Dar kartą svarstys urėdijų reformą įteisinusio Miškų įstatymo pataisas

Dar kartą svarstys urėdijų reformą įteisinusio Miškų įstatymo pataisas

„Ar gali būti atkurtos miškų urėdijos, sugrąžintas miškininko profesijos prestižas? Gali, jeigu Seimo nariai supras, kad pagrindinė miškų ūkio sistemos funkcija yra puoselėti, saugoti ir atkurti miškus“, – teigia Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ vadovas Gintautas Kniukšta.

Ką turime šiandien? Vieną valstybinę urėdiją Vilniuje, kuri turi prižiūrėti visus šalies valstybinius miškus – apie 1, 2 milijono ha, dar pridėkime 880 tūkst. ha privačių miškų, kuriems taip pat reikia profesionalios miškininko pagalbos.

Ar tai įmanoma, jeigu, pavyzdžiui, Telšių padalinio ribos tęsiasi nuo Šiaulių iki Šilutės rajonų, o vadovaujama iš Vilniaus?

Pagal sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ siūlymus valstybinė miškų urėdija taptų vadovaujanti, o regionuose urėdijos įgytų juridinį statusą, priežiūros sistemoje išliktų ir girininkijos.

Tokį Miškų įstatymo pakeitimo projektą yra įregistravę Seimo nariai Linas Balsys, Algimantas Salamakinas, Jurgis Razma ir Kęstutis Bacvinka. Šiuo metu Seime taisomas Miškų įstatymas, pagal kurį beveik prieš dvejus metus buvo įvykdyta chaotiška valstybinių miškų ūkio valdymo reforma.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas linkęs ją pakoreguoti – rinksis dėl to į dar vieną posėdį ir svarstys parlamentarų pateiktas reformą įteisinusio Miškų įstatymo pataisas. Tokį sprendimą komitetas priėmė septyniais balsais prieš tris, atmetęs išankstinį sprendimą pataisas atmesti.

Komitetas turi įvertinti socialdemokratų A.Salamakino, L.Balsio, konservatoriaus J.Razmos ir „valstiečio“ K.Bacvinkos siūlymus.

Parlamentarai siūlo grįžti prie buvusios urėdijų veiklos, kad jų skaičių nustatytų Vyriausybė, o viena urėdija valdytų 25-55 tūkst. hektarų valstybinių miškų. Ji turėtų juridinio asmens statusą.

Mažmeninėje prekyboje būtų parduodama iki 7 proc. metinės pagrindinių miško kirtimų normos, o parduodant nenukirstą mišką ir žaliavinę medieną prioritetą siūloma teikti malkinės medienos pardavimui gyventojams.

Komitetas taip pat spręs, ar įteisinti girininkijas, kurių plotas negalėtų viršyti 5 tūkst. ha miškų, ar Valstybinių miškų urėdiją pervadinti į valstybės valdomą įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“.

Anot Komiteto nario Pauliaus Saudargo, keliems pakeitimams pritarti galima. „Nenorime nieko draskyti struktūriškai. Esminis klausimas yra, ar padaliniams suteikti juridinio asmens statusą, ar ne. Manyčiau, kad galima, nes jie vykdo ūkinę veiklą, o be to statuso yra kaip be dantų. (…) Jie galėtų viešuosius pirkimus vykdyti, prekyba mediena užsiimti“, – BNS po posėdžio sakė parlamentaras.

Konstituciniam Teismui nurodžius iki gruodžio pradžios iš naujo priimti urėdijų reformą įteisinusį Miškų įstatymą, komitetas projektui jau kartą pritarė – spalio pradžioje urėdijų reformos nevertino, daugiau pakeitimų nesvarstė ir nė vienai pataisai nepritarė. Jis atmetė grupės Seimo narių pataisą, kuria jie siūlė suteikti visoms urėdijoms juridinį statusą, kaip buvo iki reformos.

Seimą iš naujo pradėti urėdijų reformą įteisinančio Miškų įstatymo priėmimo procedūrą įpareigojo Konstitucinis Teismas (KT), nutaręs, kad anksčiau įstatymo priėmimui nepagrįstai buvo pritaikyta skubos tvarka.

Seimui pateiktos svarstyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto parengtos Miškų įstatymo pataisos, kurios iš esmės nesiskiria nuo ankstesnio teisės akto, – projekte išdėstomos jau galiojančios nuostatos. Vieninteliu siūlomu pakeitimu, atsižvelgiant į KT išaiškinimą ir faktinę situaciją, formuluotė „miškų urėdija (urėdijos)“ keičiama į „miškų urėdija“. Jokių pokyčių urėdijų ūkio reglamentavime toks pakeitimas nelemia.

Lietuvos girios ateina į Vilnių:  „Nenurimsime, nes kito pasirinkimo nėra”

Lietuvos girios ateina į Vilnių: „Nenurimsime, nes kito pasirinkimo nėra”

Artėjant Vėlinėms, kai prisimename savo protėvius ir mirusius artimuosius, Vilniaus centre spiesis miško žvėrys, medžiai, mitiniai gyventojai (barstukai, laumės, puškaičiai) ir net išnykusių gyvybės rūšių šmėklos. Lietuvos girios – Šimonių, Punios, Labanoro, Žalioji ir kitos – rengia spalio 25 dieną teatralizuotą procesiją Gedimino prospektu, kad primintų: mūsų sengirės taip pat išeina į nebūtį – be veiksmingos valstybės apsaugos po pjūklais krenta dar išlikę didieji Lietuvos miškai.

Todėl spalio 25 dieną, 12 valandą visi kviečiami rinktis prie LR Seimo, pasipuošę žvėrių ir kitų miško būtybių kaukėmis, nešini žvakėmis. Nuo ten gedulinga iškirstų miškų eisena pajudės Gedimino prospektu iki Vyriausybės.

Lietuvos girių atstovai, kultūros bei meno žmonės, gamtosauginės organizacijos ir piliečių grupės susivienijo norėdami atkreipti dėmesį į bręstančią katastrofą – jei niekas nesikeis, greitai iš mūsų miškų, gynusių mūsų protėvius nuo kryžiuočių, slėpusių caro laikų sukilėlius ir laisvės kovų dalyvius, liks tik „kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę“.

Sunaikinus mūsų didžiuosius miškus. namų netektų miško gyvūnai ir augalai, o mes prarastume savo savastį. Mes, visuomenė, nesusitaikysime su mūsų girių niokojimu.

Reikalaujame, kad mūsų gamta būtų tausojama, o Lietuvos saugomose teritorijose gamtos apsauga taptų svarbiausiu prioritetu planuojant bet kokią veiklą. Kol tokia apsauga nebus užtikrinta, reikalaujame kirtimų stabdymo saugomuose miškuose.

Mes nenurimsime, kol nepasieksime savo tikslo, nes neturime kito pasirinkimo. Gyvename pasaulinės ekologinės krizės laikotarpiu, kai žmonija sparčiai naikina gamtą, nuo kurios priklauso jos pačios išlikimas.

Žemė šeštą kartą per visą planetos istoriją išgyvena masinio nykimo etapą. Kasdien pasaulis negrįžtamai praranda apie 200 gyvybės rūšių. Jungtinių Tautų Organizacijos suburti mokslininkai skatina žmoniją iš esmės keisti savo gyvenseną, miškininkystę, žemdirbystę, pramonę ir kitą veiklą, kurios kelia pavojų gamtai ir mūsų civilizacijai.

Keistis privalome. Gamta yra vertybė savaime, tačiau rūpindamiesi ja, mes saugome ir savo vaikų ateitį. Labiau nei medienos ir BVP augimo mes norime, kad mūsų vaikai užaugę galėtų grožėtis Lietuvos miškais ir paukščių čiulbėjimu, kvėpuoti grynu oru ir gerti tyrą vandenį.

Lietuvos miškai yra turtingesni gyvybės rūšimis nei daugelis Vakarų Europos valstybių. Jie reikšmingai prisideda prie klimato kaitos švelninimo. Tačiau daugiau nei 90 procentų Lietuvos miškų pastaraisiais metais sparčiai kertami. Dabartiniai saugomų teritorijų miškai Lietuvoje mažai kuo skiriasi nuo ūkinių, ir mūsų miškininkystė šiuo metu yra orientuota į medienos gavybą.

Žinant šių dienų gamtosaugos iššūkius, taip tęstis negali. Medienos naudojimas negali būti svarbesnis už Lietuvos vertybių apsaugą. Tam, kad būtų išsaugotos gamtos vertybės, neužtenka kirtavietėse sodinti ir auginti naują mišką. Saugomose teritorijose ūkinė veikla turi būti nutraukta (ar griežtai apribojama), jų teritorijos turi būti plečiamos ir veiksmingai saugomos.

Ūkiniuose miškuose taip pat turi būti sudaromos bent minimalios sąlygos retoms ir nykstančioms rūšims egzistuoti. Gyvybe trykštantys miškai yra mūsų ateities pamatas.

REIKALAVIMAI

Mes, eisenos „Girios ateina į Vilnių“ dalyviai, esame įskaudinti dėl Valstybės politikoje įsigalėjusio vartotojiško ir trumparegiško siekio kuo skubiau pasipelnyti iš medžių ir miškų juos kertant netgi tose teritorijose, kuriose valstybė įsipareigojo saugoti gamtą. Toks dabartinės politikos požiūris į Lietuvos gamtą kardinaliai prieštarauja lietuvio pasaulėjautai bei mūsų protėvių tradicijoms. Kartu su giriomis kertamos ir mūsų šaknys.

Lietuvos visuomenei girios yra neįkainojama vertybė — mūsų sveikatos, kultūrinės tapatybės ir išlikimo pamatas. Gyvename pasaulio ekologinės ir klimato krizės laiku, kai dar išlikusių gamtos turtų apsauga tampa gyvybiškai svarbi visų mūsų bendrai ateičiai. Mes, visuomenė, nebesitaikysime su mūsų girių niokojimu ir ginsime savo gamtą.

Todėl nedelsiant reikalaujame sprendimų paieškos prie apvalaus stalo Prezidentūroje, apjungiančio visas Lietuvos visuomenės bei jos ūkio suinteresuotas puses, kad rastume visiems orią ir, visų svarbiausia, Lietuvos gamtai gyvybiškai būtiną išeitį – garantuotą gamtos apsaugą ir jau padarytos žalos atstatymą.

Lietuva yra įsteigusi saugomas teritorijas, kurių paskirtis – saugoti ir puoselėti gamtos ir kultūros paveldą. Tačiau saugomose teritorijose miškai nėra apsaugoti nuo kirtimų. Priešingai, jie yra intensyviai kertami, pažeidžiant trapias ekosistemas ir darkant kraštovaizdį. Taip yra paminami Lietuvos visuomenės lūkesčiai, kad Lietuvos saugomose teritorijose turi būti saugoma gamta, kartu su teritorijoje plytinčiais miškų masyvais. Šiuo pagrindu reikalaujame nedelsiant imtis šių veiksmų:

1. Nedelsiant paskelbti moratoriumą miškų kirtimams visose šalies „Natura 2000” teritorijose, kol bus tinkamai įgyvendinta ES „Buveinių“ direktyva. Stodama į Europos Sąjungą, Lietuva įsipareigojo tinkamai įgyvendinti ES „Buveinių” direktyvą (92/43/EEB). Planuojant vykdyti ūkinę veiklą, kuri gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį saugomoms gamtos vertybėms, ši direktyva reikalauja atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą ir imtis veiksmų užtikrinti adekvačią vertybių apsaugą. Šiandien vykdant ūkinius miškų kirtimus toks vertinimas nėra atliekamas ir kirtimai galimai naikina ES svarbos saugomas buveines bei naikina saugomų miškų ekosistemos rūšims gyvybiškai svarbias teritorijas. Tai vyksta Šimonių, Labanoro, Dainavos giriose, kituose Lietuvos miškų masyvuose.

2. Inicijuoti Miškų įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių miškų naudojimą, peržiūrą, siekiant numatyti skubias ir būtinas ilgalaikes priemones, užtikrinančias, jog saugomų teritorijų miškuose būtų saugomos ir atkuriamos miško ekosistemos. Kol naujos veiksmingos priemonės bus priimtos ir įsigalios, stabdyti kirtimus saugomų teritorijų miškuose. Visuomenė tikisi, jog Lietuvos saugomose teritorijose miškai yra saugomi kaip sudėtinė saugomų teritorijų dalis. Tačiau šiuo metu miškų naudojimo principai iš esmės nesiskiria nuo įprasto ūkinio miško. Reikalaujame, kad saugomose teritorijose miškų kirtimai būtų griežtai ribojami, būtų stabdomi bet kokie kirtimai paukščių perėjimo metu.

3. Visose saugomose teritorijose negyvą medieną palikti miške. Vykdant sanitarinius miško kirtimus, negyvoji mediena be pagrindo yra šalinama iš miško masyvo, nors sanitariniu požiūriu nekelia jokios grėsmės. Tačiau ši negyva mediena yra gyvybiškai svarbi apie dviem trečdaliams visos miško ekosistemos rūšių, kurios gyvena, veisiasi, maitinasi šioje medienoje, skaidydamos medieną, taip pradėdamos naują gyvybės ciklo ratą. Miško ūkio specialistai ir juos palaikantys valdžios atstovai vadovaudamiesi miško ūkio valdymo principais reikalauja naikinti kinivarpas matydami jas tik kaip kenkėją. Toks vienpusiškas požiūris yra siauras ir kenksmingas. Kiekviena gyvybės forma būdama natūralioje ekologinėje nišoje turi savo prasmingą vaidmenį užtikrinant ekosistemų stabilumą.

4. Baigti formuoti saugomų teritorijų tinklą, užtikrinantį išlikusių gamtai vertingų vietovių apsaugą. Nors Europos Bendrijos svarbos buveinių inventorizacija baigta 2014 metais, tačiau „Natura 2000” tinklas vis dar nėra galutinai suformuotas, ir daugelis išlikusių vertingų teritorijų vis dar nėra įtrauktos į saugomų teritorijų tinklą. Neturėdamos apsaugos statuso jos gali būti prarastos negrįžtamai.

5. Praėjo keli mėnesiai nuo didelės dalies visuomenės (peticiją pasirašę apie 15 000 asmenų) išreikšto reikalavimo baigti įgyvendinti Punios šilo gamtinio rezervato plėtrą vienoje vertingiausių Lietuvos sengirių. Laikas eina, aplinkos ministras K. Mažeika imituoja veiklą, o Punios šile ir toliau vykdomi kirtimai. Reikalaujame nedelsiant stabdyti bet kokius kirtimus Punios šile ir baigti gamtinio rezervato steigimo procesą. Ši sengirė yra mūsų nacionalinė vertybė, kurią žaloja bet kokie kirtimai trikdydami natūralius gamtos procesus. Saugomose teritorijose turi būti vadovaujamasi gamtosaugos, o ne ūkininkavimo miškuose principais.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą problematiką ir reikalavimus, konstatuojame, kad Lietuvos miškai naudojami paminant visuomenės interesus. Miškui užaugti reikia ne vieno dešimtmečio, o sengirei —šimtmečių. Lietuvos miškams reikalinga ilgalaikė ateities vizija. Todėl reikalaujame nedelsiant pradėti ilgalaikės miškų strategijos rengimą, į kurio svarstymą būtų plačiai įtraukiama visuomenė. Raginame visas politines jėgas pasirašyti nacionalinį susitarimą ir įtvirtinti nacionalinę ilgalaikę miškų strategiją, atitinkančią visuomenės lūkesčius!

Girių spiečius:

Šimonių girios iniciatyvinė grupė

Baltijos aplinkos forumas

Labanoro klubas

Fridays for Future Vilnius

Miško festivalis

Aplinkosaugos koalicija

Lietuvos kultūros bei meno žmonės

„Baltpool“ medienos rinkos 2018 m. apžvalga: kiek kertam ir kiek išvežam 

„Baltpool“ medienos rinkos 2018 m. apžvalga: kiek kertam ir kiek išvežam 

  • Praėjusiais metais Lietuvoje padarinės medienos eksportas augo 40 proc., ypač – Skandinavijos kryptimis.
  • Per 2014 – 2018 m. laikotarpio nustatytą pagrindinių kirtimų normą valstybiniuose miškuose paruošta 2 proc. daugiau apvaliosios medienos nei per 2009 – 2013 m. laikotarpį.
  • Valstybinių miškų valdytoja per šį laikotarpį pardavė 1 165 tūkst. m3 kirtimo liekanų – 61 proc. daugiau nei per 2009 – 2013 m. laikotarpį.
  • 2014-2018 m. laikotarpiu per metus pagrindiniais kirtimais buvo leidžiama iškirsti iki 3 145 tūkst. ktm likvidinės medienos. Ši norma, palyginti su 2009-2013 m. , padidinta apie 12 proc.
  • 2018 m. pabaigoje Vyriausybė 2019–2023 metams pagrindiniais kirtimais leido iškirsti 15 proc. daugiau likvidinės medienos per metus – t. y. 3 620 tūkst. kietmetrių, o per visą penkerių metų laikotarpį – iki 18 100 tūkst. ktm.
  • Penkerių metų laikotarpiu iš Lietuvos buvo išvežta 7,7 mln. m3 medienos, o įvežta 1,7 mln. m3.
  • Medienos gaminiai tampa vis aktualesni, ES siekiant nuo 2021 m. uždrausti vienkartines plastiko pakuotes bei skatinant naudoti perdirbamas pakuotes, pavyzdžiui, popierines.

Plačiau: https://www.baltpool.eu/lt/2018-m-medienos-rinkos-apzvalga/

 

 

Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ pateikė pasiūlymus dėl Miškų įstatymo pataisų

Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ pateikė pasiūlymus dėl Miškų įstatymo pataisų

Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ aktyvistai lankėsi Seimo Aplinkos apsaugos komitete ir bendravo su jo pirmininku Juozu Imbrasu. Susitikime kalbėta apie išvarytus miškininkus, be priežiūros paliktą mišką ir girininkijų naikinimą, apie plynus kirtimus ir miškų supirkinėjimą.

Prieš savaitę naujam miškų naikinimo projektui pritarusio komiteto vadovas patikino: „Aš jūsų pusėje“.

Pokalbyje dalyvavo ir mokslininkai. Profesorius Edmundas Bartkevičius priminė premjero S. Skvernelio pasakytus žodžius, kad reformai nepavykus, lėks aplinkos ministro K.Navicko galva. Deja, įvyko kitaip: miškų priežiūra liko be galvos, o buvęs ministras vaikšto sveikas ir gyvas, tik be pareigų.

Jį pakeitęs K. Mažeika praėjusią savaitę tikino, kad pagrindiniai miškų reformos tikslai pasiekti ir kone kaip didžiausią laimėjimą minėjo vadovų atlyginimų sumažinimą nuo 8,5 tūkstančio eurų iki 5 tūkstančių.

Ką siūlo sąjūdis „Už Lietuvos miškus“? Štai keli pasiūlymai, kurie bus svarstomi Seimo plenariniame posėdyje.

1.Papildyti 2 straipsnį 41 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„41. Girininkija – miškų urėdijų struktūrinis teritorinis padalinys, kurio veiklos plotas negali viršyti 5000 ha.“

2. Pakeisti 2 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip:

„21. Miškų urėdijos – Vyriausybės nustatytos teisinės formos valstybės valdomos įmonės, patikėjimo teise valdančios, naudojančios valstybinius miškus ir jais disponuojančios įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdančios juose kompleksinę miškų ūkio veiklą ir kitą taikytinuose teisės aktuose numatytą veiklą. Miškų urėdijos turi struktūrinius padalinius – girininkijas.“

3. Papildyti 5 straipsnį 4 dalimi:

„4. Miškų urėdijoms priskirtų valstybinių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą organizuoja ir koordinuoja valstybės valdoma įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“. Atlikdama šias funkcijas, valstybės valdoma įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“:
1) atlieka miškų urėdijų savininko arba vienintelio dalyvio teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos funkcijas ir koordinuoja jų veiklą;
2) nustato miškų urėdijoms privalomąsias miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų normas;
3) organizuoja bendrą valstybinę priešgaisrinės ir sanitarinės miško apsaugos sistemą;
4) organizuoja ir koordinuoja miškų atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo pažangių technologijų įgyvendinimą.“

4. Papildyti 5 straipsnį 52 dalimi:

„52. Girininkijos atlieka šias pagrindines funkcijas:
1) miško atkūrimo ir įveisimo;
2) medynų ugdymo;
3) sanitarinės, priešgaisrinės ir pažaidų apsaugos;
4) efektyvaus miško naudojimo organizavimo;
5) miško rangovų miškininkavimo kontrolės;
6) gamtosauginių priemonių įgyvendinimo;
7) kitas miškų urėdijų priskirtas funkcijas.“

5. 7 straipsnio pakeitimas:

1. Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: Lietuvos Respublikoje veiklą vykdančių miškų urėdijų skaičių nustato Vyriausybė. Viena miškų urėdija patikėjimo teise valdo 25-55 tūkstančių hektarų valstybinių miškų Lietuvos Respublikoje miškų urėdijos veikia pagal jų teisinę formą reglamentuojančius įstatymus, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės nustatyta tvarka didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje parduoda žaliavinę medieną, miško kirtimo liekanas ir nenukirstą mišką.

Miškų urėdijos Civilinio kodekso ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali kooperuoti lėšas ilgalaikiam turtui, skirtam kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti įsigyti. Jungtinės veiklos sutarties įgyvendinimo kontrolę Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka vykdo pati Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija.

Didmeninė prekyba valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis vykdoma per elektroninę medienos pardavimo sistemą organizuojant aukcionus ilgalaikėms (nuo trijų iki dešimties metų trukmės), pusmetinėms (šešių mėnesių trukmės) ir trumpalaikėms (iki trijų mėnesių trukmės) sutartims sudaryti.

Mažmeninėje prekyboje parduodama iki 7 procentų metinės pagrindinių miško kirtimų normos ir miško tarpinio naudojimo apimties. Mažmeninėje prekyboje parduodamas nenukirstas miškas ir žaliavinė mediena, prioritetą teikiant malkinės medienos pardavimui gyventojams.“

 

 

Lietuvos miškus valdys buvęs skandinavų medienos įmonių vadybininkas 

Lietuvos miškus valdys buvęs skandinavų medienos įmonių vadybininkas 

Lietuvos miškų įmonės Valstybinės miškų urėdijos (VMU) vadovu vietoje savo noru pasitraukusio Mariaus Pulkauninko paskirtas buvęs skandinavų medienos įmonių vadybininkas Vladas Kaubrė. Kaip spalio 8-ąją pranešė BNS, jis laimėjo VMU vadovo konkursą.

V.Kaubrė buvo laikinasis šios įmonės vadovas, kai dėl politinio palaikymo stokos pareigų atsisakė M.Pulkauninkas. Nuo 2018 metų gegužės V.Kaubrė ėjo  VMU direktoriaus pavaduotojo medienos ruošai ir prekybai pareigas.

Šis daugiau kaip 16 metų miškininkystės srityje dirbęs veikėjas pagarsėjo vidiniais skandalais Panevėžio urėdijoje, kur nuo 2014-ųjų ėjo urėdo pareigas. Kad apsisaugotų nuo jo represijų, 12 miškininkų buvo surašę skundą ir peticiją Generalinei miškų urėdijai skųsdamiesi dėl urėdo netinkamo elgesio pavaldinių atžvilgiu ir galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.

V.Kaubrė – aktyvus Lietuvos miškų kirtimo šalininkas. Jis dirbo urėdijų reformos koordinavimo darbo grupėje, prieš tai buvo Medienos prekybos asociacijos direktorius, Švedijos įmonės UAB „Domše Lietuva“ generalinis direktorius. Pastaroji bendrovė superka iš Lietuvos valstybinių ir privačių miško savininkų žaliavinę medieną, kuri tiekiama perdirbti į Švediją. V. Kaubrė taip pat dirbo suomių „Stora Enso“ vadybininku.

Skandinavai šiuo metu yra stambiausi miškų valdytojai Lietuvoje: pirmauja švedų įmonė IKEA, supirkusi 27 tūkst. ha šalies miškų, antroje vietoje – suomių kapitalo bendrovė „Dasos Capital“.

V.Kaubrės paskyrimas – bloga žinia miškų gynėjams.

Specialiosios tarnybos jau patikrino naująjį VMU vadovą, darbą jis turėtų pradėti kitą pirmadienį.