Lietuvos Prezidentas: „Miškų ištekliai turi būti naudojami darniai, bet kartu siekiant ekonominės naudos“

Lietuvos Prezidentas: „Miškų ištekliai turi būti naudojami darniai, bet kartu siekiant ekonominės naudos“

Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad miškų ištekliai turi būti naudojami darniai ir socialiai atsakingai, užtikrinant aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi, bet kartu siekiant ir ekonominės naudos. Prezidentas laikosi požiūrio, kad Lietuvos miškai – vienas didžiausių šalies turtų. Be jų sunkiai įsivaizduojamas kokybiškas šalies gyventojų poilsis, jie yra nepaprastai vertingi ir ekonominiu požiūriu. Miškai taip pat yra daugelio gyvūnų ir augalų rūšių buveinė, kurios išsaugojimas – visų mūsų atsakomybė ir pareiga ateities kartoms.

Tinklalapiui www.miskininkas.eu parodos-festivalio „Miškai: inovacijos ir tradicijos“ išvakarėse Prezidentūra patvirtino, kad ketina aktyviai prisidėti prie sprendimų, kurie užtikrintų tvarų miškų išteklių naudojimą bei adekvatų bendro šalies miškingumo augimą. Taip pat ateityje ji sieks inicijuoti platesnį dialogą, organizuodami miškų klausimams skirtas apskritojo stalo diskusijas.

„Viešojoje erdvėje kylančios diskusijos dėl miškų kirtimų rodo, kad šioje srityje vis dar esama daug nesutarimo ir nepasitikėjimo. Tai reiškia, kad tarp įvairių visuomenės grupių iki šiol trūksta kokybiško dialogo. Todėl priimant sprendimus svarbu užtikrinti, kad visuomenė bei socialiniai partneriai gautų visą objektyvią informaciją apie užsibrėžtus tikslus, taikomas priemones bei galimas pasekmes. Taip pat svarbu sudaryti sąlygas visuomenei aktyviau dalyvauti sprendimų priėmimo procese. Tik įsiklausydami ir girdėdami vieni kitus, galime tikėtis suderinti skirtingus požiūrius į miškus bei kartu siekti ilgalaikių tvarių sprendimų“,– Prezidento poziciją išsako Prezidentūra.

Anot jos, „šiose diskusijose senas tradicijas turinčios ir gerbiamos miškininkų profesijos atstovai turės atlikti svarbų vaidmenį. Svarbu pažymėti, kad jie ir dabar kasdieniu darbu prisideda prie Lietuvos gamtos saugojimo bei puoselėjimo. Nors nemenku iššūkiu miškininkų bendruomenei tapo urėdijų reforma, galutinis jos rezultatas turėtų būti didesnė priimamų sprendimų kokybė ir skaidrumas, kaip ir išaugęs ūkinės veiklos miškuose efektyvumas“.

Aplinkos ministerijoje –  vilkų posėdis apie avių gerovę

Aplinkos ministerijoje –  vilkų posėdis apie avių gerovę

Rugsėjo 4 d. Aplinkos ministerijoje vyko pasitarimas dėl Punios šilo, į kurį buvo pakviesti tik mokslininkai, nepritariantys rezervato plėtrai. Nė vienas mokslininkas, visuomenininkas ar gamtininkas, pasisakantis už rezervato plėtrą, ar pasirašęs peticiją už šilo išsaugojimą į šį susitikimą kviestas nebuvo. Susitikime taip pat nedalyvavo ir nė vienas saugomų teritorijų specialistas.

„Man labai liūdna, kad Aplinkos ministerija pasirinko tradicinį problemos sprendimo būdą, kai pasikviečia tik savo politikai artimą pusę ir apie saugomas teritorijas diskutuoja ignoruodama saugomų teritorijų specialistus. Nors man, kaip vilkų gynėjui, labai nepatinka toks palyginimas, bet tai, kas vyko ministerijoje, iš tiesų buvo vilkų posėdis apie avių gerovę…“ – apie susitikimą sakė gamtininkas Andrius Gaidamavičius.

Neseniai gamtininkai ir visuomenininkai, kovojantys dėl Punios šilo išlikimo, Vyriausybei įteikė peticiją, kurią pasirašė beveik 15 000 žmonių. Jie taip pat aukščiausiems šalies politikams išsiuntė atvirą mokslininkų laišką. Jį pasirašė visų Lietuvoje vystomų gamtos mokslo sričių pagrindiniai tyrėjai iš svarbiausių mokslo ir studijų institucijų! Patys mokslininkai sakė, kad tai – ko gero pirmasis atvejis Lietuvos gamtosaugos istorijoje, kai toks didelis kiekis iškiliausių mokslininkų vieningai pareiškia tokią griežtą poziciją. Po šių veiksmų Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika interviu žiniasklaidai teigė, jog organizuos visų suinteresuotų pusių diskusiją. Tačiau į pasitarimą pakvietė tik pasirinktus miškininkus.

„Labai apmaudu, jog ministerija kaip atsakinga institucija, užuot siekusi atliepti visuomenės lūkesčius, įsiklausyti į visą argumentų spektrą,  renkasi vienpusišką kelią ir ignoruoja gamtosaugos argumentus. Taip elgdamasi ji tik gilina konfliktą ir mažina galimybes konstruktyviai rasti geriausią sprendimo būdą Punios šilui išsaugoti.

Panašu, kad Aplinkos ministerijai nusispjauti į beveik 15 000 piliečių, pasirašiusių peticiją, bei gamtosaugos ir miškų ekologijos mokslininkus. Ministro veiksmai taip ir nepasistūmėjo į priekį. Jis toliau linkęs griežtesnę Punios šilo apsaugą laikyti viešųjų ryšių akcija, o tiesioginiame eteryje pasitelkdamas atvirą melą bando diskredituoti Punios šilo gynėjus“, – situaciją komentavo vienas iš kampanijos už Punios šilą iniciatorių, Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.

Susipažinusi su susitikimo protokolu mokslininkė, botanikė, Gamtos tyrimo centro vyriausioji mokslo darbuotoja, pasirašiusi atvirą laišką valdžiai ir visuomenei dr. Jurga Motiejūnaitė piktinosi: „Ministras ir viceministrė laiko atvirą laišką pasirašiusius  mokslininkus, profesorius ir akademikus silpnapročiais,  kurie net nesugeba perskaityti  pasirašomo  teksto. Tai  toks ministro požiūris į Lietuvos mokslininkus?“

Kitas mokslininkas, ekologas, Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojas doc. dr. Eduardas Budrys pritarė kolegei: „Klausimas lieka atviras – ar Aplinkos ministerija planuoja įtraukti į  kokią nors diskusiją ir ekologus, ar jiems pakanka miškininkų nuomonės priimant sprendimus?”.

Saulius Dambrauskas. Aš kaltinu teismus 

Saulius Dambrauskas. Aš kaltinu teismus 

Grupės byloje dėl miškų kirtimo saugomose „Natura 2000“ teritorijose vėl pateiktas skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Taip pat pateiktos pastabos nacionalinei Orhuso konvencijos ataskaitai nurodant, kad Lietuva nesilaiko pamatinių šios konvencijos užtikrinamų teisių.

Kaip jau žinoma, Vilniaus apygardos administraciniam teismui yra pateiktas Grupės skundas, kuriuo siekiama uždrausti plynuosius miško kirtimus saugomose „Natura 2000“ teritorijose. Prasidėjo teisinės sūpynės. Vilniaus apygardos administracinis teismas Grupės skundą priimti atsisakė, bet Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šią nutartį panaikino ir priėmimo klausimą grąžino spręsti pakartotinai pirmosios instancijos teismui. Kaip ir reikėjo tikėtis, Vilniaus apygardos administracinis teismas skundą priimti vėl atsisakė. Ši nutartis vėl apskųsta Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui.

Taigi tęsiasi principinis ginčas su teismais dėl vienos iš fundamentalių pilietinių teisių – teisės kreiptis į teismą. Būtent šios fundamentalios teisės paneigimas Lietuvoje sąlygoja tai, kad žmogus negali priešintis valdžios savivalei, kai ši ima veikti priešingai viešajam interesui. Pavieniam žmogui yra užkirsta galimybė pasišvęsti teisinei pastangai apginti viešąjį interesą, kai toks interesas yra pažeidžiamas, o valdžios institucijų interesas yra priešingas.

Nors Konstitucinis teismas išaukština viešojo intereso reikšmę, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat pripažįsta, kad viešasis interesas yra tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, tačiau asmens teisė ginti viešąjį interesą suvaržoma dviem sąlygomis: į teismą gali kreiptis tik 1) įstatymu numatyti asmenys ir 2) tik įstatymo numatytais atvejais.

Čia atsiranda Orveliškas „Gyvulių ūkio“ septynių priesakų papildymo kalambūras. Prisiminkime: „gyvuliai nežudo vienas kito – (vėliau papildyta) – be priežasties“, „gyvuliai negeria alkoholio – (vėliau papildyta) – be saiko“. Pagaliau pamatinis: „visi gyvuliai yra lygūs – (vėliau papildyta) – bet kai kurie lygesni už kitus“.

Panašų „papildymą“ galime įžvelgti ir teismų praktikoje: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuolatos pažymi, kad „teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų“. Bet save papildo – „tačiau ji nėra absoliuti“… Teismas nurodo, jog „kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista arba ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas“.

Tačiau tam, kad ši teisė netaptų per daug plati, jis vėl pats save papildo, kad „suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti; taigi teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas; asmens abstraktaus pobūdžio suinteresuotumas, kad būtų pašalintas viešojo intereso pažeidimas, nereiškia gintino teisme suinteresuotumo“, – štai ir fundamentalios motyvacijos taškas.

Apibendrinant tai skamba taip: kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, tačiau jeigu jo interesas kyla iš viešojo intereso pažeidimo, teismas kažkodėl pats prisiima nuspręsti ar tas besikreipiančiojo interesas nėra per daug abstraktus, – tada šios teisės asmuo nebeturi, kadangi viešojo intereso pažeidimu rūpinasi prokuratūra, kartais savivaldybė, bet ne pavienis žmogus ar net jų grupė…

Įdomi susiformavusi Lietuvos teismų logika: Konstitucinio Teismo aiškinimu – viešojo intereso pažeidimas sukelia teisinius padarinius nenustatytam skaičiui subjektų, t.y. galimai kiekvienam iš mūsų. Tačiau administraciniai teismai atsisako pripažinti atskiro asmens teisę ginti viešąjį interesą kreipiantis į teismą, nes jo suinteresuotumas yra tik abstraktaus pobūdžio. Todėl miestelėnas negali ginčyti savivaldybės išduoto leidimo iškirsti net viso miesto, kuriame jis gyvena, gatvių medžius, nes šie medžiai ne jo ir ne jis yra atsiradusio teisinio santykio dalyvis (supraskite – ne jis išdavė leidimą ir ne jis jo prašė).

Remiantis panašia logika, žmogus negali kreiptis į teismą nei dėl iškertamų senųjų parkų, nei planuojamų nereikalingų gatvių, neteisėtai nuimtų atminimo lentų, užstatomų bažnyčių ar paveldo objektų ir net religinių jausmų pažeidimo. Taip pat Lietuvos pilietis negali kreiptis į teismą ir dėl visoje Lietuvoje saugomose Natura 2000 teritorijose neteisėtai plynai kertamų miškų, nes jo suinteresuotumas dėl Lietuvos miškų taip pat yra tiktai abstraktaus pobūdžio. Visai nesvarbu, kad tokie kirtimai prieštarauja tiek nacionaliniam, tiek ir tarptautiniam teisiniam reguliavimui ir keliamas išskirtinai teisės pažeidimo klausimas.

Tačiau ką daryti, kai įstatyminę pareigą turinčios valdžios institucijos nesiima ginti viešojo intereso arba jų interesai tampa priešingi viešajam visuomenės interesui? Ar tada tas „viešasis interesas“, kurį Konstitucinis Teismas įvardina kaip interesą, kuris liečia neapibrėžtą ratą asmenų, o jo, kaip teisės ginamo visuomeninio intereso įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų, – lieka pasmerktas?

Kyla klausimas: jeigu Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, tai kodėl šis teisingumo siekimas santykyje su valdžia žmogui yra negalimas? Ir kaip šiame viešojo intereso gynimo monopolyje (kuris priklauso prokuratūrai, savivaldybei ar kitoms viešosioms institucijoms) vykdomas Teisingumas, kai pati valdžia ar jos institucijos pažeidžia viešąjį interesą?

Šiuo atveju svarstymai apie tiesioginę demokratiją arba prokuratūros funkcijos nepriklausomumą tėra tuščia demagogija, kadangi valdžios įstaigų inertiškumas, taip pat biudžeto bei kadrų formavimo galimybės šios įstaigos įsikišimą leidžia pakankamai kontroliuoti. Neturėdamas teisės ginti viešojo intereso, žmogus yra pasmerktas banaliai tik savo asmeninės erdvės apsaugai, o jo pilietinės savimonės ryšys su bendruomeniniu, viešuoju interesu tiesiog paneigiamas ir net naikinamas. Taigi tai doktorininis pasirinkimas, kuris lemia valdžios ir žmogaus teisių balansą ir net valstybinės santvarkos pobūdį.

Dar kartą pabrėžiu – nėra nei konstitucinių, nei įstatyminių kliūčių pakylėti viešojo intereso gynimą iki plataus Teisingumo vykdymo lygmens. Tačiau pirmoji ir bene vienintelė kliūtis siekiant apginti viešąjį interesą Lietuvoje – tai mūsų teismų sistemos „klampumas“, giliai įsišaknijusi praktika, pagal kurią bet kokiu formaliu pretekstu teismai tiesiog siekia nusišalinti nuo savo konstitucinės priedermės – Teisingumo vykdymo. Todėl aš kaltinu teismus – nes būtent jie kėsinasi į mūsų kaip teisinės valstybės egzistencinę būtį ir tai lemia daugybę iš Teisingumo spragų kylančių pasekmių iki pat tautos emigracijos.

Orhuso konvencijos ginamos galimybės tėra viena iš viešojo intereso sričių. Todėl teismų reikalavimai pagrįsti besikreipiančiųjų į teismus aplinkosaugos klausimais subjektyvųjį teisinį suinteresuotumą, kaip sąlyga tokių bylų nagrinėjimui, niekaip neatitinka nei Orhuso konvencijos dvasios, nei šio tarptautinio teisinio reguliavimo atsiradimo esmės. Šių Orhuso konvencija ginamų teisių ignoravimas leidžia išryškinti viso viešojo intereso teisminių galimybių ribojimą, kaip didžiausią mūsų kaip teisinės valstybės spragą.

Į šią ydingą teismų praktiką aplinkosaugos srityje mes ir esame šiuo metu nusitaikę miškų ir medžių bylose ir bandome ją pakeisti. Tame yra didžiulė prasmė. Bus išnaudotos visos galimybės: ir naujai atsivėrusi galimybė su individualiu skundu kreiptis į Konstitucinį Teismą, ir peticijos pateikimas Europos Žmogaus Teisių Teismui, administracinės galimybės.

www.respublika.lt (2019 09 09)

Marius Narmontas – naujasis aplinkos viceministras

Marius Narmontas – naujasis aplinkos viceministras

Šiandien, rugsėjo 3-ąją, aplinkos viceministro pareigas pradėjęs eiti Marius Narmontas kuruos statybos, teritorijų planavimo, būsto, erdvinio planavimo ir urbanistikos klausimus.

Naujasis viceministras turi didelės profesinės patirties valstybiniame statybos ir ypač teritorijų planavimo sektoriuje. Jame triūsia nuo 2004 metų, kai pradėjo dirbti tuometėje Vilniaus apskrities viršininko administracijoje. Lietuvoje panaikinus apskritis, Marius Narmontas prisijungė prie Aplinkos ministerijos komandos.

2010 metais pradėjęs vadovauti Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamentui, jis kuravo šias sritis, o nuo 2017-ųjų pradžios – dar ir statybą. Pastaruoju metu Marius Narmontas ėjo Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovo pareigas.

Naujajam viceministrui dirbant ministerijoje, buvo inicijuoti, įgyvendinti ar įgyvendinami svarbūs projektai: savivaldybių infrastruktūros plėtros modelis, skaitmeninės statybos strategijos projektas, parengta ir įvykdyta teritorijų planavimo reforma, specialiųjų žemės naudojimų sąlygų nustatymo modelis, architektų savivalda, naujas daugiabučių namų modernizavimo modelis, valstybei svarbių projektų įgyvendinimo modelis ir kt.

39 metų Marius Narmontas yra tikras žemaitis –  gimė Plungės rajone, Kulių miestelyje. Klaipėdos universitete baigęs kraštotvarkos studijas, persikėlė į Vilnių studijuoti teisės. Su žmona Asta augina du vaikus.

Kviečia diskusijos apie ES lėšomis 2021-2027 m. finansuotinas veiklas

Kviečia diskusijos apie ES lėšomis 2021-2027 m. finansuotinas veiklas

Rugsėjo 3-6 d. Aplinkos ministerija organizuoja diskusijas su socialiniais, ekonominiais partneriais, mokslo bendruomene, suinteresuotų valstybės ir kitų institucijų atstovais apie ES investicijų fondų lėšomis 2021-2027 m. finansuotinas veiklas.

Jos skirtos išsiaiškinti partnerių ir suinteresuotų institucijų idėjas, kaip naudingiau investuoti ES lėšas. Diskusijos vyks ministerijos didžiojoje salėje (506 k.). Norintieji dalyvauti turėtų pasirinkti juos dominančią temą ir užsiregistruoti.

Rugsėjo 3 d. (10-13 val.) bus diskutuojama, kaip naudingiau investuoti ES lėšas, siekiant veiksmingesnių rezultatų žiedinės ekonomikos srityje. Registruotis čia: https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSeajI4FVOn37tBy5UX6OJL2KYzsKDkA9nzVkovSBiPfWkgbPQ/viewform

Rugsėjo 4 d. (13-15 val.) bus diskutuojama, kaip naudingiau investuoti ES lėšas, siekiant gerinti vandens telkinių būklę, šalinant užtvankų barjerus ir valdant potvynių riziką. Registruotis čia: https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLScTFsMhwolt7dGe5WI8YlLQs-1UcMXHeY0urCjT33PlmEN8kQ/viewform

Rugsėjo 5 d. (9-12 val.) bus diskutuojama, kaip naudingiau investuoti ES lėšas, siekiant tvaresnės vandentvarkos ir efektyvesnių rezultatų valdant poplūdžių miestuose riziką. Registruotis čia: https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLScSUSoTRHF1TBrP2JmEbUKq4gsL8NkWURZDzCA4H7K13q4F1g/viewform

Rugsėjo 6 d. (9-12 val.) bus diskutuojama, kaip naudingiau investuoti ES lėšas, siekiant geresnių rezultatų gamtos apsaugos srityje. Registruotis čia: https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSddSztnjqv1Z4Zcf0TU9un7iEJuUs8y8_eJRxGDPYXLkyAv8w/viewform