Valstybinės miškų tarnybos traktatas sėja abejones: yra ir kita nuomonė

Valstybinės miškų tarnybos traktatas sėja abejones: yra ir kita nuomonė

Valstybinės miškų tarnybos (VMT) tinklapyje neseniai paskelbtas straipsnis „Miškai ir klimato kaitos švelninimas“ (šaltinis – „Valstybinė miškų apskaita“, 2019.01.01, Kaunas, 2018., 130 p.) bando įteigti, kad jaunuolynai yra pranašesni už brandžius ir perbrendusius medynus, plyni kirtimai sveikintini, nes leidžia greičiau užvesti „anglies kaupimo mechanizmą“ nei medynams natūraliai atsikuriant. Be to, biokuro naudojimas vietoje iškastinio esą padeda mažinti anglies dioksido kiekį atmosferoje ir švelninti klimato kaitą.

Tačiau užsienio ekspertai kaip tik šiuo metu siekia įrodyti priešingai – kad biomasės deginimas didina klimato kaitą ir skatina miškų naikinimą. Siūlome susipažinti su abiem požiūriais. Pirma pateikiame VMI teoriją.

***

Kaip rodo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pateikiami Vilniuje vykdytų stebėjimų duomenys, dažnėjančios karščio bangos, stiprios liūtys ir vėjai neabejotinai liudija besikeičiantį klimatą. Pagrindinė klimato kaitos priežastis – didėjantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis žemės atmosferoje, kurios, kaip šiltnamio plėvelė, sulaiko atmosferoje nuo žemės paviršiaus atspindėtą šilumą.

Viena iš svarbiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų komponenčių – anglies dioksidas (CO2), susidaro įvairių žmogaus veiklų, tokių kaip iškastinio kuro deginimas, pramonės produktų gamyba iš neatsinaujinančių žaliavų, žemės ūkio veiklos, metu. Tuo metu miškai ir apskritai visa augalija žemėje, ne tik gamina deguonį, bet ir savo biomasėje absorbuodami anglies dioksidą šalina jį iš atmosferos.

CO2 absorbavimas (sugėrimas) miške vyksta fotosintezės proceso metu, kai saulės energijos ir iš atmosferos paimamo anglies dioksido pagalba augalai (medžiai, krūmai, žolinė augalija) sintetina organinės anglies junginius (gliukozę), kaupiamus gyvoje augalo biomasėje – lapuose/spygliuose, šakose, stiebuose, šaknyse.

Medžiui augant, vis daugiau anglies yra „surišama“ organiniuose junginiuose medžio biomasėje, o deguonis „išlaisvinamas“ ir grįžta į atmosferą. Vaizdžiai tariant, medis fotosintezės metu ne tik tiekia mums deguonį, bet ir sugeria bei kaupia atmosferos anglį kaip medienos statybinę medžiagą.

Kasmetinis CO2 sugėrimas yra tiesiog proporcingas medienos tūrio prieaugiui. Miško galimybės absorbuoti CO2 priklauso nuo jo augimo – kuo intensyviau miškas auga, tai yra didėja jo stiebų, šakų, šaknų, lapų/spyglių biomasė, tuo daugiau joje bus absorbuota CO2, nes CO2 naudojamas fotosintezės metu sintetinti organines medžiagas, iš kurių ir susideda medžio biomasė. Dėl šios priežasties sparčiausiai kaupiantys anglį yra didžiausią medžių tūrio prieaugį generuojantys miškai.

Jauname amžiuje medžiai, o kartu ir miškas turi užimti ir išnaudoti visą augimo erdvę, sukurti visą „statybinį aparatą“ – šaknų sistemą, lają, ją palaikantį stiebą, todėl kaupia mažiau anglies, nei viduramžiame medyne, kai visa miško sistema ir medžio „statybinis aparatas“ jau darniai funkcionuoja. Taigi jaunuolynui augant CO2 kaupimas, kaip ir medžių metinis prieaugis, didėja, kulminaciją pasiekdamas 20-60 metų amžiuje, priklausomai nuo medžių rūšies.

Žinotina, kad greta kaupimo procesų, vyksta ir kiti – medžių atkritimo, žūties ir jų medienos destrukcijos procesai, o tuo pačiu ir anglies (CO2) „išlaisvinimo“ – t.y. emisijų grįžimo į atmosferą procesai. Žinoma, dalis medienos biomasės su sukaupta anglimi (CO2) per nuokritas patenka į miško paklotę, dirvožemį ir toliau kaupiami ten.

Įvertinus visus miške vykstančius procesus (medžių augimą, atkritimą/žūtį, miško paklotėje ir dirvožemyje kaupiamą anglį ir pan.), galima teigti, kad intensyviausiai anglies dioksidą kasmet sugeria viduramžiai, geros erdvinės struktūros, ligų, kenkėjų, vėjo ar kitų veiksnių nepažeisti miškai: baltalksnių – apie 11 – 40 m. amžiaus, drebulių, beržų, juodalksnių – apie 21 – 50 m., eglių – apie 21 – 60 m., pušų– apie 31 – 80 m., ąžuolų– apie 41 – 150 m. amžiaus medynai.

***

Senstant medynui, medžių biomasės prieaugis ir kasmet sukaupiamas anglies kiekis mažėja. Kita vertus, net ir lėtai beaugantys seni medžiai vis dar absorbuoja CO2, nors ir lėčiau, nei sparčiau augantys jaunesni medžiai.

Šiuo atveju svarbu aiškiai atskirti du aspektus, susijusius su anglies absorbavimu medžių biomasėje: 1) medyno brandos amžiuje miškai būna sukaupę didžiausią anglies kiekį – gyvoje ir negyvoje medienos masėje, dirvožemyje, paklotėje; 2) kadangi medžių tūrio prieaugis medyno brandos amžiuje jau mažėja, kasmetinis biomasėje sukaupiamas kiekis („priedas“ prie jau visoje miško ekosistemoje absorbuoto anglies kiekio) taip pat proporcingai mažėja.

Senstant medžiams ir medynui, kasmet atkrentančios (negyvos) medienos dalis didėja, kol tam tikrame amžiuje susilygina su metiniu medienos tūrio prieaugiu – t.y. tiek, kiek medienos kasmet priauga, tiek ir atkrenta (žūsta). Tai įvyksta maždaug gamtinės brandos amžiuje.

Gamtinės brandos amžiuje visose miško ekosistemos dalyse sukauptas bendras anglies kiekis nustoja didėjęs, o medyno pažeidimų atveju – netgi pradeda mažėti, nes prasideda žuvusių medžių medienos irimo procesai ir didžioji dalis anglies puvimo procesų metu (CO2 pavidalu) išsiskiria į atmosferą, nors tam tikra dalis medienoje buvusios anglies absorbuojama ir dirvožemyje.

Dėl šių priežasčių – lėtėjančio augimo ir mažėjančio CO2 absorbavimo bei senų medžių žuvimo – svarbu pasirūpinti viso miško gyvavimo ciklo išlaikymu: atkurti iškirstus miško plotus, prižiūrėti jaunuolynus ugdant sveikus ir produktyvius medynus.

Medžio nukirtimu medienos anglies ciklas nesibaigia. Mediena yra unikali, neribotais kiekiais atsinaujinanti žaliava, naudojama daugybei žmogaus buityje vartojamų gaminių, o galiausiai – kaip energijos šaltinis. Todėl labai svarbu paimtą iš miško medieną panaudoti įvairiems gaminiams gaminti taip „užkonservuojant“ CO2 dar ilgesniam laikui ir išvengiant emisijų dėl iškastinių išteklių naudojimo.

***

Ilgalaikėje perspektyvoje miškininkai siekia tolygaus miškų plotų pasiskirstymo pagal amžių, tačiau dažnos audros, kenkėjų ar ligų proveržiai neretai trikdo tokį siekį. Lietuvos gamtinės ir klimatinės sąlygos labai riboja įvairiaamžių medynų formavimą. Miškuose vyraujant vienaamžiams ar sąlyginai vienaamžiams medynams svarbu laiku mišką atkurti.

Ilgalaikiai saugomų teritorijų Dubravos rezervatinėje apyrubėje stebėjimai parodė, kad žuvus perbrendusiems medynams natūraliomis sąlygomis naujas medynas atsikuria labai lėtai. Dažnai krūmų (šaltekšnių ir lazdynų) tanki danga neleidžia kitoms medžių rūšims „prasimušti“ net ir dešimtmečiais.

Tuo metu žmogus po plyno kirtimo medyną atkuria per 3 metus ir tokiu būdu santykinai paleidžia naują anglies kaupimo „mechanizmą“. Kad šis mechanizmas efektyviai veiktų, jaunuolynams, jų rūšinės sudėties formavimui, atsižvelgiant į augavietes, miškų daugiafunkcinę paskirtį, skiriamas ypatingas vaidmuo.

Dažnu atveju tinkamai įveisti ir suformuoti jaunuolynai, palyginti su brandžiais ar perbrendusiais medynais, yra atsparesni nepalankiems klimatiniams veiksniams, intensyviai absorbuoja anglies dioksidą ir turi mažai irstančios negyvos medienos, kurioje anglis medienos skaidymo metu „išsilaisvina“ ir patenka į atmosferą CO2 pavidalu.

Miškininkystėje pirmiausia yra siekiama, kad kuo mažesnė dalis medžių žūtų, tolesniam augimui medyne būtų palikti gyvybingi, našiausi, geros stiebo formos medžiai, o žuvę būtų išimti ir panaudoti bent kurui – tam dar prieš medynų brandą yra vykdomi ugdomieji ir sanitariniai miško kirtimai.

Iškirtimas brandžiame amžiuje prieš prasidedant degradacijai (medžių žuvimui) ir kuo ilgesnis medienos produktų naudojimas pakeičiant labiau taršius pramonės produktus statybose, baldų pramonėje, taip pat biokuro naudojimas vietoj iškastinio kuro sudaro bendrą miškų indėlį į atmosferos anglies dioksido kiekio mažinimą ir klimato kaitos švelninimą.

***

Be abejonės, vienas svarbiausių rodiklių, lemiantis atmosferos anglies dioksido absorbciją miškuose ir galimą absorbcijos didėjimą – bendras miško žemės plotas ir galimybės ateityje didinti miškų plotus, kurie prisidėtų prie papildomo anglies dioksido „surišimo“ medžių biomasėje. Mūsų šalyje miškų plėtrai teikiamas prioritetas, o ir esama miško žemė yra akylai prižiūrima.

Kasmet registruojama apie 3 tūkst. ha naujo miško, kai tuo metu tik dešimtadalis tokio ploto pakeičiamas į kitas žemės naudmenas būtiniems infrastruktūros objektams įrengti. Tačiau miško funkcija yra ne tik absorbuoti CO2.

Miškas ne mažiau svarbus dėl biologinės įvairovės išlaikymo, dirvožemio ir vandens telkinių apsaugos, medienos išteklių tiekimo pramonei, atsinaujinančių energijos išteklių tiekimo energijos reikmėms, o visoms šioms ekologinėms ir ekonominėms miško paslaugoms užtikrinti labai svarbūs visų amžiaus grupių – nuo jaunuolyno iki brandaus amžiaus – medynai.

Apibendrinant būtina pabrėžti, kad miškų indėlį į klimato kaitos švelninimą reikėtų vertinti trimis skirtingais, bet bene vienodai svarbiais aspektais: 1) CO2 absorbavimo medžio biomasėje, 2) biomasėje absorbuoto CO2 ilgalaikio išsaugojimo medienos gaminiuose, taip taršesnėmis, energijai imliomis technologijomis iš iškastinių žaliavų pagamintus gaminius pakeičiant medienos gaminiais ir 3) iškastinio kuro, naudojamo energetinėms reikmėms, pakeitimo atsinaujinančiais – medienos ištekliais.

Ilgalaikio naudojimo medienos gaminių gamyba sudaro sąlygas atmosferos anglies dioksidą „užkonservuoti“ nukirsto medžio produktuose dar ilgesniam laikui. Jei beržo ar drebulės mediena natūraliai miške supūva per 3-5 metus, tai nukirtus medį anglis užkonservuojama ilgiems dešimtmečiams, o kartais ir šimtmečiams. Net ir baigus naudoti, ši mediena dažniausiai panaudojama kurui.

Tokiu atveju kurui panaudota mediena leidžia išvengti intensyvaus iškastinio kuro naudojimo, kuris stipriai prisideda prie anglies (CO2) emisijų. Jeigu medienos deginimo atveju į atmosferą grąžinama ta pati anglis (CO2), kuri buvo sukaupta iš atmosferos to medžio augimo procese, tai iškastinio kuro deginimo atveju, į atmosferą grąžinama anglis (CO2), kuri buvo kaupiama medžiuose prieš daugelį milijonų metų.

Taip „išlaisvinami“ ir į atmosferą patenka papildomi anglies (CO2) kiekiai, kurių sugėrimui reikalingi dar didesni naujų miškų plotai ar kiti anglies (CO2) iš atmosferos kaupimo sprendimai.

Užginčyta direktyva dėl biomasės

Tačiau šiais metais grupė ieškovų iš Estijos, Prancūzijos, Airijos, Rumunijos, Slovakijos, Švedijos ir JAV pateikė ieškinį prieš Europos Sąjungą, siekdamos užginčyti miško biomasės įtraukimą į bloko atsinaujinančios energijos direktyvą.

Jei šis procesas pavyktų, tai gali atimti ES energijos šaltinį, kuris šiuo metu sudaro beveik 60% visų atsinaujinančių energijos šaltinių, daugiau nei saulės ir vėjo energijos.

Ieškovai (NVO ir kiti juridiniai asmenys) apeliuoja į tai, kad ES institucijos neatsižvelgė į mokslinius įrodymus. Priešingai negu teigia mūsų Valstybinė miškų tarnyba, mokslo tyrimai esą rodo, jog miško biomasės derliaus nuėmimas ir deginimas energetikos tikslais didina klimato kaitą ir skatina miškų naikinimą.

„Biomasės kaip anglies neutralumo traktavimas prieštarauja moksliniams duomenims, rodantiems, kad medienos deginimas energijai paprastai išmeta 1,5 karto daugiau CO2 nei anglis ir 3 kartus daugiau nei gamtinės dujos.“

Europos Komisija ieškinį atsisakė komentuoti, sakydama, kad Liuksemburgo Teisingumo Teismas turi nuspręsti dėl bylos „priimtinumo“.

Praėjusiais metais ES priėmė atnaujintą savo atsinaujinančios energijos direktyvos redakciją, įsipareigodama iki 2030 m. Iš atsinaujinančių šaltinių pagaminti ne mažiau kaip 32 proc. energijos.

Seimas ryžosi pažaboti miško pramonės ryklių apetitą Lietuvoje

Seimas ryžosi pažaboti miško pramonės ryklių apetitą Lietuvoje

Nuo 2020 metų sausio vienas savininkas ar susiję asmenys Lietuvoje galės turėti iki 1,5 tūkst. hektarų miško. Tai numatė antradienį Seime priimta Miškų įstatymo pataisa: už ją balsavo 87 Seimo nariai, prieš – 6, o susilaikė 5.

Pritarusieji pataisai pajėgė atsispirti nemažam spaudimui Seime ir už jo ribų. Prieš ribojimą viešai pasisakė Specialiųjų tyrimų tarnyba, Konkurencijos taryba, Pramonininkų konfederacija. Jų įsitikinimu, pataisos neigiamai įtakos šalies verslą bei ekonomiką.

Opozicijos lyderė ir liberalų frakcijos vadovė Viktorija Čmilytė Nielsen buvo siūliusi pataisų priėmimą atidėti, bet Seimas atmetė jos prašymą. Už balsavo tik 13 parlamentarų, prieš – 53, o susilaikė 49.

Vienas aktyviausių Seime medienos pramonės rėmėjų, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas siekė, kad vienam asmeniui ar įmonei būtų leidžiama įsigyti iki maždaug 42-44 tūkst. ha. Tačiau Seimas nesutiko svarstyti S.Gentvilo siūlomos pataisos.

Jo tėvas liberalas Eugenijus Gentvilas Seimo posėdyje aiškino, jog tik dideli miškų masyvai leidžia racionaliai ūkininkauti, o smulkūs miškai esą nebus apsaugoti nuo iškirtimo dėl savininkų noro gauti pelną.

Kęstutis Glaveckas ir Mykolo Majauskas perspėjo, kad naujas ribojimas bus lengvai apeinamas, kaip ir žemės ūkio srityje nustatytas 500 ha ribojimas. M.Majauskas jį vadino deklaratyviu, siūlė aiškiau apibrėžti, kas būtų laikomi šiuo atveju susijusiais asmenimis. Tačiau Seimas jo pasiūlymą atmetė.

Prie sprendimo apriboti miško įsigijimą daug prisidėjo visuomenininkai, individualiai ir kolektyviai raginę parlamentarus nepalaikyti miškų pramonės lobistų bei stambiojo verslo interesų. Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ taip pat kreipėsi į Seimo narius su prašymu pritarti įstatymo projektui dėl miško valdų apribojimo.

Užsienio kompanijos masiškai supirkinėja Lietuvos miškus – jų valdomi plotai jau viršija dešimtis tūkstančių hektarų. Didžiuliai miškų plotai yra sutelkti grupės asmenų rankose, taip sudarant sąlygas grupės subjektų dominavimui, pažeidžiant kitų miškų ūkio rinkos dalyvių interesus.

Pasak Privačių miškų savininkų asociacijos direktoriaus Aido Pivoriūno, 80 privačių miškų sektoriuje veikiančių įmonių jau yra įsigijusios virš 1,5 tūkst. ha miško.

Tačiau joks kitas investuotojas nebegalės to padaryti, todėl dominuojantys žaidėjai liks valstybė, valdanti daugiau negu pusę miškų, ir kelios stambios įmonės. Be to, sandoriams taip pat reikės Nacionalinės žemės tarnybos leidimų.

Iki šiol miško ūkio paskirties žemės įsigijimui Lietuvoje jokie apribojimai negaliojo.

 

 

 

 

 

 

 

Antikorupcijos komisijos nariai  pasipiktinę Vyriausybės prastumta medienos pardavimo tvarka

Antikorupcijos komisijos nariai  pasipiktinę Vyriausybės prastumta medienos pardavimo tvarka

Parlamentinė Antikorupcijos komisija po liepos 10-ąją įvykusio posėdžio pripažino, kad Vyriausybė turi pakeisti birželį patvirtintą valstybinės medienos pardavimo tvarką, leidžiančią laikinai iki 20 proc. sumažinti jos kainą. Kitaip parlamentarai žada inicijuoti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT).

Seimo nariai stebėjosi, kaip Vyriausybė galėjo priimti sprendimą, kuriam visos institucijos turėjo daugybę pastabų. Vyriausybė birželio viduryje sprendimą priėmė nepaisydama Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) įspėjimų, kad dėl jo valstybė gali patirti itin didelių nuostolių. „Į dalį mūsų pastabų nebuvo atsižvelgta. Pagrindinis išliekantis klausimas – pradinės medienos kainos mažinimas aukcionuose. Toks mažinimas kelia abejonių. Pasekmės valstybei gali būti išties ilgalaikės“, – Seime kalbėjo STT korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Rūta Kaziliūnaitė.

Valstybinių miškų urėdijos vadovas Marius Pulkauninkas posėdyje sakė, kad VMU taip pat teikė pastabas, bet į jas atsižvelgta nebuvo. Dėl patiriamo politinio spaudimo M.Pulkauninkas neseniai pareiškė atsistatydinsiąs iš pareigų.

Nors trečiadienį Antikorupcinės komisijos nariai pasiekė bendrą sutarimą dėl Vyriausybės akibrokšto, per balsavimą nebeužtekus kvorumo sprendimo nepriėmė.

„Kas vyksta šioje Vyriausybėje, kad priimami neteisėti teisės aktai“, – piktinosi socialdemokratas Julius Sabatauskas.

O socialdarbietis Algirdas Butkevičius stebėjosi, kaip žaibiškai Vyriausybė prasuko reikalą: „Birželio 14 dieną Aplinkos ministerija pateikė Vyriausybei  projektą ir 19 dieną nauja tvarka buvo priimta. Stebuklinga“.

„Liko nemažai abejonių, kad tvarkos punktai gali prieštarauti ir Europos teisei, ir Lietuvos Konstitucijai. Jeigu siūlysime Vyriausybei keisti nutarimą, netikiu, kad ji reaguos. Bet jeigu nebus reakcijos, tada liks rengti Seimo kreipimosi į KT nutarimą“, – kalbėjo konservatorius Jurgis Razma.

Iš posto besitraukiantis Valstybinių miškų urėdijos vadovas M.Pulkauninkas informavo, kad pirmieji aukcionai pagal naujas taisykles baigsis liepos 22-23 dienomis. „Tada matysis reali konkurencija, kokios nusistovėjo kainos ir kiti dalykai“, – tvirtino vyriausiasis urėdas.

Europos Teisės departamento vyresnysis patarėjas Ričardas Dzikovičius komisijos nariams pareiškė, kad dalis naujos tvarkos nuostatų turėjo atsidurti įstatyme, o ne žemesnio lygio teisės aktuose.

Aplinkos ministerijos Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjas Nerijus Kupstaitis neigė, kad prekybos mediena tvarka sudaro sąlygas ją įsigyti tik tam tikrai pirkėjų grupei, nors Konkurencijos taryba mano kitaip – esą tvarka suteikia pirmenybinę teisę sudaryti ilgalaikes ir pusmetines medienos įsigijimo sutartis aukcionuose. Pasak jo, pagal naują tvarką aukcionuose gali dalyvauti visi 400 aktyvių medienos pirkėjų, o iš viso Lietuvoje veikia 600 pirkėjų.

M. Pulkauninkas yra sakęs, kad nauja tvarka leis medieną parduoti ne 20 proc., o net iki 40 proc. pigiau. Dėl to, anot jo, urėdija netektų maždaug trečdalio – 68 mln. eurų pajamų per metus.

Vyriausybė tikino, kad jos sprendimą atpiginti medieną lėmė nuo šių metų pradžios labai sumažėjusias žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų kainos – kai kurios jų krito iki 40 proc. – ir siekiant išvengti pakartotinių aukcionų bei sumažinti su jais susijusias pirkėjų ir pardavėjų išlaidas.

Kritikos iniciatyvai pateikė ir Seimo opozicijos atstovai, kurie, remdamiesi STT išvada, teigė, jog keičiamos medienos pardavimo taisyklės sudaro sąlygas stambiesiems perdirbėjams pigiai pirkti perteklinę medieną ir ją perparduoti.

 

Kirtimai sukelia škvalus Dzūkijoje: jau sunaikinta trečdalis Labanoro girios

Kirtimai sukelia škvalus Dzūkijoje: jau sunaikinta trečdalis Labanoro girios

Gamtininkas Andrejus Gaidamavičius įsitikinęs: kai miškas iškertamas plynai, jis nustoja funkcionuoti. „Nei pagrybausi, nei pauogausi, nei žvėrys, nei augalai čia negali būti. Paskaičiuota, kad iškirtus 1 ha plynai, namų gali netekti 300 porų paukščių. Labanoro girioje pastebiu, kad miškuose mažėja paprastų paukščių. Paukščiai nebeturi kur perėti“, – pasakojo pašnekovas.

Jis džiaugiasi tik tuo, kad miškai vis dar saugomi draustiniuose ir rezervatuose. Tačiau, pasak gamtininko, regioniniai parkai iš to saugojimo tinklo iškrenta. „Meška, iš Baltarusijos užėjusi į Lietuvą, iškart pabėga, nes nebėra pas mus miškų“, – pridūrė A. Gaidamavičius.

Jo pastebėjimu, anksčiau miškai buvo kertami 10 kartų mažesnėms apimtimis, o plyni kirtimai sudarydavo apie 30 procentų. „Prasidėjus miškų privatizacijai, vis daugiau leidžiama kirsti plynai. To siekia Lietuvos miškų savininkų asociacija. Deja, dabar nebesaugomi ir valstybiniai miškai, todėl situacija išties prasta“, – nerimo neslėpė gamtininkas.

Miškas turi ypatingą galią keisti klimato sąlygas: suvaldo ekstremalius gamtos reiškinius, vėjus pakelia aukštyn ir neleidžia griauti pastatų. „Yra teorija, kad škvalai, ypač Dzūkijoje, vyksta dėl plynų kirtimų. Kirtavietės vasarą įkaista, karštas oras stulpu kyla į viršų, atsiranda srovė žemyn, kyla škvalas“, – pasakojo A. Gaidamavičius.
Gamtininkas pasibaisėjo, kai lietuviai pradėjo pirkti skandinavišką techniką, kuri skirta tik plynam kirtimui. Ji sugadina ne tik miško gruntą, padaro provėžas, bet ir sudarko miško paklotę.

„Po plyno kirtimo natūralus miškas prarandamas visam laikui, jo vietoje lieka monokultūra, kuri neatspari nei ekstremaliems orams, nei gaisrams, nei ligoms ir kenkėjams. Plynieji miško kirtimai išsiskiria griežtomis geometrinėmis formomis ir labai žaloja visą kraštovaizdį. Kad tokios miško žaizdos užsitrauktų, reikia mažiausiai 15 metų“, – aiškino gamtininkas.

Iš viso Lietuvoje žaliuoja apie 2 mln. ha miškų, juose yra sukaupta apie 500 mln. kubinių metrų medienos. Kasmet iškertama ir paruošiama apie 7 mln. kubinių metrų žaliavinės medienos. Šiek tiek daugiau kaip pusė iškertama valstybiniuose miškuose, kurie užima apie 1 mln. ha. Juose plyni kirtimai sudaro apie 10 tūkst. ha, o tai reiškia apie 1 proc. šių miškų ploto.

Deja, Lietuvos politikai palaiko miško pramonę ir siekia išnaikinti brandžius natūralius miškus, pakeisti juos monokultūriniais jaunuolynais. Aišku, miškų reformą pasiryžęs tęsti aplinkos ministras Kęstutis Mažeika tai viešai neigia ir kirtimų normos didinimą vadina „racionaliu miškų naudojimu“.

Tik neaišku, kokia iš to nauda visuomenei, kai prarandant miškus, jų rekreacinę funkciją, dar ir medienos kainos krenta. Nevykusiai pasiaiškinęs dėl chaoso miškų sektoriuje prieš Seimą, liepos 10-ąją ministras kviečiamas ir į Antikorupcinės komisijos posėdį.
Parengta pagal www.gyvasmiskas.lt