Spjūvis miškų gynėjams: 19 tūkst. pasirašytos peticijos reikalavimo siūloma netenkinti

Spjūvis miškų gynėjams: 19 tūkst. pasirašytos peticijos reikalavimo siūloma netenkinti

Vyriausybę krečiant skandalams dėl medienos pramonės interesų tenkinimo, Lietuvos žaliųjų partija sulaukė 9 mėn. vilkinto atsakymo į pateiktą 19 tūkst. asmenų peticiją, kuria buvo reikalauta atšaukti Vyriausybės sprendimą didinti metinę miškų kirtimo normą. Peticijos reikalavimų Vyriausybės peticijų komisija siūlo netenkinti, tačiau peticijos autoriai pateiktą argumentaciją vertina kaip dar vieną bandymą dangstyti kyšančius interesus.

Anot Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko Remigijaus Lapinsko, Vyriausybės atsiųstame dokumente teigiama, kad reikalavimai nebus tenkinami, nes sprendimas buvo priimtas remiantis Miškų ūkio konsultacinės tarybos nuomone, kurioje daugumos persvara siūlymui didinti kirtimų normą buvo pritarta. O į komisijos sudėtį neva įeina visų Lietuvos miškų mokslų institucijų atstovai, todėl nėra pagrindo abejoti jų kompetencija.

„Žinant realią situaciją – tai tik dar vienas įrodymas, kad Vyriausybė visais įmanomais būdais siekia dangstyti savo atstovaujamus interesus. Kadangi pats dalyvavau minimos konsultacinės tarybos sudėtyje, puikiai žinau situaciją.

Dauguma jos narių pritarė Vyriausybės priimtam sprendimui, vos keturi nariai (tarp jų ir aš) tokiam siūlymui prieštaravo ir balsavo už siūlymą nedidinti miškų kirtimo normos. Noriu atkreipti dėmesį, kad komisijos sudėtyje mokslininkų buvo mažuma – vos 3 atstovai iš 16, visi kiti – miško savininkų, medienos pramonės, naujosios Valstybinės miškų urėdijos, Valstybinės miškų tarnybos ir Aplinkos ministerijos atstovai. Todėl teiginys, kad mokslas pritarė miškų kirtimo normos didinimui yra akivaizdžiai klaidinantis: sprendimui didinti miškų kirtimo normą pritarė verslo ir Aplinkos ministerijos struktūrų atstovai“, –  teigė R. Lapinskas.

2018 m. rugsėjo pabaigoje Lietuvos žaliųjų partijos atstovė Ieva Budraitė pateikė Vyriausybei peticiją, kurią pasirašė beveik 19 tūkst. gyventojų. Peticijoje buvo reikalaujama sprendimą atšaukti ir palikti iki tol galiojusią metinę miškų kirtimo normą.

„Kai sulaukę didelio visuomenės palaikymo pateikėme peticiją, reikalaujančią atšaukti nepamatuotą ir potencialiai pavojingą sprendimą didinti kirtimų normą, nesitikėjome, kad šis klausimas taip užsitęs. Tik kovą buvome pakviesti į Vyriausybės peticijų komisijos posėdį plačiau aptarti šios temos, ten išdėstėme visus argumentus ir buvome patikinti, kad klausimas išsispręs, kai bus paskirtas naujas Aplinkos ministras. Esą tuomet bus vystomas dialogas, visuomenės atstovai bus įtraukti į diskusiją. Tačiau jokių diskusijų taip ir nesulaukę gavome atsakymą, kuris akivaizdžiai kelia abejonių Vyriausybės sprendimų skaidrumu“, – situaciją komentavo peticiją pateikusi Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko pavaduotoja I.Budraitė.

Plačiau komentuodamas valstybinių miškų valdymo reformos eigą, R.Lapinskas reiškė abejonę, kad aplinkosauga valstybiniuose miškuose šiuo metu apskritai yra Aplinkos ministerijos ir Valstybinės miškų urėdijos prioritetų sąraše.

„Spauda mirga nuo pranešimų apie nepatenkintus miško darbų rangovus, kuriems darbų įkainiai negarantuoja jokios veiklos perspektyvos. Pačioje valstybinių miškų sistemoje po reformos gerokai trūksta miškininkų ir miško darbininkų, o perdėtas biurokratizmas „užmuša” bet kokią darbuotojų iniciatyvą ir norą teikti pasiūlymus procesų tobulinimui.

Pagaminta mediena, laukdama per retai vykstančių pardavimo aukcionų, genda, o pats pardavimo procesų tobulinimas nukreiptas į viešai nereiškiamų interesų tenkinimą. Miškų valdymo, ūkininkavimo juose ir aplinkosaugos reikalai yra sujaukti, be aiškios vizijos ir krypties. Tik bekompromisis viešumas, skaidrumas, mokslo ir visuomenės įtraukimas į reformos procesą galėtų reformos rengėjams padėti susitvarkyti su šia problema”, – pabrėžė R.Lapinskas.