želdinimo ir žėlimo projektui atskirai, priklausomai nuo atkuriamų želdinių rūšinės sudėties.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad tinkamų finansuoti išlaidų sumai pagrįsti būtina pateikti tris komercinius pasiūlymus, jei iki paraiškos pateikimo nebuvo atlikti prekių, paslaugų arba darbų pirkimai. Komerciniai pasiūlymai turi būti su lygiaverčiais išlaidų pagrindines technines savybes apibūdinančiais techniniais parametrais, kurie negali skirtis daugiau kaip 10 proc. nuo mažiausią kainą pasiūliusio tiekėjo komerciniame pasiūlyme nurodytų techninių parametrų.

Tinkama finansuoti išlaidų suma nustatoma pagal mažiausią pasiūlytą kainą. Šis reikalavimas netaikomas kreipiantis paramos stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimui.

Taip pat žinotina – jei kartu su paraiška nepateikiamas statinio techninis projektas, kartu su paraiška turi būti pateikti projektiniai pasiūlymai su statybos vertės skaičiavimu, sklypo sutvarkymo planu, įrengiamų objektų matmenimis, vizualizacijomis.

Visos paraiškos priimamos iki birželio 28 d. NMA teritoriniuose paramos administravimo skyriuose.

 

Kirtėjų paženklintas Kurtuvėnų regioninis parkas turi ir gerą naujieną

Kirtėjų paženklintas Kurtuvėnų regioninis parkas turi ir gerą naujieną

Atstatytoje Kurtuvėnų dvaro ratinėje, kurioje veikia Lankytojų centras, duris atvėrė nauja ekspozicija „Kraštovaizdžio įvairovė“. Ji supažindina su pagrindiniais Kurtuvėnų regioninio parko lankomais objektais, pažintiniais takais.

Pagrindiniu ekspozicijos akcentu rengėjai pasirinko milžinus, kurie, anot padavimų, šiame krašte kalnus supylę ir ežerų priverkę. Jų atvaizdais, lyg banguojančiais kalnais, užpildyta beveik 400 m2 salės erdvė. Lankytojai gali pasivaikščioti tarp milžinų, susipažinti su kraštovaizdžio sąranga, įvairove, kaita bei regioninio parko gamtos ir kultūros vertybėmis.

Čia turi ką veikti suaugę ir vaikai. Ekspozicijoje gausu žaidimų, dėlionių, galvosūkių, pažintinių filmukų ir pasakų. Ne tik vaikams įdomu pabandyti iš smėlio pilti spalvotus kalnus, įspausti paviršiuje savo kūno atspaudą, pasisupti ant „milžino ašarų“, paklausyti žilabarzdžio senelio padavimų. Tai puiki erdvė edukacinei veiklai, ugdymui netradicinėje aplinkoje, perteikiant krašto kultūrą, istoriją, gamtos paveldo vertybes.

Ekspozicijoje galima susipažinti ir su pagrindiniais Kurtuvėnų regioninio parko lankomais objektais, pažintiniais takais, įsigyti suvenyrų ir parko lankytojo bilietą. Lankytojų centras turėtų tapti vieta nuo kurios prasideda pažintis ir kelionės po Kurtuvėnų regioninį parką.