Teismas iš naujo turės spręsti ginčą dėl padidintos miškų kirtimo normos

Teismas iš naujo turės spręsti ginčą dėl padidintos miškų kirtimo normos

Vilnius, birželio 27 d. (BNS). Pirmos instancijos teismas turės iš naujo nagrinėti visuomeninių organizacijų skundą dėl Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos sprendimų nuo šių metų padidinti metines miškų kirtimo normas bei dėl kirtimų saugomose teritorijose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį nurodė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (VAAT) iš naujo spręsti, ar priimti asociacijos „Gyvas miškas“, sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“, viešosios įstaigos „Ekovalstybė“, mažosios bendrijos „Žintis“ ir dar apie 230 fizinių asmenų skundą.

VAAT šių metų kovą atsisakė jį priimti, nes jame neatskleista ginčo esmė, nenurodyti konkretūs Aplinkos ministerijos ir Valstybinių miškų urėdijos (VMU) aktai, susiję su nurodytais pažeidimais, taip pat juo esą nebuvo siekiama apginti grupės teises ar interesus, rašoma LVAT nutartyje.

Visuomenei pernai susirūpinus kirtimais kai kuriose valstybės saugomose teritorijose – Labanoro girioje, Punios šile bei kitur, tuometinis aplinkos ministras Kęstutis Navickas pernai rugsėjį mėnesiui sustabdė kirtimus visuose Labanoro regioninio parko valstybiniuose miškuose ir per tą laiką žadėjo peržiūrėti kirtimų planus.

VMU generalinis direktorius Marius Pulkauninkas BNS sakė, kad prasidėjus diskusijoms dėl kirtimų ribojimų saugomose teritorijose, Aplinkos ministerija parengė Miškų įstatymo pakeitimus, tačiau jie nebuvo priimti.

„Tuomet buvo sudaryta darbo grupė, pateikusi įvairių siūlymų, kaip reikėtų labiau apriboti kirtimus šiose teritorijose – ir mažiau kirsti, ir tam tikrų kirtimų atsisakyti, pavyzdžiui, anksčiau buvo draudimas nekirsti paukščių perėjimo metu nuo kovo 15 iki birželio 1 dienos, o jie siūlė pratęsti iki rugpjūčio 1 dienos“, – BNS sakė M. Pulkauninkas.

Jo teigimu, Aplinkos ministerijai pasiūlius, kur įmanoma, atsižvelgti į darbo grupės pasiūlymus, į dalį rekomendacijų urėdija atsižvelgė.

„Kadangi mūsų įmonė valdo pusę visų Lietuvos miškų – 1,1 mln. hektarų, ir yra nauja penkmečio kirtimų norma, mes galime pasirinkti, kada ir kur kirsti ir kur nekirsti (…). Kai kuriuose plotuose negalime atsižvelgti į visas rekomendacijas ir vykdome kritimus pagal dabar galiojančius teisės aktus“, – teigė Valstybinės miškų urėdijos vadovas.

Gamtininkas, Labanoro klubo prezidentas Andrejus Gaidamavičius anksčiau BNS sakė, kad teismo prašoma panaikinti pernai rugpjūtį Vyriausybės priimtą nutarimą, kuriuo metinė miškų kirtimo norma penkeriems metams didėja 6 proc. Be to, anot jo, siekta išsiaiškinti, ar Lietuva, numatydama didelio masto kirtimus saugomose teritorijose, privalėjo atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

„Pagal ES direktyvą „Natura 2000“ teritorijoje, kuri apima visas Lietuvos saugomas teritorijas, ūkinei veiklai reikia poveikio aplinkai vertinimo, o jo niekada nebuvo daryta“, – BNS yra sakęs A. Gaidamavičius.

M. Pulkaunininkas BNS pranešė, kad aplinkos ministro patvirtinta šių metų kirtimų norma Valstybinei miškų urėdijai padidinta tik 2 procentais.

Anot jo, Vyriausybės sprendimas galioja visiems valstybiniams miškams, o juos administruoja ne tik VMU, bet ir savivaldybės, Krašto apsaugos ministerija, kai kurios kitos institucijos. Tačiau visų jų kirtimų dalis yra labai nedidelė, palyginti su VMU.

Miškų ūkio konsultacinė taryba pernai gegužę pritarė Valstybinės miškų tarnybos pasiūlytai 11 850 ha ploto miško kirtimo normai – 6 proc. didesnei nei 2014–2018 metais. Tačiau Aplinkos ministerija, motyvuodama siekiu išlaikyti miško naudojimo stabilumą, siūlė normą 2019–2023 metams palikti tokią pat, kaip 2014–2018 metais – 11 168 hektarų, iškertant iki 3 145 tūkst. kietmetrių medienos.

Vis dėlto, siekiant pagaminti daugiau biokuro ir nedidinti šilumos kainos gyventojams, Vyriausybė 2019-2023 metams patvirtino 6 proc. didesnę nei ankstesnį penkmetį valstybinių miškų kirtimo normą.