Pasaulinę aplinkos tvarkymo dieną švarinsis daugiau kaip 150 valstybių

Pasaulinę aplinkos tvarkymo dieną švarinsis daugiau kaip 150 valstybių

Lietuvos DAROM akcijos iniciatoriai kviečia rugsėjo 20-22 d. visus prisijungti prie Pasaulinės aplinkos tvarkymo dienos  – „World Cleanup Day 2019“  – talkų.  Tai didžiausia pilietinė akcija žmonijos istorijoje, kurioje net 5 proc. mūsų planetos gyventojų susitelks aktyviai veikti ir spręsti kylančias aplinkosaugos problemas.

Miestų ir miestelių gyventojai raginami tvarkyti nacionalinius ir regioninius parkus, vandens pakrantes, miškus.

Prie „World Cleanup Day 2019“ prisijungs daugiau kaip 150 pasaulio valstybių. Šios akcijos iniciatoriai – Estijos gamtosaugininkai.

Pasak DAROM koordinatoriaus Igno Brazausko, Lietuvoje labai populiari yra akcija „Darom“, vykstanti balandžio mėnesį, kai žmonės renka šiukšles po žiemos. Tačiau estų pavyzdžiu nutarta organizuoti ir antrą akciją šiukšlėms, likusioms gamtoje po vasaros, surinkti.

„World Cleanup Day 2019“ talkose gali dalyvauti įmonės, įstaigos, mokyklos ir pavieniai žmonės, pasiryžę švarinti šiukšlėmis užterštą gamtą.

Tarkime, Žagarės regioninio parko direkcija organizuos talkas Žagarės dvaro parke ir Žagarės regioninio parko rekreacinėje zonoje aplink Žvelgaičių ežerą bei karjerus. Dalyviai laukiami  13 val.  prie parko direkcijos (Malūno g. 1, Žagarė, Joniškio raj.). Po talkos poilsiavietėje „Prie ežero“ vyks draugiškas aplinkai piknikas  (koordinatės 56.35345, 23.224032). Prisijungsiančius prie akcijos parko direkcija prašo turėti savo pirštines bei nevienkartinius indus ir įrankius vaišėms. Jei akcijos laikas nepatogus, galima susisiekti tel. 867115033 ir susitarti dėl dalyvavimo kiekvienam patogiu metu.

 

Šimtą metų miškus saugojusių urėdijų sunaikinimas – tai tik griūties pradžia

Šimtą metų miškus saugojusių urėdijų sunaikinimas – tai tik griūties pradžia

Šį šeštadienį, rugsėjo 21-ąją, švenčiama Miškininko diena, valdžia kviečia paminėti miškų administravimo jubiliejų, o iš tikrųjų švenčiame atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybinių miškų urėdijų šimtmetį.

Kodėl trinama Tautos istorija? Urėdijos buvo įkurtos 1918 -1919 metais, jos pergyveno įvairius išbandymus, okupacijas, karus, reformas.

Atkūrus šalies nepriklausomybę 1990 metais, buvo atkurtos ir tarpukario Lietuvoje veikusių urėdijų darbo tradicijos, jos sėkmingai vykdė visas valstybės deleguotas funkcijas, užtikrino joms patikėtų miškų apsaugą, priežiūrą, atkūrimą, vykdė kompleksinę veiklą patikėjimo teise valdomuose valstybinės reikšmės miškuose, įgyvendino visus Vyriausybės nustatytus reikalavimus.

Urėdijos dirbo pelningai, kolektyvai turėjo gražias bendravimo tradicijas, tačiau 2017 m. sausio 10 dienos slaptas tuometinio aplinkos ministro susitikimas su stambiosios medienos pramonės atstovais žymi miškininkų išvarymą iš darbo, miškų priežiūros naikinimo pradžią.

Ant miškininkų pasipylė nesibaigiančio melo ir šmeižto lavina, net aukščiausi šalies pareigūnai aktyviai dalyvavo miškininkų niekinimo akcijoje. Nežiūrint to, kad per visą nepriklausomybės laikotarpį nė vienas miškininkas nebuvo nuteistas už korupcinius nusikaltimus, visos urėdijos buvo išvadintos klestinčios korupcijos židiniais, korupcijos sinonimais, taip pat sovietinio valdymo reliktais, sovietinio nomenklatūrinio valdymo bastionais, kuriuos būtina sugriauti.

Dėl neparuoštos, nekompetentingai ir skubotai vykdytos miškų valdymo reformos daugiau kaip 1000 darbuotojų į urėdijas nesugrįžo, jie tapo bedarbiais, pašalpų prašytojais ar emigrantais, o šiemet miškininko profesiją pasirinko tik 16 Lietuvos moksleivių.

Dauguma miškininkų miškams atidavė didžiąją savo gyvenimo dalį, gražiausius gyvenimo metus. Vietoj padėkos jie buvo pažeminti, apšmeižti ir išmesti iš darbo. Kai kurie aukščiausieji šalies vadovai dėl pinigų, valdžios ar garbės troškimo pamynė Lietuvos Respublikos Konstituciją, prarado paprasčiausią žmoniškumą.

„Įstatymo viršenybė ir pagarba žmogaus teisėms yra neatsiejama teisinės valstybės dalis. Tie, kurie pamina visuotinai pripažintas žmogaus teises ir laisves privalo žinoti, kad demokratiniame pasaulyje yra nepageidaujami“, – buvo teigiama tuometinės Prezidentūros, aktyviai prisidėjusios prie antikonstitucinio miškų urėdijų sunaikinimo, pranešime spaudai.

2017 m. liepos 11 d. LR Seimas, LVŽS sudarius sandorį su Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija dėl laikinos šildymo PVM lengvatos, priėmė Miškų įstatymo pakeitimus. Lietuvos Respublikos Prezidentė buvo informuota apie tai , kad įstatymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tačiau ji pamynė Konstituciją ir antikonstitucinį įstatymą pasirašė.

Miškų įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstituciją. Priėmus šį skubotą įstatymą, nebuvo išspręstos pagrindinės miškų ūkio problemos, atvirkščiai, įvestas teisinis neapibrėžtumas, sukeltas chaosas atvėręs kelius asmenų piktnaudžiavimui bei miškų alinimui.

Šimtą metų miškus saugojusių urėdijų sunaikinimas – tai tik didelių neigiamų pokyčių Lietuvos miškų ūkyje pradžia. Tai, ką miškininkai kūrė ilgus metus, korumpuotų politinių partijų, valdomų verslo grupuočių, užsakiusių miškų urėdijų sunaikinimo „reformą,“ gali būti sunaikinta artimiausiu metu.

Kviečiame šių metų rugsėjo 21 d. visus geros valios miškininkus, neabejingus Lietuvos miškų ir jas saugojusių miškų urėdijų likimui, su viltimi pažymėti Miškininko dieną, atkreipti dėmesį į neteisėtą, antikonstitucinį miškų urėdijų, šiais metais turėjusių švęsti šimto metų jubiliejų, sunaikinimą.

Šį šeštadienį prie buvusių valstybinių miškų urėdijų uždekime vilties žvakutes ir toliau nuosekliai siekime, kad nugalėtų tiesa ir teisingumas – atkurtos neteisėtai sunaikintos valstybinės miškų urėdijos.

Gintautas Kniukšta, sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininkas