Į kovą dėl Punios šilo likimo įtrauktas šalies vadovas palaiko visuomenininkus

Į kovą dėl Punios šilo likimo įtrauktas šalies vadovas palaiko visuomenininkus

Šiais metais sprendžiamas vieno vertingiausių Lietuvoje miškų masyvų – Punios šilo likimas. Ar bus ir toliau kertami Vytauto Didžiojo laikus menantys medynai, ar vis tik pavyks valdininkams įrodyti, jog būtina plėsti rezervato teritoriją šioje unikalioje vietoje ir taip ją išsaugoti ateities kartoms?

Punios giria yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalis. Joje gausu šimtamečių gamtos paminklais paskelbtų ąžuolų ir kitų medžių, taip pat čia randama daugiau kaip 100 į Raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių.

Šiomis dienomis kova dėl Punios šilo ateities pasiekė kulminaciją. Iniciatyvinė grupė kreipėsi į Prezidentą dėl šios paskutiniosios Lietuvos sengirės išsaugojimo ir Kęstučio Mažeikos veiksmų blokuojant šiuos siekius.

Per 100 įvairių visuomeninių sričių atstovų, tarp jų – meno bei kultūros veikėjai, nacionalinių premijų laureatai, Lietuvą pasaulyje garsinantys kūrėjai, kreipėsi į Lietuvos Prezidentą Gitaną Nausėdą su prašymu gelbėti Punios šilą, kurio likimui grėsmę kelia aplinkos ministro K.Mažeikos sprendimai.

Siekiant apsaugoti šią unikalią vietą buvo paruoštas projektas, kuriuo planuota išplėsti Punios šilo rezervato teritoriją bei apsaugoti ją nuo ūkinių miško kirtimų bei medžioklės veiklos. Tačiau dabartinis aplinkos ministras K.Mažeika sustabdė minėto projekto įgyvendinimą, savo sprendimą argumentuodamas tuo, jog tuomet visuomenė neva neturėtų galimybės šioje teritorijoje lankytis, grybauti ir uogauti.

Gamtosaugininkai ir kiti aktyvūs visuomenės atstovai netiki šiais ministro motyvais, mat parengti planavimo dokumentai nurodo priešingai – numatyta, jog aplinkiniai gyventojai turėtų neribotas galimybes lankytis, grybauti ir uogauti Punios šile, o visuomenės lankymasis tam tinkamose teritorijose būtų net labiau prieinamas dėl pagerintos infrastruktūros.

Prašymą Prezidentui pasirašiusieji įžvelgia už sprendimo stabdyti rezervato plėtros projektą kyšančias medžiotojų interesų ausis. Pats ministras K.Mažeika yra medžiotojas, pasisakęs už Punios šilo komercinių medžioklės plotų pardavimą aukciono būdu privatiems medžiotojams, kas medžioklę greičiausiai suintensyvintų ir padarytų dar mažiau kontroliuojamą.

Visuomenės atstovai įsitikinę, jog aplinkosauginių įsipareigojimų nesilaikantis aplinkos ministras K.Mažeika nėra tinkamas šioms pareigoms ir prašė Prezidentą į postą paskirti principingai aplinkosaugos interesus ginantį ir dalykinę kompetenciją turintį asmenį.

„Mes nesiekiame diktuoti Vyriausybės kabineto sudėties. Mūsų pagrindinis tikslas – unikaliam Punios šilui suteikti adekvačią apsaugą. Šiuo metu susiklosčiusi situacija, kai atšauktas geras specialistų parengtas sprendimas, užkertantis kelią ūkiniams kirtimams bei medžioklei, ir nepasiūlyta jokia alternatyva, diskredituoja pačią gamtosaugos idėją.

Šiandien Lietuvos laukinėje gamtoje praktiškai nėra nė vienos vietos, kur žvėrys būtų netrikdomi medžioklės ir visuomenė galėtų juos tokius pamatyti. Punios šilą būtina apsaugoti be ūkinių kirtimų ir medžioklių“, – sakė vienas iš rašto Prezidentui iniciatorių, gamtosaugos organizacijos Baltijos aplinkos forumas vadovas Žymantas Morkvėnas.

Punios šilą stojo ginti įspūdinga visuomenės veikėjų „kariuomenė“. Vos per vieną parą buvo surinkta apie 100 iškiliausių meno, kultūros ir kitų sričių visuomenės veikėjų parašų.

Raštą pasirašė 8 šalies gamtosaugos organizacijos, taip pat pavieniai gamtininkai, gamtos fotografai. Tarp pasirašiusiųjų yra Nacionalinės premijos laureatų – literatūrologė, teatrologė Irena Vėsaitė, rašytojas Tomas Venclova, režisierius Gintaras Varnas, dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla, aktorius Rolandas Kazlas ir gausybė kitų, taip pat J. Basanavičiaus premijos laureatų – istorikas, archeologas Vykintas Vaitkevičius, mitologas religijotyrininkas Dainius Razauskas. Lietuvos gamtinės vertybės stojo ginti ir įvairūs žinomi muzikantai, tarp jų Aistė Smilgevičiūtė, Erika Dženings, Jurgis Didžiulis.

„Punios šilas lietuviams turėtų būti toks pat brangus kaip prancūzams Paryžiaus Dievo Motinos (Noterdamo) Katedra. Lietuvių biurokratai yra nė kiek ne geresni nei sovietiniai biurokratai. Jei norint išsaugoti Punios šilą prireiktų paskirti kitą aplinkos ministrą, tuomet tai ir turi būti padaryta“, – įsitikinęs režisierius G. Varnas.

Kreipimąsi pasirašė ir įvairių mokslo sričių atstovai, gydytojai, literatūrologai, kompozitoriai, bendruomenių atstovai.

Prezidentas Gitanas Nausėda, reaguodamas į kreipimąsi, paragino adekvačiai saugoti unikalias šalies vietoves, tokias kaip Punios šilas ir pritarė siūlymui išplėsti saugomą Punios šilo draustinio teritoriją.

Pasak prezidento, šiuo metu laukiama, kol aplinkos ministras K.Mažeika imsis sprendimų, kurie teisiškai sureguliuotų ir įtvirtintų griežtesnę apsaugą viename vertingiausių Lietuvos miškų masyvų.

G.Nausėda teigia, kad ateityje turi būti skiriama daugiau dėmesio gamtai reikšmingoms teritorijoms, o saugomų teritorijų plėtra turi vykti, derinant vietos bendruomenių ir socialinių partnerių interesus.

Valstybinių miškų urėdijos BNS pateiktais duomenimis, nuo 2016 metų šile neplanuojami jokie planiniai kirtimai, taip pat tokių kirtimų nenumatyta ir šiemet – vykdomi tik sanitariniai kirtimai, kurių metu šalinami sausuoliai ar vėjavartos. Esą tik stichinių nelaimių atvejais, jei būtina, atliekami plyni sanitariniai kirtimai. Tačiau šiomis dienomis užfiksuoti vaizdai byloja ką kita.

Pateikti duomenys rodo, kad 2014–2019 metais Punios šile iškirsta beveik 40,7 tūkst. kubinių metrų medienos, daugiausia – beveik 15,4 tūkst. kubinių metrų – iškirsta 2017 metais.

Punios šilas užima daugiau kaip 2,7 tūkst. hektarų teritoriją, o rezervatas šiuo metu yra 457 hektarų plote. Rezervatą buvo planuojama išplėsti iki beveik 2,2 tūkst. hektarų.