Siūlymas vėl skaidyti Miškų urėdiją sulaukė prieštaringų reakcijų

Siūlymas vėl skaidyti Miškų urėdiją sulaukė prieštaringų reakcijų

Vilnius, lapkričio 12 d. (BNS). Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika tikisi, kad Seimo Aplinkos komitetas nepalaikys siūlymo vėl skaidyti Valstybinių miškų urėdiją, nes tai būtų žalinga valstybei.

Konstituciniam Teismui nurodžius ištaisyti urėdijų reformą įteisinusio Miškų įstatymo priėmimo klaidas, prieš tris savaites komitetas pritarė pasiūlymui grįžti prie buvusio reglamentavimo, kad urėdijų skaičių nustatytų Vyriausybė. Toks siekis sulaukė opozicinių konservatorių kritikos.

K. Mažeika tvirtina, kad nei Vyriausybėje, nei tarp Seimo daugumos „nebuvo net diskusijų apie tokį variantą“.

„Yra sprendimai, kad turi būti 26 ar 20 urėdijų. Girdžiu kompromisą, kad urėdijų skaičių turėtų tvirtinti Vyriausybė. Toks neapibrėžtumas ir nekonkretumas, manau, yra žala valstybei. Aš už vieną urėdiją – kaip buvau, taip ir esu. Komitete yra žmonės, kurie turi galimai didesnius interesus nei kiti Seimo nariai“, – žurnalistams Seime antradienį tvirtino ministras.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcijos posėdyje antradienį jis tvirtino, kad Vyriausybės ir valdančiųjų valiai prieštaraujantys siūlymai yra politinių žaidimų dalis.

„Manau, tuos žingsnius turėsime pakartoti, nes galutinis sprendimas nepriimtas“, – frakcijoje tvirtino ministras.

TS–LKD atstovas Paulius Saudargas klausė, ar „valstiečiai“ keis keturis savo narius komitete, ar „sieks įdegti kitokį mąstymą“ tarp frakcijos narių, balsavusių už daugiau urėdijos padalinių.

„Tikiuosi asmeniškai, kad bus priimtas sprendimas, ištaisyta techninė klaida, tai yra Konstitucinio Teismo sprendimo rekomendacijomis pakeisti tą vieną žodį „urėdijos“ į „urėdija“, – tvirtino ministras.

Konservatoriai nepritars

Nepaisant to, didžiausia opozicinė frakcija Seime tvirtino nepalaikysianti projekto Seime. Konservatoriai pasigenda sprendimų skaidrumo ir „politinės lyderystės“ valdant situaciją dėl šių pataisų.

„Šiandien, reikia pripažinti, kad daugiau skaidrumo nematome. Jei tie faktai yra teisingi, kad urėdai paskiriami medžioklėse, medžioklės lapai nėra pateikiami, panašu, kad iš 42 kunigaikštysčių buvo padaryta viena karalystė, bet ji taip pat yra gerai saugoma“, – frakcijos posėdyje teigė konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.

„Turime rimtų abejonių dėl galimos politinės paramos išlaikymo šiam įstatymo projektui ir palaikyti nuo skaidrumo nusisukusios Vyriausybės neketiname. Visa reforma nusėdo neskaidriai skiriamo Valstybinės miškų urėdijos vadovo kišenėje“, – teigė jis.

Aplinkos komitetas galutinio sprendimo nėra priėmęs ir kitame posėdyje planuoja svarstyti parlamentarų pateiktas reformą įteisinusio Miškų įstatymo pataisas. Pagal pirminius komiteto siūlymus, urėdijų skaičių nustatytų Vyriausybė, o viena urėdija valdytų 25-55 tūkst. hektarų valstybinių miškų. Ji turėtų juridinio asmens statusą.

Konstitucinis Teismas šių metų balandį paskelbė, kad ypatingos skubos tvarka, kuria 2017 metų liepą buvo priimtos pataisos, gali būti naudojama tik išskirtiniais atvejais, iškilus grėsmei valstybės ar visuomenės saugumui.

Teismas įpareigojo Seimą pakeisti įstatymą iki gruodžio 2 dienos.

Aplinkosaugos komitetas siūlo įteisinti miškų urėdijas, grąžinti funkcijas girininkijoms

Aplinkosaugos komitetas siūlo įteisinti miškų urėdijas, grąžinti funkcijas girininkijoms

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas (AAK) politiškai apsisprendė dėl naujų Miškų įstatymo pataisų – lapkričio 6 d. posėdyje po diskusijų ir daugiau nei 30-ties pasiūlymų svarstymo nutarta, kad šalies valstybinius miškus valdytų ne viena centralizuota įmonė (po urėdijų reformos įsteigta Valstybinių miškų urėdija), o sąlyginai vadinamas holdingas „Lietuvos valstybiniai miškai“, turintis savo padalinius su juridinio asmens statusu. Girininkijos būtų mažiausias struktūrinis urėdijų padalinys su savarankiškomis funkcijomis, joms siūloma iš esmės grąžinti tas užduotis, kokias girininkijos turėjo iki reformos.

Komitetas nepritarė, kad miško ruoša būtų atskirta nuo miško priežiūros ir apsaugos. Galutinius taškus AAK planuoja sudėlioti kitame komiteto posėdyje, kai bus gauta Seimo Teisės departamento išvada dėl pateiktų siūlymų bei „teisiškai įrėminta“ politinė AAK valia. Po to Miškų įstatymo pataisos keliaus į Seimo plenarinių posėdžių salę.

Miškų įstatymo pakeitimo projektą yra įregistravę Seimo nariai socialdemokratai Linas Balsys, Algimantas Salamakinas, anksčiau pateikęs europarlamentaras Juozas Olekas, taip pat socialdarbietis Artūras Skardžius, konservatorius Jurgis Razma, „valstiečiai” Kęstutis Bacvinka, Virginija Vingrienė ir kiti.

Po esminio nutarimo, kad valstybinių miškų valdymas būtų iš dalies decentralizuotas, būsimoms pertvarkoms siūlomas pusės metų pereinamasis laikotarpis. Vis dėlto AAK nariai pabrėžia, kad jokių esminių reformų nebus imamasi, išsaugoma dabar suformuota Valstybinės miškų urėdijos regioninių padalinių struktūra, išsaugomi darbuotojai ir kt. – t. y. būtų užtikrintas sistemos stabilumas ir miškų ūkio veiklos tęstinumas. Keistųsi tik regioninių įmonių juridinis statusas ir savarankiškumas.

Beje, dėl teisinio reglamentavimo dar diskutuojama, ar savarankiškos urėdijos ir jas valdanti centrinė administracija būtų valstybės įmonės, ar akcinės, galbūt uždarosios akcinės bendrovės, kas būtų jų steigėjas – Vyriausybė, Aplinkos ministerija, o galbūt pavaldžias urėdijas (įmones) galėtų steigti centrinė vadinamo holdingo kompanija, panašiai kaip dabar yra valdomas valstybinis energetikos sektorius.

„Įvertinus Konstitucinio Teismo reikalavimą pašalinti su Miškų įstatyme nurodytu valstybinių miškų valdymo modeliu susijusias teisinio reguliavimo spragas ir neapibrėžtumus bei siekiant aiškiai įvardinti valstybinių miškų valdymo modelį, įskaitant ir esminius šio modelio struktūros elementus, siūloma įstatyme aiškiai įvardinti pagrindinius miškų urėdijos teritorinius struktūrinius vienetus – filialus ir girininkijas. Turi būti aiškiai įtvirtinta miškų urėdijos struktūra, kad ji turi teritorinius struktūrinius padalinius, kurie vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą. Miškų urėdijos filialai, remiantis Civiliniu kodeksu, būtų registruoti Juridinių asmenų registre ir turėtų savo nuostatus su juose numatyta buveine, valdymo organu su nustatyta jo kompetencija, taip pat siūloma įtvirtinti, kad miškų urėdijos turi teritorinius padalinius – girininkijas, kurios atliktų Miškų įstatyme numatytas miško auginimo ir jo priežiūros funkcijas“,- siūlė parlamentarė Virginija Vingrienė. Tiesa, filialas – tik sąlyginis pavadinimas.

Anot jos, siūlomas reguliavimas nesugriautų esamos Valstybinių miškų urėdijos organizacinės struktūros, tačiau suteiktų daugiau teisinio aiškumo jos teritoriniams padaliniams ir užtikrintų, kad miškų urėdija išliktų iš dalies decentralizuota bei būtent girininkijų pagrindu būtų vykdoma nuosekli miškų ūkio veikla valstybiniuose miškuose.

„Mano siūlymas – nedaryti jokios pertvarkos, kad nereikėtų iš esmės ko nors keisti, atleidinėti darbuotojų, keisti pavadinimų ir pan. Teisės departamentas dėl visų apibendrintų siūlymų pateiks savo išvadą bei teisiškai juos apipavidalins. Svarbiausia, kad įtvirtiname, jog miškininkas dirba miškui su įvairiomis socialinėmis, gamtosauginėmis ir kitomis funkcijomis“, – tikino ji.

www.miskininkas.eu inf.