Teismas iš naujo turės spręsti ginčą dėl padidintos miškų kirtimo normos

Teismas iš naujo turės spręsti ginčą dėl padidintos miškų kirtimo normos

Vilnius, birželio 27 d. (BNS). Pirmos instancijos teismas turės iš naujo nagrinėti visuomeninių organizacijų skundą dėl Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos sprendimų nuo šių metų padidinti metines miškų kirtimo normas bei dėl kirtimų saugomose teritorijose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį nurodė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (VAAT) iš naujo spręsti, ar priimti asociacijos „Gyvas miškas“, sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“, viešosios įstaigos „Ekovalstybė“, mažosios bendrijos „Žintis“ ir dar apie 230 fizinių asmenų skundą.

VAAT šių metų kovą atsisakė jį priimti, nes jame neatskleista ginčo esmė, nenurodyti konkretūs Aplinkos ministerijos ir Valstybinių miškų urėdijos (VMU) aktai, susiję su nurodytais pažeidimais, taip pat juo esą nebuvo siekiama apginti grupės teises ar interesus, rašoma LVAT nutartyje.

Visuomenei pernai susirūpinus kirtimais kai kuriose valstybės saugomose teritorijose – Labanoro girioje, Punios šile bei kitur, tuometinis aplinkos ministras Kęstutis Navickas pernai rugsėjį mėnesiui sustabdė kirtimus visuose Labanoro regioninio parko valstybiniuose miškuose ir per tą laiką žadėjo peržiūrėti kirtimų planus.

VMU generalinis direktorius Marius Pulkauninkas BNS sakė, kad prasidėjus diskusijoms dėl kirtimų ribojimų saugomose teritorijose, Aplinkos ministerija parengė Miškų įstatymo pakeitimus, tačiau jie nebuvo priimti.

„Tuomet buvo sudaryta darbo grupė, pateikusi įvairių siūlymų, kaip reikėtų labiau apriboti kirtimus šiose teritorijose – ir mažiau kirsti, ir tam tikrų kirtimų atsisakyti, pavyzdžiui, anksčiau buvo draudimas nekirsti paukščių perėjimo metu nuo kovo 15 iki birželio 1 dienos, o jie siūlė pratęsti iki rugpjūčio 1 dienos“, – BNS sakė M. Pulkauninkas.

Jo teigimu, Aplinkos ministerijai pasiūlius, kur įmanoma, atsižvelgti į darbo grupės pasiūlymus, į dalį rekomendacijų urėdija atsižvelgė.

„Kadangi mūsų įmonė valdo pusę visų Lietuvos miškų – 1,1 mln. hektarų, ir yra nauja penkmečio kirtimų norma, mes galime pasirinkti, kada ir kur kirsti ir kur nekirsti (…). Kai kuriuose plotuose negalime atsižvelgti į visas rekomendacijas ir vykdome kritimus pagal dabar galiojančius teisės aktus“, – teigė Valstybinės miškų urėdijos vadovas.

Gamtininkas, Labanoro klubo prezidentas Andrejus Gaidamavičius anksčiau BNS sakė, kad teismo prašoma panaikinti pernai rugpjūtį Vyriausybės priimtą nutarimą, kuriuo metinė miškų kirtimo norma penkeriems metams didėja 6 proc. Be to, anot jo, siekta išsiaiškinti, ar Lietuva, numatydama didelio masto kirtimus saugomose teritorijose, privalėjo atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

„Pagal ES direktyvą „Natura 2000“ teritorijoje, kuri apima visas Lietuvos saugomas teritorijas, ūkinei veiklai reikia poveikio aplinkai vertinimo, o jo niekada nebuvo daryta“, – BNS yra sakęs A. Gaidamavičius.

M. Pulkaunininkas BNS pranešė, kad aplinkos ministro patvirtinta šių metų kirtimų norma Valstybinei miškų urėdijai padidinta tik 2 procentais.

Anot jo, Vyriausybės sprendimas galioja visiems valstybiniams miškams, o juos administruoja ne tik VMU, bet ir savivaldybės, Krašto apsaugos ministerija, kai kurios kitos institucijos. Tačiau visų jų kirtimų dalis yra labai nedidelė, palyginti su VMU.

Miškų ūkio konsultacinė taryba pernai gegužę pritarė Valstybinės miškų tarnybos pasiūlytai 11 850 ha ploto miško kirtimo normai – 6 proc. didesnei nei 2014–2018 metais. Tačiau Aplinkos ministerija, motyvuodama siekiu išlaikyti miško naudojimo stabilumą, siūlė normą 2019–2023 metams palikti tokią pat, kaip 2014–2018 metais – 11 168 hektarų, iškertant iki 3 145 tūkst. kietmetrių medienos.

Vis dėlto, siekiant pagaminti daugiau biokuro ir nedidinti šilumos kainos gyventojams, Vyriausybė 2019-2023 metams patvirtino 6 proc. didesnę nei ankstesnį penkmetį valstybinių miškų kirtimo normą.

 

Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos adresu skrieja kritikos strėlės

Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos adresu skrieja kritikos strėlės

Aplinkosaugos nevyriausybinių organizacijų koalicija išplatino viešą kreipimąsi į aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką prašydama jo pristatyti savo poziciją įvairiais aplinkosaugos klausimais, nes visuomenė to pasigenda.

„Šie metai yra ypatingi aplinkosaugai, todėl norime būti tikri, kad jai atstovaujate tinkamai. Deja, iki šiol pasigendame Jūsų lyderystės ir principingumo aplinkosaugos politikoje, – rašoma laiške.
Aplinkosaugininkams kelia nerimą faktai, kad kai kuriais sprendimais K.Mažeika atstovauja verslui. „Visos institucijos vertina, ką pasiekė per besibaigiantį 2013 – 2020 ES paramos laikotarpį ir rengia planus ateinančiam dešimtmečiui.

Deja, aplinkosaugos srityje neturime kuo pasigirti. Aplinkos ir gamtos saugojimo svarba mūsų valstybėje vis dar menkinama, nors reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa neginčijamai rodo, kad aplinkosauga yra svarbi daugumai (89 proc.) šalies žmonių. Kai kurie Jūsų sprendimai kelia klausimų dėl Jūsų aplinkosauginio principingumo“, – dėstoma laiške.

Šiandienos aplinkosaugos iššūkiai yra milžiniški: klimato kaita, bioįvairovės nykimas, resursų pereikvojimas, atliekų gausėjimas, oro tarša miestuose, cheminių medžiagų tarša žemės ūkyje. Ir tai tik dalis didelių problemų. Vienas iš rodiklių, liudijančių šalies pasirengimą kovoti su šiais iššūkiais, yra aplinkosaugai skiriama lėšų dalis.

„Lietuva nėra turtinga šalis ir turi daug socialinių problemų, todėl aplinkosauga nuolat nustumiama į šoną, kaip ne tokia svarbi. Tačiau turėtume galų gale garsiai ir tiesiai pripažinti, kad skurstanti aplinka taip pat yra viena iš socialinės atskirties formų“, – pabrėžia laiško autoriai.

Jie pastebi, kad institucijos vis dar linkusios ginti verslo, o ne bendruomenių interesus, dėl to auga socialinė atskirtis, tarša, išlaidos gydymui bei darbingumo atstatymui.
„Iš Jūsų kaip aplinkos ministro tikimės, kad imsitės lyderystės ir ieškosite sprendimų, kad kuo daugiau Lietuvos ir Europos biudžeto lėšų būtų panaudota aplinkai draugišku būdu, o ekonominė plėtra nebūtų tarši, didinanti atskirtį ir naudinga tik nedidelei saujelei žmonių“, – vardija lūkesčius koalicijos atstovai.

Jie taip pat primena, kad K.Mažeika menkino 2011-2015 m. atliktą Europos bendrijos svarbos buveinių inventorizaciją, paremdamas medienos pramonės atstovus: „Ši inventorizacija yra milžiniškas ir sunkiai pakartojamas darbas, kuris nustatė likusius vertingus gamtos kampelius ir sudarė pagrindą pradėti juos saugoti.

Neramina, kad Miškų įstatymo pataisa, turėjusi apsaugoti šiuos kampelius, atsigulė į stalčius Jums tapus ministru, o ją pakeitė kita pataisa, kurios tikslas yra intensyvinti kirtimus ir yra  galimai naudinga tik stambiems medienos perdirbėjams.“

Didelį aplinkosaugos aktyvistų nerimą kelia taip pat Nacionalinės pažangos programos rengimo procesas, nes aplinkosauginės ambicijos pastebimai mažėja, nors iššūkių daugėja.
„Ši programa nubrėš kito dešimtmečio prioritetines gaires, o kartu numatys, kam bus skiriamos tiek Lietuvos biudžeto, tiek Europos fondų lėšos.

Aplinkosauga yra neatskiriama visų kitų sričių sudėtinė dalis. Juk mūsų sveikata ir gerovė tiesiogiai priklauso nuo mūsų gyvenamosios aplinkos. Jei norime tikro ir tvaraus progreso, turime užtikrinti, kad ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo didinimo, o socialinė atskirtis mažėtų. Jūsų aplinkosauginis principingumas ir lyderystė čia yra ypač reikalingi“, – pabrėžia koalicijos atstovai.

Laiško autorius , be daugelio kitų dalykų, taip pat liūdina ministro viešai išsakomos abejonės ES lėšomis finansuojamos LIFE+ programos nauda, nors tai yra vienas pagrindinių aplinkos apsaugos projektų finansavimo šaltinių.

Aplinkosaugos koalicija yra skėtinė organizacija, vienijanti Lietuvos nevyriausybines aplinkosaugines organizacijas. Koalicija siekia, kad žmonės gyventų sveikoje aplinkoje bei santarvėje su gamta, o visuomenė būtų informuota ir įtraukta į sprendimų priėmimą.

Tuo metu Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ šiomis dienomis kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą dėl viešojo intereso gynimo, nes Vyriausybė nutarė pardavinėti medieną sumažintomis kainomis, nors Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) išvakarėse įspėjo – dėl to valstybė gali patirti itin didelių nuostolių.

Laiške, kurio kopijos nusiųstos išrinktajam Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai ir Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijai, pažymima, jog naujos taisyklės būtų naudingos interesų grupėms ir sudarytų prielaidas nesąžiningam jų elgesiui.

Europos teisės departamentas pripažino, kad taisyklėse numatyti ribojimai nėra būtini ir proporcingi, o Konkurencijos tarybos nuomone, naujosios taisyklės būtų diskriminacinės, nes kai kurie rinkos žaidėjai įgautų pirmenybę pirkti medieną pigiau. Naujovė net nebuvo derinta su Konkurencijos taryba.

Taisyklių antikorupcinį vertinimą atlikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) du kartus įspėjo Vyriausybę dėl gresiančių nuostolių. „Projektas sudaro prielaidas aukcionuose žaliavinę medieną ir miško kirtimo liekanas parduoti itin mažomis kainomis. Juo siūlomų nuostatų taikymas turės ilgalaikius padarinius valstybiniuose miškuose pagamintos žaliavinės medienos ir miško atliekų kainoms“, – teigiama STT išvadose.

Pasak ekspertų, naujos kainos būtų naudingos interesų grupėms, o valstybės biudžetas dėl pakeitimų kiekvienais metais gali netekti beveik 70 mln. eurų. Lietuvos pensininkų, mokytojų, gydytojų, socialiai remtinų šeimų sąskaita 70 mln eurų būtų remiamas stambusis Švedijos kapitalas – medienos perdirbimo įmonė IKEA ir jos partneriai. Tai dar labiau nuskurdintų Lietuvą, didintų joje socialinę atskirtį.

„Prašome Jūsų įvertinti 2019-06-19 Lietuvos Respublikos vyriausybės posėdyje priimtą nutarimą „Dėl Vyriausybės 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 972 „Dėl Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo (TAP-19-331(3) (18-15466(4)“, siekiant užkirsti kelią galimam viešojo intereso pažeidimui, inicijuoti tyrimą ir kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo“, – kreipiasi Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą.

Taigi krizė Lietuvos miškų ūkyje po to, kai Konstitucinis Teismas pripažino urėdijų reformą palaiminusį įstatymą neteisėtu, tęsiasi. Vyriausybės ir Aplinkos ministro sprendimai dėl medienos pardavimų ir miškų savininkų naujo mokesčio kelia abejones visuomenei, aplinkosaugininkams ir net pačiam Valstybinės urėdijos vadovui, kuris prakalbo apie atsistatydinimą dėl medienos pramonės interesų, lemiančių Lietuvos miškų ūkio politiką.

Spjūvis miškų gynėjams: 19 tūkst. pasirašytos peticijos reikalavimo siūloma netenkinti

Spjūvis miškų gynėjams: 19 tūkst. pasirašytos peticijos reikalavimo siūloma netenkinti

Vyriausybę krečiant skandalams dėl medienos pramonės interesų tenkinimo, Lietuvos žaliųjų partija sulaukė 9 mėn. vilkinto atsakymo į pateiktą 19 tūkst. asmenų peticiją, kuria buvo reikalauta atšaukti Vyriausybės sprendimą didinti metinę miškų kirtimo normą. Peticijos reikalavimų Vyriausybės peticijų komisija siūlo netenkinti, tačiau peticijos autoriai pateiktą argumentaciją vertina kaip dar vieną bandymą dangstyti kyšančius interesus.

Anot Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko Remigijaus Lapinsko, Vyriausybės atsiųstame dokumente teigiama, kad reikalavimai nebus tenkinami, nes sprendimas buvo priimtas remiantis Miškų ūkio konsultacinės tarybos nuomone, kurioje daugumos persvara siūlymui didinti kirtimų normą buvo pritarta. O į komisijos sudėtį neva įeina visų Lietuvos miškų mokslų institucijų atstovai, todėl nėra pagrindo abejoti jų kompetencija.

„Žinant realią situaciją – tai tik dar vienas įrodymas, kad Vyriausybė visais įmanomais būdais siekia dangstyti savo atstovaujamus interesus. Kadangi pats dalyvavau minimos konsultacinės tarybos sudėtyje, puikiai žinau situaciją.

Dauguma jos narių pritarė Vyriausybės priimtam sprendimui, vos keturi nariai (tarp jų ir aš) tokiam siūlymui prieštaravo ir balsavo už siūlymą nedidinti miškų kirtimo normos. Noriu atkreipti dėmesį, kad komisijos sudėtyje mokslininkų buvo mažuma – vos 3 atstovai iš 16, visi kiti – miško savininkų, medienos pramonės, naujosios Valstybinės miškų urėdijos, Valstybinės miškų tarnybos ir Aplinkos ministerijos atstovai. Todėl teiginys, kad mokslas pritarė miškų kirtimo normos didinimui yra akivaizdžiai klaidinantis: sprendimui didinti miškų kirtimo normą pritarė verslo ir Aplinkos ministerijos struktūrų atstovai“, –  teigė R. Lapinskas.

2018 m. rugsėjo pabaigoje Lietuvos žaliųjų partijos atstovė Ieva Budraitė pateikė Vyriausybei peticiją, kurią pasirašė beveik 19 tūkst. gyventojų. Peticijoje buvo reikalaujama sprendimą atšaukti ir palikti iki tol galiojusią metinę miškų kirtimo normą.

„Kai sulaukę didelio visuomenės palaikymo pateikėme peticiją, reikalaujančią atšaukti nepamatuotą ir potencialiai pavojingą sprendimą didinti kirtimų normą, nesitikėjome, kad šis klausimas taip užsitęs. Tik kovą buvome pakviesti į Vyriausybės peticijų komisijos posėdį plačiau aptarti šios temos, ten išdėstėme visus argumentus ir buvome patikinti, kad klausimas išsispręs, kai bus paskirtas naujas Aplinkos ministras. Esą tuomet bus vystomas dialogas, visuomenės atstovai bus įtraukti į diskusiją. Tačiau jokių diskusijų taip ir nesulaukę gavome atsakymą, kuris akivaizdžiai kelia abejonių Vyriausybės sprendimų skaidrumu“, – situaciją komentavo peticiją pateikusi Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko pavaduotoja I.Budraitė.

Plačiau komentuodamas valstybinių miškų valdymo reformos eigą, R.Lapinskas reiškė abejonę, kad aplinkosauga valstybiniuose miškuose šiuo metu apskritai yra Aplinkos ministerijos ir Valstybinės miškų urėdijos prioritetų sąraše.

„Spauda mirga nuo pranešimų apie nepatenkintus miško darbų rangovus, kuriems darbų įkainiai negarantuoja jokios veiklos perspektyvos. Pačioje valstybinių miškų sistemoje po reformos gerokai trūksta miškininkų ir miško darbininkų, o perdėtas biurokratizmas „užmuša” bet kokią darbuotojų iniciatyvą ir norą teikti pasiūlymus procesų tobulinimui.

Pagaminta mediena, laukdama per retai vykstančių pardavimo aukcionų, genda, o pats pardavimo procesų tobulinimas nukreiptas į viešai nereiškiamų interesų tenkinimą. Miškų valdymo, ūkininkavimo juose ir aplinkosaugos reikalai yra sujaukti, be aiškios vizijos ir krypties. Tik bekompromisis viešumas, skaidrumas, mokslo ir visuomenės įtraukimas į reformos procesą galėtų reformos rengėjams padėti susitvarkyti su šia problema”, – pabrėžė R.Lapinskas.

Aplinkos ministerija stumia naują gamtai kenksmingą įstatymą

Aplinkos ministerija stumia naują gamtai kenksmingą įstatymą

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos valdoma Aplinkos ministerija siekia, kad šalyje padidėtų miško kirtimų ir medienos pardavimų. Ji parengė įstatymo projektą, kuriuo sieks apmokestinti miško nekertančius savininkus.

Naujasis mokestis sudarytų 5 proc. potencialių pajamų, kurios galėtų būti gautos iš medienos. Aplinkos ministerijos valdininkai tvirtina taip įgyvendinantys Vyriausybės programą.

Nuo mokesčio būtų atleisti tik turintys miško II miškų grupėje (jie sudaro tik 12 proc. visų miškų) ir nacionaliniuose parkuose. Visur kitur – taip pat regioniniuose parkuose, kraštovaizdžio bei hidrografiniuose (paežerių) draustiniuose (III grupė), kurie ministerijos priskirti prie ūkinių miškų, skatinama kirsti. Pataisos autoriai – buvusi AM vadovybė, o dabartinis ministras ją palaimino.

„Vyriausybės programoje nėra nė žodžio apie tai. Aš pats dalyvavau jos kūrime. Mokestis įrašytas į Vyriausybės programos įgyvendinimo planą, kuris patvirtintas 2017-ųjų kovo 13 d. ir kaip diena nuo nakties skiriasi nuo pačios Vyriausybės programos“, – pabrėžė „Labanoro klubo“ prezidentas gamtininkas Andrejaus Gaidamavičius.

Pasak jo, Miškų įstatymo pataisa siekiama, kad nebūtų nekertamų miškų. „Visai neatsižvelgiama į tai, kad miško savininkas gali turėti ir kitokios naudos iš savo miško, o jį iškirtęs tą naudą praras. Nekertamų miškų apmokestinimas sužlugdys Mindaugo Survilos sengirių fondo idėją, nes ir be mokesčio valstybei sunku rinkti lėšas privatiems miškams išpirkti“, – teigė A.Gaidamavičius.

Viešoji įstaiga „Išsaugokime Lietuvos miškus“ jau išsiuntė kreipimąsi į Aplinkos ministeriją dėl „antikonstitucinių, sveikam protui prieštaraujančių ir galimai korupcinių“ Miškų įstatymo pataisų, kurios skinasi kelią Seime. Šios organizacijos misija – pirkti ne miško žemę ir veisti joje miškus.

Tuo metu gamtą saugoti turinti Aplinkos ministerija siekia atgrasinti žmones nuo miškų puoselėjimo, naikinti jų ekosistemas. Anot ministerijos, naujasis mokestis paskatins miškų savininkus aktyviau vykdyti ūkinę veiklą ir sudarys prielaidas „racionalesnių miško valdų formavimui“. Kitaip sakant – išstums iš sektoriaus smulkiuosius savininkus, iš miškų – jų gyventojus.

 

 

 

Valstybinių miškų medieną norima pigiai perleisti stambiesiems perdirbėjams

Valstybinių miškų medieną norima pigiai perleisti stambiesiems perdirbėjams

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nustatė, kad Vyriausybė, keisdama medienos pardavimo taisykles, sudarytų sąlygas stambiesiems perdirbėjams pirkti perteklinius kiekius medienos, juos perparduoti ir elgtis nesąžiningai.

Dėl šio tyrimo į STT kreipėsi Seimo socialdemokratų partijos frakcijos narys Algimantas Salamakinas norėdamas išsiaiškinti, ar Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika parengtu Vyriausybei projektu neketina sudaryti išskirtinių sąlygų ir privilegijų stambiesiems medienos perdirbėjams. Tokios privilegijos ne tik sumažintų valstybės pajamas už valstybinių miškų medieną, bet iškraipytų rinką ir sužlugdytų smulkiuosius perdirbėjus.

„Aš kreipiausi į STT ir Seimo Antikorupcijos komisiją, kuri irgi paprašė STT pareigūnų vertinimo dėl Aplinkos ministro K.Mažeikos parengto vyriausybės nutarimo projekto. Juo siekiama pakeisti medienos pardavimo taisykles taip, kad Lietuvos stambieji perdirbėjai galėtų pirkti valstybinių miškų medieną pirmumo teise. Tokios privilegijos ne tik sumažintų valstybės pajamas už valstybinių miškų medieną, bet iškraipytų rinką ir sužlugdytų smulkiuosius perdirbėjus“, – sakė A.Salamakinas.

Specialiųjų tyrimų tarnyba Aplinkos ministro K.Mažeikos parengtame projekte nustatė, kad Vyriausybė, keisdama medienos pardavimo taisykles, sudarytų sąlygas stambiesiems perdirbėjams pirkti perteklinius kiekius medienos, juos perparduoti ir elgtis nesąžiningai.

Paskubomis „valstiečių“ daryta Miškų reforma nebe pirmą kartą kelia abejonių socialdemokratams. „Pirmiausia Miškų įstatymo pataisos Seime buvo priimtos pažeidžiant Konstituciją. Reformos metu buvo atleisti keli šimtai darbuotojų, centralizuojant Valstybinę miškų urėdiją nukentėjo regionai. Dabar aiškėja, kad valstybinių miškų medieną norima pigiai ir su privilegijomis perleisti stambiesiems perdirbėjams“, – pabrėžė socialdemokratų frakcijos Seime seniūnas Julius Sabatauskas.

Skandalingoji reforma buvo priimta 2017 liepos 11 dieną. Reformą lydėjo miškininkų šmeižto per žiniasklaidos priemones kampanija, pateikianti tikrovės neatitinkančius faktus ir skaičius. Eiliniai miškininkai buvo kaltinami nesąžiningumu ir kvalifikacijos stoka.

Nei Vyriausybė, nei Aplinkos ministerija nepateikė kaštų ir naudos analizės, poveikio aplinkai vertinimo, nepagrindė reformos naudos valstybei ir jos piliečiams, nevertino regionų atskirties mažinimo prioriteto, socialinių pasekmių, bedarbystės ir emigracijos problemų.