Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos adresu skrieja kritikos strėlės

Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos adresu skrieja kritikos strėlės

Aplinkosaugos nevyriausybinių organizacijų koalicija išplatino viešą kreipimąsi į aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką prašydama jo pristatyti savo poziciją įvairiais aplinkosaugos klausimais, nes visuomenė to pasigenda.

„Šie metai yra ypatingi aplinkosaugai, todėl norime būti tikri, kad jai atstovaujate tinkamai. Deja, iki šiol pasigendame Jūsų lyderystės ir principingumo aplinkosaugos politikoje, – rašoma laiške.
Aplinkosaugininkams kelia nerimą faktai, kad kai kuriais sprendimais K.Mažeika atstovauja verslui. „Visos institucijos vertina, ką pasiekė per besibaigiantį 2013 – 2020 ES paramos laikotarpį ir rengia planus ateinančiam dešimtmečiui.

Deja, aplinkosaugos srityje neturime kuo pasigirti. Aplinkos ir gamtos saugojimo svarba mūsų valstybėje vis dar menkinama, nors reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa neginčijamai rodo, kad aplinkosauga yra svarbi daugumai (89 proc.) šalies žmonių. Kai kurie Jūsų sprendimai kelia klausimų dėl Jūsų aplinkosauginio principingumo“, – dėstoma laiške.

Šiandienos aplinkosaugos iššūkiai yra milžiniški: klimato kaita, bioįvairovės nykimas, resursų pereikvojimas, atliekų gausėjimas, oro tarša miestuose, cheminių medžiagų tarša žemės ūkyje. Ir tai tik dalis didelių problemų. Vienas iš rodiklių, liudijančių šalies pasirengimą kovoti su šiais iššūkiais, yra aplinkosaugai skiriama lėšų dalis.

„Lietuva nėra turtinga šalis ir turi daug socialinių problemų, todėl aplinkosauga nuolat nustumiama į šoną, kaip ne tokia svarbi. Tačiau turėtume galų gale garsiai ir tiesiai pripažinti, kad skurstanti aplinka taip pat yra viena iš socialinės atskirties formų“, – pabrėžia laiško autoriai.

Jie pastebi, kad institucijos vis dar linkusios ginti verslo, o ne bendruomenių interesus, dėl to auga socialinė atskirtis, tarša, išlaidos gydymui bei darbingumo atstatymui.
„Iš Jūsų kaip aplinkos ministro tikimės, kad imsitės lyderystės ir ieškosite sprendimų, kad kuo daugiau Lietuvos ir Europos biudžeto lėšų būtų panaudota aplinkai draugišku būdu, o ekonominė plėtra nebūtų tarši, didinanti atskirtį ir naudinga tik nedidelei saujelei žmonių“, – vardija lūkesčius koalicijos atstovai.

Jie taip pat primena, kad K.Mažeika menkino 2011-2015 m. atliktą Europos bendrijos svarbos buveinių inventorizaciją, paremdamas medienos pramonės atstovus: „Ši inventorizacija yra milžiniškas ir sunkiai pakartojamas darbas, kuris nustatė likusius vertingus gamtos kampelius ir sudarė pagrindą pradėti juos saugoti.

Neramina, kad Miškų įstatymo pataisa, turėjusi apsaugoti šiuos kampelius, atsigulė į stalčius Jums tapus ministru, o ją pakeitė kita pataisa, kurios tikslas yra intensyvinti kirtimus ir yra  galimai naudinga tik stambiems medienos perdirbėjams.“

Didelį aplinkosaugos aktyvistų nerimą kelia taip pat Nacionalinės pažangos programos rengimo procesas, nes aplinkosauginės ambicijos pastebimai mažėja, nors iššūkių daugėja.
„Ši programa nubrėš kito dešimtmečio prioritetines gaires, o kartu numatys, kam bus skiriamos tiek Lietuvos biudžeto, tiek Europos fondų lėšos.

Aplinkosauga yra neatskiriama visų kitų sričių sudėtinė dalis. Juk mūsų sveikata ir gerovė tiesiogiai priklauso nuo mūsų gyvenamosios aplinkos. Jei norime tikro ir tvaraus progreso, turime užtikrinti, kad ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo didinimo, o socialinė atskirtis mažėtų. Jūsų aplinkosauginis principingumas ir lyderystė čia yra ypač reikalingi“, – pabrėžia koalicijos atstovai.

Laiško autorius , be daugelio kitų dalykų, taip pat liūdina ministro viešai išsakomos abejonės ES lėšomis finansuojamos LIFE+ programos nauda, nors tai yra vienas pagrindinių aplinkos apsaugos projektų finansavimo šaltinių.

Aplinkosaugos koalicija yra skėtinė organizacija, vienijanti Lietuvos nevyriausybines aplinkosaugines organizacijas. Koalicija siekia, kad žmonės gyventų sveikoje aplinkoje bei santarvėje su gamta, o visuomenė būtų informuota ir įtraukta į sprendimų priėmimą.

Tuo metu Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ šiomis dienomis kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą dėl viešojo intereso gynimo, nes Vyriausybė nutarė pardavinėti medieną sumažintomis kainomis, nors Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) išvakarėse įspėjo – dėl to valstybė gali patirti itin didelių nuostolių.

Laiške, kurio kopijos nusiųstos išrinktajam Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai ir Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijai, pažymima, jog naujos taisyklės būtų naudingos interesų grupėms ir sudarytų prielaidas nesąžiningam jų elgesiui.

Europos teisės departamentas pripažino, kad taisyklėse numatyti ribojimai nėra būtini ir proporcingi, o Konkurencijos tarybos nuomone, naujosios taisyklės būtų diskriminacinės, nes kai kurie rinkos žaidėjai įgautų pirmenybę pirkti medieną pigiau. Naujovė net nebuvo derinta su Konkurencijos taryba.

Taisyklių antikorupcinį vertinimą atlikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) du kartus įspėjo Vyriausybę dėl gresiančių nuostolių. „Projektas sudaro prielaidas aukcionuose žaliavinę medieną ir miško kirtimo liekanas parduoti itin mažomis kainomis. Juo siūlomų nuostatų taikymas turės ilgalaikius padarinius valstybiniuose miškuose pagamintos žaliavinės medienos ir miško atliekų kainoms“, – teigiama STT išvadose.

Pasak ekspertų, naujos kainos būtų naudingos interesų grupėms, o valstybės biudžetas dėl pakeitimų kiekvienais metais gali netekti beveik 70 mln. eurų. Lietuvos pensininkų, mokytojų, gydytojų, socialiai remtinų šeimų sąskaita 70 mln eurų būtų remiamas stambusis Švedijos kapitalas – medienos perdirbimo įmonė IKEA ir jos partneriai. Tai dar labiau nuskurdintų Lietuvą, didintų joje socialinę atskirtį.

„Prašome Jūsų įvertinti 2019-06-19 Lietuvos Respublikos vyriausybės posėdyje priimtą nutarimą „Dėl Vyriausybės 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 972 „Dėl Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo (TAP-19-331(3) (18-15466(4)“, siekiant užkirsti kelią galimam viešojo intereso pažeidimui, inicijuoti tyrimą ir kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo“, – kreipiasi Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą.

Taigi krizė Lietuvos miškų ūkyje po to, kai Konstitucinis Teismas pripažino urėdijų reformą palaiminusį įstatymą neteisėtu, tęsiasi. Vyriausybės ir Aplinkos ministro sprendimai dėl medienos pardavimų ir miškų savininkų naujo mokesčio kelia abejones visuomenei, aplinkosaugininkams ir net pačiam Valstybinės urėdijos vadovui, kuris prakalbo apie atsistatydinimą dėl medienos pramonės interesų, lemiančių Lietuvos miškų ūkio politiką.