Daugiau kaip pusė Europos endeminių medžių rūšių gali išnykti

Daugiau kaip pusė Europos endeminių medžių rūšių gali išnykti

Ženeva, Šveicarija, rugsėjo 27 d. (AFP-BNS). Daugiau kaip pusė Europos endeminių medžių rūšių, tarp jų paprastasis kaštonas, dėl invazinių rūšių, netvarios miško ruošos ir miestų plėtros gali išnykti, penktadienį perspėjo gamtosaugininkai.

Tarptautinė gamtos apsaugos organizacija (IUCN) paskelbė, kad 42 proc. iš 454 Europoje augančių medžių rūšių šiame žemyne gali išnykti.

Išnykimas gresia net 58 proc. Europos endeminių medžių rūšių, nesutinkamų niekur kitur, nurodo IUCN atnaujintame Raudonosios knygos medžių skyriuje.

15 proc. šių rūšių – 66 rūšys – laikomos „grėsmingai nykstančiomis“. Ši kategorija žymi tik vieną žingsnį iki išnykimo.

Ataskaita pasirodė kylant vis didesniam susirūpinimui dėl aplinkos degradacijos visame pasaulyje, pradedant gaisrais Amazonijoje. Gegužę Jungtinės Tautos perspėjo, kad klimato kaita, buveinių nykimas ir kiti veiksniai prie išnykimo ribos stumia milijoną augalų ir gyvūnų rūšių.

IUCN nurodė, kad Europos medžių rūšių padėtis kelia nerimą, ir sakė, kad prie jų nykimo labai prisideda ligos, kenkėjai ir žmonių introdukuoti invaziniai augalai.

„Medžiai yra būtini gyvybei Žemėje, o Europos medžiai su visa savo įvairove yra maisto šaltinis ir namai nesuskaičiuojamai daugybei gyvūnų, tokių kaip paukščiai ir voverės, ir vaidina svarbų ekonominį vaidmenį“, – sakoma IUCN Raudonosios knygos padalinio vadovo Craigo Hiltono-Tayloro (Kreigo Hiltono-Teiloro) pareiškime.

Jis paragino koordinuotai „užtikrinti jų išlikimą“ ir ypač akcentavo būtinybę integruoti nykstančias rūšis į gamtosaugos bei žemėtvarkos planavimą.

Pasaulinę aplinkos tvarkymo dieną švarinsis daugiau kaip 150 valstybių

Pasaulinę aplinkos tvarkymo dieną švarinsis daugiau kaip 150 valstybių

Lietuvos DAROM akcijos iniciatoriai kviečia rugsėjo 20-22 d. visus prisijungti prie Pasaulinės aplinkos tvarkymo dienos  – „World Cleanup Day 2019“  – talkų.  Tai didžiausia pilietinė akcija žmonijos istorijoje, kurioje net 5 proc. mūsų planetos gyventojų susitelks aktyviai veikti ir spręsti kylančias aplinkosaugos problemas.

Miestų ir miestelių gyventojai raginami tvarkyti nacionalinius ir regioninius parkus, vandens pakrantes, miškus.

Prie „World Cleanup Day 2019“ prisijungs daugiau kaip 150 pasaulio valstybių. Šios akcijos iniciatoriai – Estijos gamtosaugininkai.

Pasak DAROM koordinatoriaus Igno Brazausko, Lietuvoje labai populiari yra akcija „Darom“, vykstanti balandžio mėnesį, kai žmonės renka šiukšles po žiemos. Tačiau estų pavyzdžiu nutarta organizuoti ir antrą akciją šiukšlėms, likusioms gamtoje po vasaros, surinkti.

„World Cleanup Day 2019“ talkose gali dalyvauti įmonės, įstaigos, mokyklos ir pavieniai žmonės, pasiryžę švarinti šiukšlėmis užterštą gamtą.

Tarkime, Žagarės regioninio parko direkcija organizuos talkas Žagarės dvaro parke ir Žagarės regioninio parko rekreacinėje zonoje aplink Žvelgaičių ežerą bei karjerus. Dalyviai laukiami  13 val.  prie parko direkcijos (Malūno g. 1, Žagarė, Joniškio raj.). Po talkos poilsiavietėje „Prie ežero“ vyks draugiškas aplinkai piknikas  (koordinatės 56.35345, 23.224032). Prisijungsiančius prie akcijos parko direkcija prašo turėti savo pirštines bei nevienkartinius indus ir įrankius vaišėms. Jei akcijos laikas nepatogus, galima susisiekti tel. 867115033 ir susitarti dėl dalyvavimo kiekvienam patogiu metu.

 

Šimtą metų miškus saugojusių urėdijų sunaikinimas – tai tik griūties pradžia

Šimtą metų miškus saugojusių urėdijų sunaikinimas – tai tik griūties pradžia

Šį šeštadienį, rugsėjo 21-ąją, švenčiama Miškininko diena, valdžia kviečia paminėti miškų administravimo jubiliejų, o iš tikrųjų švenčiame atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybinių miškų urėdijų šimtmetį.

Kodėl trinama Tautos istorija? Urėdijos buvo įkurtos 1918 -1919 metais, jos pergyveno įvairius išbandymus, okupacijas, karus, reformas.

Atkūrus šalies nepriklausomybę 1990 metais, buvo atkurtos ir tarpukario Lietuvoje veikusių urėdijų darbo tradicijos, jos sėkmingai vykdė visas valstybės deleguotas funkcijas, užtikrino joms patikėtų miškų apsaugą, priežiūrą, atkūrimą, vykdė kompleksinę veiklą patikėjimo teise valdomuose valstybinės reikšmės miškuose, įgyvendino visus Vyriausybės nustatytus reikalavimus.

Urėdijos dirbo pelningai, kolektyvai turėjo gražias bendravimo tradicijas, tačiau 2017 m. sausio 10 dienos slaptas tuometinio aplinkos ministro susitikimas su stambiosios medienos pramonės atstovais žymi miškininkų išvarymą iš darbo, miškų priežiūros naikinimo pradžią.

Ant miškininkų pasipylė nesibaigiančio melo ir šmeižto lavina, net aukščiausi šalies pareigūnai aktyviai dalyvavo miškininkų niekinimo akcijoje. Nežiūrint to, kad per visą nepriklausomybės laikotarpį nė vienas miškininkas nebuvo nuteistas už korupcinius nusikaltimus, visos urėdijos buvo išvadintos klestinčios korupcijos židiniais, korupcijos sinonimais, taip pat sovietinio valdymo reliktais, sovietinio nomenklatūrinio valdymo bastionais, kuriuos būtina sugriauti.

Dėl neparuoštos, nekompetentingai ir skubotai vykdytos miškų valdymo reformos daugiau kaip 1000 darbuotojų į urėdijas nesugrįžo, jie tapo bedarbiais, pašalpų prašytojais ar emigrantais, o šiemet miškininko profesiją pasirinko tik 16 Lietuvos moksleivių.

Dauguma miškininkų miškams atidavė didžiąją savo gyvenimo dalį, gražiausius gyvenimo metus. Vietoj padėkos jie buvo pažeminti, apšmeižti ir išmesti iš darbo. Kai kurie aukščiausieji šalies vadovai dėl pinigų, valdžios ar garbės troškimo pamynė Lietuvos Respublikos Konstituciją, prarado paprasčiausią žmoniškumą.

„Įstatymo viršenybė ir pagarba žmogaus teisėms yra neatsiejama teisinės valstybės dalis. Tie, kurie pamina visuotinai pripažintas žmogaus teises ir laisves privalo žinoti, kad demokratiniame pasaulyje yra nepageidaujami“, – buvo teigiama tuometinės Prezidentūros, aktyviai prisidėjusios prie antikonstitucinio miškų urėdijų sunaikinimo, pranešime spaudai.

2017 m. liepos 11 d. LR Seimas, LVŽS sudarius sandorį su Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija dėl laikinos šildymo PVM lengvatos, priėmė Miškų įstatymo pakeitimus. Lietuvos Respublikos Prezidentė buvo informuota apie tai , kad įstatymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tačiau ji pamynė Konstituciją ir antikonstitucinį įstatymą pasirašė.

Miškų įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstituciją. Priėmus šį skubotą įstatymą, nebuvo išspręstos pagrindinės miškų ūkio problemos, atvirkščiai, įvestas teisinis neapibrėžtumas, sukeltas chaosas atvėręs kelius asmenų piktnaudžiavimui bei miškų alinimui.

Šimtą metų miškus saugojusių urėdijų sunaikinimas – tai tik didelių neigiamų pokyčių Lietuvos miškų ūkyje pradžia. Tai, ką miškininkai kūrė ilgus metus, korumpuotų politinių partijų, valdomų verslo grupuočių, užsakiusių miškų urėdijų sunaikinimo „reformą,“ gali būti sunaikinta artimiausiu metu.

Kviečiame šių metų rugsėjo 21 d. visus geros valios miškininkus, neabejingus Lietuvos miškų ir jas saugojusių miškų urėdijų likimui, su viltimi pažymėti Miškininko dieną, atkreipti dėmesį į neteisėtą, antikonstitucinį miškų urėdijų, šiais metais turėjusių švęsti šimto metų jubiliejų, sunaikinimą.

Šį šeštadienį prie buvusių valstybinių miškų urėdijų uždekime vilties žvakutes ir toliau nuosekliai siekime, kad nugalėtų tiesa ir teisingumas – atkurtos neteisėtai sunaikintos valstybinės miškų urėdijos.

Gintautas Kniukšta, sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininkas

 

Lietuvos Prezidentas: „Miškų ištekliai turi būti naudojami darniai, bet kartu siekiant ekonominės naudos“

Lietuvos Prezidentas: „Miškų ištekliai turi būti naudojami darniai, bet kartu siekiant ekonominės naudos“

Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad miškų ištekliai turi būti naudojami darniai ir socialiai atsakingai, užtikrinant aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi, bet kartu siekiant ir ekonominės naudos. Prezidentas laikosi požiūrio, kad Lietuvos miškai – vienas didžiausių šalies turtų. Be jų sunkiai įsivaizduojamas kokybiškas šalies gyventojų poilsis, jie yra nepaprastai vertingi ir ekonominiu požiūriu. Miškai taip pat yra daugelio gyvūnų ir augalų rūšių buveinė, kurios išsaugojimas – visų mūsų atsakomybė ir pareiga ateities kartoms.

Tinklalapiui www.miskininkas.eu parodos-festivalio „Miškai: inovacijos ir tradicijos“ išvakarėse Prezidentūra patvirtino, kad ketina aktyviai prisidėti prie sprendimų, kurie užtikrintų tvarų miškų išteklių naudojimą bei adekvatų bendro šalies miškingumo augimą. Taip pat ateityje ji sieks inicijuoti platesnį dialogą, organizuodami miškų klausimams skirtas apskritojo stalo diskusijas.

„Viešojoje erdvėje kylančios diskusijos dėl miškų kirtimų rodo, kad šioje srityje vis dar esama daug nesutarimo ir nepasitikėjimo. Tai reiškia, kad tarp įvairių visuomenės grupių iki šiol trūksta kokybiško dialogo. Todėl priimant sprendimus svarbu užtikrinti, kad visuomenė bei socialiniai partneriai gautų visą objektyvią informaciją apie užsibrėžtus tikslus, taikomas priemones bei galimas pasekmes. Taip pat svarbu sudaryti sąlygas visuomenei aktyviau dalyvauti sprendimų priėmimo procese. Tik įsiklausydami ir girdėdami vieni kitus, galime tikėtis suderinti skirtingus požiūrius į miškus bei kartu siekti ilgalaikių tvarių sprendimų“,– Prezidento poziciją išsako Prezidentūra.

Anot jos, „šiose diskusijose senas tradicijas turinčios ir gerbiamos miškininkų profesijos atstovai turės atlikti svarbų vaidmenį. Svarbu pažymėti, kad jie ir dabar kasdieniu darbu prisideda prie Lietuvos gamtos saugojimo bei puoselėjimo. Nors nemenku iššūkiu miškininkų bendruomenei tapo urėdijų reforma, galutinis jos rezultatas turėtų būti didesnė priimamų sprendimų kokybė ir skaidrumas, kaip ir išaugęs ūkinės veiklos miškuose efektyvumas“.

Aplinkos ministerijoje –  vilkų posėdis apie avių gerovę

Aplinkos ministerijoje –  vilkų posėdis apie avių gerovę

Rugsėjo 4 d. Aplinkos ministerijoje vyko pasitarimas dėl Punios šilo, į kurį buvo pakviesti tik mokslininkai, nepritariantys rezervato plėtrai. Nė vienas mokslininkas, visuomenininkas ar gamtininkas, pasisakantis už rezervato plėtrą, ar pasirašęs peticiją už šilo išsaugojimą į šį susitikimą kviestas nebuvo. Susitikime taip pat nedalyvavo ir nė vienas saugomų teritorijų specialistas.

„Man labai liūdna, kad Aplinkos ministerija pasirinko tradicinį problemos sprendimo būdą, kai pasikviečia tik savo politikai artimą pusę ir apie saugomas teritorijas diskutuoja ignoruodama saugomų teritorijų specialistus. Nors man, kaip vilkų gynėjui, labai nepatinka toks palyginimas, bet tai, kas vyko ministerijoje, iš tiesų buvo vilkų posėdis apie avių gerovę…“ – apie susitikimą sakė gamtininkas Andrius Gaidamavičius.

Neseniai gamtininkai ir visuomenininkai, kovojantys dėl Punios šilo išlikimo, Vyriausybei įteikė peticiją, kurią pasirašė beveik 15 000 žmonių. Jie taip pat aukščiausiems šalies politikams išsiuntė atvirą mokslininkų laišką. Jį pasirašė visų Lietuvoje vystomų gamtos mokslo sričių pagrindiniai tyrėjai iš svarbiausių mokslo ir studijų institucijų! Patys mokslininkai sakė, kad tai – ko gero pirmasis atvejis Lietuvos gamtosaugos istorijoje, kai toks didelis kiekis iškiliausių mokslininkų vieningai pareiškia tokią griežtą poziciją. Po šių veiksmų Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika interviu žiniasklaidai teigė, jog organizuos visų suinteresuotų pusių diskusiją. Tačiau į pasitarimą pakvietė tik pasirinktus miškininkus.

„Labai apmaudu, jog ministerija kaip atsakinga institucija, užuot siekusi atliepti visuomenės lūkesčius, įsiklausyti į visą argumentų spektrą,  renkasi vienpusišką kelią ir ignoruoja gamtosaugos argumentus. Taip elgdamasi ji tik gilina konfliktą ir mažina galimybes konstruktyviai rasti geriausią sprendimo būdą Punios šilui išsaugoti.

Panašu, kad Aplinkos ministerijai nusispjauti į beveik 15 000 piliečių, pasirašiusių peticiją, bei gamtosaugos ir miškų ekologijos mokslininkus. Ministro veiksmai taip ir nepasistūmėjo į priekį. Jis toliau linkęs griežtesnę Punios šilo apsaugą laikyti viešųjų ryšių akcija, o tiesioginiame eteryje pasitelkdamas atvirą melą bando diskredituoti Punios šilo gynėjus“, – situaciją komentavo vienas iš kampanijos už Punios šilą iniciatorių, Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.

Susipažinusi su susitikimo protokolu mokslininkė, botanikė, Gamtos tyrimo centro vyriausioji mokslo darbuotoja, pasirašiusi atvirą laišką valdžiai ir visuomenei dr. Jurga Motiejūnaitė piktinosi: „Ministras ir viceministrė laiko atvirą laišką pasirašiusius  mokslininkus, profesorius ir akademikus silpnapročiais,  kurie net nesugeba perskaityti  pasirašomo  teksto. Tai  toks ministro požiūris į Lietuvos mokslininkus?“

Kitas mokslininkas, ekologas, Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojas doc. dr. Eduardas Budrys pritarė kolegei: „Klausimas lieka atviras – ar Aplinkos ministerija planuoja įtraukti į  kokią nors diskusiją ir ekologus, ar jiems pakanka miškininkų nuomonės priimant sprendimus?”.