„Baltpool“ medienos rinkos 2018 m. apžvalga: kiek kertam ir kiek išvežam 

„Baltpool“ medienos rinkos 2018 m. apžvalga: kiek kertam ir kiek išvežam 

  • Praėjusiais metais Lietuvoje padarinės medienos eksportas augo 40 proc., ypač – Skandinavijos kryptimis.
  • Per 2014 – 2018 m. laikotarpio nustatytą pagrindinių kirtimų normą valstybiniuose miškuose paruošta 2 proc. daugiau apvaliosios medienos nei per 2009 – 2013 m. laikotarpį.
  • Valstybinių miškų valdytoja per šį laikotarpį pardavė 1 165 tūkst. m3 kirtimo liekanų – 61 proc. daugiau nei per 2009 – 2013 m. laikotarpį.
  • 2014-2018 m. laikotarpiu per metus pagrindiniais kirtimais buvo leidžiama iškirsti iki 3 145 tūkst. ktm likvidinės medienos. Ši norma, palyginti su 2009-2013 m. , padidinta apie 12 proc.
  • 2018 m. pabaigoje Vyriausybė 2019–2023 metams pagrindiniais kirtimais leido iškirsti 15 proc. daugiau likvidinės medienos per metus – t. y. 3 620 tūkst. kietmetrių, o per visą penkerių metų laikotarpį – iki 18 100 tūkst. ktm.
  • Penkerių metų laikotarpiu iš Lietuvos buvo išvežta 7,7 mln. m3 medienos, o įvežta 1,7 mln. m3.
  • Medienos gaminiai tampa vis aktualesni, ES siekiant nuo 2021 m. uždrausti vienkartines plastiko pakuotes bei skatinant naudoti perdirbamas pakuotes, pavyzdžiui, popierines.

Plačiau: https://www.baltpool.eu/lt/2018-m-medienos-rinkos-apzvalga/

 

 

Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ pateikė pasiūlymus dėl Miškų įstatymo pataisų

Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ pateikė pasiūlymus dėl Miškų įstatymo pataisų

Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ aktyvistai lankėsi Seimo Aplinkos apsaugos komitete ir bendravo su jo pirmininku Juozu Imbrasu. Susitikime kalbėta apie išvarytus miškininkus, be priežiūros paliktą mišką ir girininkijų naikinimą, apie plynus kirtimus ir miškų supirkinėjimą.

Prieš savaitę naujam miškų naikinimo projektui pritarusio komiteto vadovas patikino: „Aš jūsų pusėje“.

Pokalbyje dalyvavo ir mokslininkai. Profesorius Edmundas Bartkevičius priminė premjero S. Skvernelio pasakytus žodžius, kad reformai nepavykus, lėks aplinkos ministro K.Navicko galva. Deja, įvyko kitaip: miškų priežiūra liko be galvos, o buvęs ministras vaikšto sveikas ir gyvas, tik be pareigų.

Jį pakeitęs K. Mažeika praėjusią savaitę tikino, kad pagrindiniai miškų reformos tikslai pasiekti ir kone kaip didžiausią laimėjimą minėjo vadovų atlyginimų sumažinimą nuo 8,5 tūkstančio eurų iki 5 tūkstančių.

Ką siūlo sąjūdis „Už Lietuvos miškus“? Štai keli pasiūlymai, kurie bus svarstomi Seimo plenariniame posėdyje.

1.Papildyti 2 straipsnį 41 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„41. Girininkija – miškų urėdijų struktūrinis teritorinis padalinys, kurio veiklos plotas negali viršyti 5000 ha.“

2. Pakeisti 2 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip:

„21. Miškų urėdijos – Vyriausybės nustatytos teisinės formos valstybės valdomos įmonės, patikėjimo teise valdančios, naudojančios valstybinius miškus ir jais disponuojančios įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdančios juose kompleksinę miškų ūkio veiklą ir kitą taikytinuose teisės aktuose numatytą veiklą. Miškų urėdijos turi struktūrinius padalinius – girininkijas.“

3. Papildyti 5 straipsnį 4 dalimi:

„4. Miškų urėdijoms priskirtų valstybinių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą organizuoja ir koordinuoja valstybės valdoma įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“. Atlikdama šias funkcijas, valstybės valdoma įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“:
1) atlieka miškų urėdijų savininko arba vienintelio dalyvio teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos funkcijas ir koordinuoja jų veiklą;
2) nustato miškų urėdijoms privalomąsias miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų normas;
3) organizuoja bendrą valstybinę priešgaisrinės ir sanitarinės miško apsaugos sistemą;
4) organizuoja ir koordinuoja miškų atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo pažangių technologijų įgyvendinimą.“

4. Papildyti 5 straipsnį 52 dalimi:

„52. Girininkijos atlieka šias pagrindines funkcijas:
1) miško atkūrimo ir įveisimo;
2) medynų ugdymo;
3) sanitarinės, priešgaisrinės ir pažaidų apsaugos;
4) efektyvaus miško naudojimo organizavimo;
5) miško rangovų miškininkavimo kontrolės;
6) gamtosauginių priemonių įgyvendinimo;
7) kitas miškų urėdijų priskirtas funkcijas.“

5. 7 straipsnio pakeitimas:

1. Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: Lietuvos Respublikoje veiklą vykdančių miškų urėdijų skaičių nustato Vyriausybė. Viena miškų urėdija patikėjimo teise valdo 25-55 tūkstančių hektarų valstybinių miškų Lietuvos Respublikoje miškų urėdijos veikia pagal jų teisinę formą reglamentuojančius įstatymus, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės nustatyta tvarka didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje parduoda žaliavinę medieną, miško kirtimo liekanas ir nenukirstą mišką.

Miškų urėdijos Civilinio kodekso ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali kooperuoti lėšas ilgalaikiam turtui, skirtam kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti įsigyti. Jungtinės veiklos sutarties įgyvendinimo kontrolę Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka vykdo pati Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija.

Didmeninė prekyba valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis vykdoma per elektroninę medienos pardavimo sistemą organizuojant aukcionus ilgalaikėms (nuo trijų iki dešimties metų trukmės), pusmetinėms (šešių mėnesių trukmės) ir trumpalaikėms (iki trijų mėnesių trukmės) sutartims sudaryti.

Mažmeninėje prekyboje parduodama iki 7 procentų metinės pagrindinių miško kirtimų normos ir miško tarpinio naudojimo apimties. Mažmeninėje prekyboje parduodamas nenukirstas miškas ir žaliavinė mediena, prioritetą teikiant malkinės medienos pardavimui gyventojams.“

 

 

Lietuvos miškus valdys buvęs skandinavų medienos įmonių vadybininkas 

Lietuvos miškus valdys buvęs skandinavų medienos įmonių vadybininkas 

Lietuvos miškų įmonės Valstybinės miškų urėdijos (VMU) vadovu vietoje savo noru pasitraukusio Mariaus Pulkauninko paskirtas buvęs skandinavų medienos įmonių vadybininkas Vladas Kaubrė. Kaip spalio 8-ąją pranešė BNS, jis laimėjo VMU vadovo konkursą.

V.Kaubrė buvo laikinasis šios įmonės vadovas, kai dėl politinio palaikymo stokos pareigų atsisakė M.Pulkauninkas. Nuo 2018 metų gegužės V.Kaubrė ėjo  VMU direktoriaus pavaduotojo medienos ruošai ir prekybai pareigas.

Šis daugiau kaip 16 metų miškininkystės srityje dirbęs veikėjas pagarsėjo vidiniais skandalais Panevėžio urėdijoje, kur nuo 2014-ųjų ėjo urėdo pareigas. Kad apsisaugotų nuo jo represijų, 12 miškininkų buvo surašę skundą ir peticiją Generalinei miškų urėdijai skųsdamiesi dėl urėdo netinkamo elgesio pavaldinių atžvilgiu ir galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.

V.Kaubrė – aktyvus Lietuvos miškų kirtimo šalininkas. Jis dirbo urėdijų reformos koordinavimo darbo grupėje, prieš tai buvo Medienos prekybos asociacijos direktorius, Švedijos įmonės UAB „Domše Lietuva“ generalinis direktorius. Pastaroji bendrovė superka iš Lietuvos valstybinių ir privačių miško savininkų žaliavinę medieną, kuri tiekiama perdirbti į Švediją. V. Kaubrė taip pat dirbo suomių „Stora Enso“ vadybininku.

Skandinavai šiuo metu yra stambiausi miškų valdytojai Lietuvoje: pirmauja švedų įmonė IKEA, supirkusi 27 tūkst. ha šalies miškų, antroje vietoje – suomių kapitalo bendrovė „Dasos Capital“.

V.Kaubrės paskyrimas – bloga žinia miškų gynėjams.

Specialiosios tarnybos jau patikrino naująjį VMU vadovą, darbą jis turėtų pradėti kitą pirmadienį.

Didžiausi miško savininkai Lietuvoje: skandinavai aplenkė naująjį apribojimą

Didžiausi miško savininkai Lietuvoje: skandinavai aplenkė naująjį apribojimą

Vilnius, spalio 7 d. (ELTA). Lietuvoje priskaičiuojama beveik 250 tūkst. miško savininkų, o vidutinė miško ūkio valda siekia vos 3,4 ha, rodo Valstybinės miškų tarnybos statistika. Tiesa, didesnius nei 500 hektarų miško sklypus valdo 58 fiziniai ir juridiniai asmenys.

Patys stambiausi miško savininkai Lietuvoje yra sukaupę jau tūkstančius hektarų miško. Portalas DELFI ir žurnalas „Reitingai“ pirmą kartą Lietuvoje atskleidžia, kas mūsų šalyje valdo didžiausius miško plotus. Jų prašymu „Registrų centras“ pirmą kartą pateikė daugiausiai miško sklypų valdančių įmonių Lietuvoje 30-tuką. Sąraše išvardyta atskirų įmonių valdomi plotai, tačiau stambiausi miškų valdytojai gali turėti po kelias miškus valdančias įmones.

Didžiausius miško plotus valdo IKEA („IRI Investments Lietuva“) – 27 tūkst. ha. Vienas pirmųjų IKEA koncerno valdomos įmonės „IRI Investments Lietuva“ pirkinių buvo apie 6 tūkst. ha paketas, įsigytas iš švedų kapitalo turto valdymo įmonės „GreenGold“, už kurį, kaip skelbė žiniasklaida, IKEA galėjo sumokėti apie 20 mln. eurų. Prioritetą IKEA teikia didelėms valdoms, tad nemažai jau sukauptų miško sklypų pirko iš didžiųjų žaidėjų Lietuvos rinkoje. Be to, „IRI Investments Lietuva“ brangiai superka visus miškus – tiek brandžius, tiek kirtavietes. Dėl to, ekspertų vertinimu, IKEA valdomo miškų portfelio vertė yra mažesnė negu antroje vietoje esančios „Dasos Capital“ (buvusios „Euroforest“ įmonių grupės).

Antroje vietoje – „Dasos Capital“ – 14,6 tūkst. ha. 2018 metais Suomijos konsorciumas „Dasos Capital“ įsigijo švedų kapitalo „Euroforest“ miškų valdas Lietuvoje. „Euroforest“ įmonių grupė per tris savo antrines įmones („Euroforest 2“, „Euroforest 3“ ir „Realforest 1“) Lietuvoje sukaupusi beveik 15 tūkst. ha miškų. Dar prieš porą metų „Euroforest“ buvo rinkos lyderė. Tiesa, „Euroforest“ pirko geresnės kokybės miškus negu IKEA, todėl jos portfelio vertė gerokai lenkia IKEA valdomų miškų vertę. Visų trijų įmonių finansinių ataskaitų duomenys rodo, kad „Euroforest“ bendrovių įsigyto miško vertė siekia per 22 mln. eurų.

Trečioje sąrašo vietoje – „Dzūkijos miškas“ kartu su akcininkais – 10 tūkst. ha. Šiuo metu įmonės „Dzūkijos miškas“ akcininkai turėtų būti didžiausi miško savininkai tarp lietuvių. Šią įmonę valdo Romualdas Lavrenovas kartu su tėvu Sergejumi Lavrenovu ir verslo partneriu Andriumi Bajorūnu. Didžioji dalis miško yra Dzūkijos regione.

Ketvirtoje – Gintautas Zinkevičius – apie 7-7,5 tūkst. ha. Dar prieš kelerius metus verslininkas G. Zinkevičius buvo vadintas 43-iuoju Lietuvos urėdu. Miškininkystės srityje dirbantys verslininkai pasakojo, kad kaip fizinis asmuo, taip pat per savo įmones „Timbex“ ir „Baltforos miškai“ bei per šeimos narius G. Zinkevičius buvo sukaupęs apie 12-15 tūkst. ha miško ir neabejotinai buvo didžiausias miškų savininkas tarp lietuvių verslininkų. Pastaraisiais metais G. Zinkevičiui priklausančios miško valdos susitraukė – kaip paaiškino rinkos dalyviai, dalį sklypų G. Zinkevičius pardavė IKEA valdomai įmonei, kai esą prireikė papildomų lėšų viešbučio „Pacai“ statyboms. 2018 metų pavasarį istoriniuose rekonstruotuose Pacų rūmuose Vilniuje verslininkas atidarė prabangų penkių žvaigždučių viešbutį.

Penktoje sąrašo vietoje – „Dzūkijos mediena“ kartu su akcininkais – 7 tūkst. ha. Lietuviško kapitalo įmonei „Dzūkijos mediena“ 2019 metų pradžioje priklausė 5,8 tūkst. ha miško žemės. Finansinėse įmonės ataskaitose nurodoma, kad žemės vertė siekia 5,5 mln. eurų. „Dzūkijos mediena“ akcininkai – Marius Valukynas ir Evaldas Domarkas. Iki šiol per metus „Dzūkijos mediena“ nusipirkdavo apie 600–700 hektarus miško.

Šeštoje vietoje – „Forestus“ kartu su akcininkais – per 6 tūkst. ha. „Registrų centro“ duomenimis, lietuviško kapitalo įmonė „Forestus“ yra sukaupusi 1049,8 ha Lietuvos miškų. Žurnalo „Reitingai“ duomenimis, dar tūkstančius hektarų miško asmeniškai įsigijęs įmonės vadovas ir vienas iš akcininkų Marius Šabūnas. Rinkos dalyvių žiniomis, „Forestus“ akcininkai yra supirkę apie 6 tūkst. ha miškų.

Septinta vieta tenka „GreenGold“ – 5,5 tūkst. ha. „Registrų centro“ duomenimis, įmonės „GreenGold Timberlands 1“ ir „GreenGold Timberlands 2“ Lietuvoje sukaupusios 5,5 tūkst. ha miško. Šios įmonės priklauso Švedijos privataus kapitalo fondui „GreenGold“, kuris specializuojasi investavimo į miškus ir jų priežiūros srityse. Lietuvoje šiam fondui atstovauja įmonė „GreenGold Management“.

Aštunta vieta – „INVL Baltijos miškų fondas I“ – 4 tūkst. ha. „Registrų centro“ duomenimis, 2019 metų pradžioje UAB „INVL miškai“ valdė apie 1,6 tūkst. ha miško sklypų. Ši įmonė priklauso vienai didžiausių investicijų valdymo įmonių Baltijos šalyse „Invalda INVL“. „Invalda INVL“ valdomo miškų portfelio vertė 2019 metų pradžioje siekė 8,6 mln. eurų. Numatyta, kad fondo valdomo turto dydis gali pasiekti iki 50 mln. eurų.

Devintą vietą užima „Skogssällskapet“ – 2,8 tūkst. ha. Švedijos kapitalo bendrovė „Skogssallskapet“ yra viena stambiausių privačių miško žemės valdytojų Baltijos šalyse. Įmonė ne tik teikia miškų priežiūros, medienos ruošos ir pardavimo paslaugas privačių miškų savininkams, bet ir pati superka mišką. Lietuvoje švedų bendrovei „Skogssallskapet“ priklauso kelios miškininkystės įmonės. Didžiausia iš jų – „Santakos miškas“, valdo 1674 ha miškų. Šios įmonės valdomo ilgalaikio turto, į kurį patenka ir žemė, vertė – 4,3 mln. eurų.

Paskutinę vietą dešimtuke užima „Danamiškas“ – 2,57 tūkst. ha. Danijos įmonei „Randan A/S“ priklausanti bendrovė „Danamiškas“ yra dar vienas stambus miško savininkas Lietuvoje. „Registrų centro“ duomenimis, įmonei priklauso 2570 ha miškų Lietuvoje. Bendrovės ilgalaikio turto, į kurį patenka ir žemė, vertė 2018 metais siekė 10 mln. eurų. Per metus turto vertė smarkiai paaugo, nes 2017 metais ilgalaikis turtas buvo įvertintas 3,8 mln. eurų. „Randan A/S“ akcininkas yra trečioji pagal dydį Danijos draudimo bendrovė „LB Forsikring“, kuri per antrines įmones taip pat valdo miškus Latvijoje bei Estijoje, rašo portalas DELFI.

Tauta kviečiama ginti nuo kirvio Šimonių girios

Tauta kviečiama ginti nuo kirvio Šimonių girios

Šios dienos situacija yra paradoksali – tokia, kokia teisinėje valstybėje būti negali. Iškirsta trečdalis Labanoro girios, neaiški Punios šilo ateitis. Dabar atėjo Šimonių girios eilė. Tai – ypač vertingos, saugomos šalies teritorijos.

Dieną ir naktį Šimonių girioje medžius guldo galinga technika. Pasak vietos gyventojų, taip beatodairiškai kertamos girios neteko matyti nei sovietmečiu, nei pastaraisiais dešimtmečiais, nors ši giria yra saugoma valstybės teritorija – biosferos poligonas ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalis.

Gyvybiškai svarbus turtas

Šimonių giria, Anykščių ir Kupiškio rajonuose besidriekiantis miškų masyvas, yra viena didžiausių ir brandžiausių girių Lietuvoje, turtinga retomis augalų ir gyvūnų rūšimis, buveinėmis ir kultūros bei istorijos vertybėmis.

Čia dar gyvena nykstančios mūsų šalies ir Europos gyvūnijos bei augalijos rūšys, tokios kaip juodieji gandrai, mažieji ereliai rėksniai, kurtiniai, žvirblinės pelėdos, baltieji kiškiai, lūšys bei saugomi vabzdžiai ir augalai. Gamtos vertybėms išsaugoti šiame miškų masyve yra įsteigtas biosferos poligonas.

Nors Šimonių giria turi didžiulę gamtinę, rekreacinę ir kultūrinę vertę, priklauso saugomų teritorijų tinklui, tuo pačiu didžioji šios girios dalis yra priskirta ūkinių miškų grupei, kur šiuo metu intensyviai ūkininkaujama miškus kertant plynai.

Susidaro paradoksali situacija, kai ta pati teritorija yra ir saugoma, ir intensyviai kertama. Taip dėl trumpalaikio pelno naikinamas ilgaamžis Lietuvos gamtinis turtas, gyvybiškai svarbus mūsų sveikatai, kultūrai ir ateities gerovei.

Yra paskaičiuota, kad miško teikiamos ekosistemų paslaugos (pvz., CO2 sugėrimas, vandens apsauga, bioįvairovės apsauga, rekreacija ir kitos) yra 1,5 karto didesnės nei iškirstos medienos vertė, o tautos savivertei ir tapatybei girios vertė yra neįkainojama.

Dabartinis reguliavimas neužtikrina tinkamos esamų vertybių apsaugos ir vientisos girios išsaugojimo. Dėl pastaraisiais metais priimamų įstatymų ir poįstatyminių aktų ši teritorija tapo saugoma tik formaliai, nebepaisant tikslų, kurie buvo deklaruojami steigiant Šimonių girios biosferos poligoną.

Reikalauja peržiūrėti valstybės politiką

Giria mus gindavo karų, sukilimų, nepriklausomybės kovų laikais. O dabar pagalbos reikia jai pačiai.

Juk čia tebegyvuoja unikalūs etnografiniai kaimai, kuriuose atgimsta tradicijos ir kultūrinis gyvenimas: kuriasi bendruomenės, kultūros, sveikatingumo ir turizmo verslai, kasmet vyksta violončelininko V. Sondeckio rengiami tarptautiniai klasikinės ir modernios muzikos koncertai, tarptautinis Miško festivalis, Žalčiasalio festivalis, dailininkų plenerai, vaikų stovyklos, senųjų amatų mokymai, kūrybinės dirbtuvės, plenerai, gausiai lankomi atlaidai ir Mišios medinėje Inkūnų bažnytėlėje.

Anykščių gyventojai šias vietas pamėgę, kaip turistinių žygių, grybavimo, uogavimo vietą.

Susirūpinę išsaugoti Šimonių girią ir jos ekosistemą gyventojai įkūrė iniciatyvinę grupę, reikalaujančią valdžios institucijų, kad įstatymais reglamentuotos gamtos apsaugos procedūros Šimonių girioje butų vykdomos ir informacija apie jas pasiektų plačiąją visuomenę.

Savo reikalavimus dėl biosferos poligono išsaugojimo iniciatyvinė grupė išsiuntė visoms su tuo susijusioms institucijoms – nuo LR Prezidento iki Anykščių regioninio parko direkcijos. Laiške prašoma užtikrinti, kad nedelsiant būtų sustabdytas Šimonių girios su joje esančiomis vertingomis miškų, pievų, pelkių bei kitomis natūraliomis buveinėmis ekosistemos naikinimas ir iš esmės peržiūrėta valstybės politika išsaugant gamtą Lietuvoje.

Teismai nusisuko nuo žmonių

Deja, net teismai atsisako nagrinėti bylas dėl neteisėtai kertamų miškų Lietuvos saugomose teritorijose.

„Teismai Lietuvoje nepripažįsta žmogaus teisės ginti viešąjį interesą, todėl inicijuojamos bylos dėl neteisėto miškų kirtimo „Natura 2000“ teritorijose tiesiog nenagrinėjamos“, – dalijosi karčia patirtimi žinomas advokatas, miškų ir žaliųjų miestų erdvių gynėjas Saulius Dambrauskas.

Jis neslėpė vis dažniau išgyvenantis neviltį, nes teisinis kelias, kuriuo iki šiol tikėjo, nebeleidžia padėti žmonėms.

Vis gi liko dar vienas kelias. „Ko nepavyksta Teisei gali pavykti Menui. Beprecedentė, solidari, meninė akcija Lietuvai ir visam pasauliui parodys, kad Lietuvoje neteisėtai kertami saugomi miškai ir dabar nusitaikyta į Šimonių girią, o Lietuvos valdžia nieko nedaro, kad tai nutrauktų. Aš tikiu, kad Menas ir jūs, menininkai, galite prabudinti net merdėjančias sąmones“, – agitavo advokatas menininkus solidarizuotis savo renginiuose su girios gynėjais.

Šimonių girios išsaugojimo iniciatyvinė grupė savo ruožtu kviečia spalio 6 dieną, sekmadienį, 15 val. drauge susikibti į gyvą grandinę Šimonių girioje ant Mikierių-Inkūnų tilto per Šventąją Anykščių rajone.

Pasak akcijos rengėjų, taip simboliškai bus sujungti girios krantai ir parodyta kad mums rūpi girios ir Lietuvos likimas.

Iniciatyvos ėmėsi menininkas

Vienas šios akcijos vėliavnešių – žinomas smuikininkas ir pedagogas Martynas Švėgžda von Bekkeris, visą laisvalaikį praleidžiantis Šimonių girioje. Jis paskleidė ir peticiją socialiniuose tinkluose dėl Šimonių giriai kilusios grėsmės.https://www.peticijos.lt/visos/75411/issaugokime-simoniu-giria/

„Šimonių Giria, Punios Šilas, Lobanoro Giria, Kuršių Nerija… Tai ir dalis žmonijos, mūsų protėvių galios vardai, mūsų bendras turtas, mūsų Senelių ir Tėvų kovos už laisvę paminklai, mūsų vaikaičių ir ateities kartų sveikatos ir tapatybės pamatas.

Parodykime sau ir pasauliui, kad esame bičiulių kraštas, kuriame kadaise karaliavo bitė – skaidrumo, tvarkos, pagarbos šeimai bei kaimynui ir gamtai Deivė. Neišduokime savo protėvių, iš kurių semiamės stiprybės! Jau baigiam XXI a. penktadalį ir bitė atneš mums dar tokio ateities medaus, kurio dar neesame ragavę ir dar net nesapnavome, jei tik paliksime Jai jos vietą!“, – poetiškai kreipėsi į feisbuko draugus  M.Švėgžda von Bekkeris.

Laukia dainos, mišios ir „maudynės“

Sekmadienį, spalio 6 dieną, 15 val. akcija prie Inkūnų-Mikierių kabančio tilto prasidės jo įžangos žodžiais ir daina „Vai giria, giriala“.

Prieš renginį, 14 val. netoliese esančioje Inkūnų bažnyčioje vyks šv. Mišios. Šią medinę bažnytėlę karo metu statė Šimonių girios bendruomenė.

Nuo 13 val. siūlomos „Miško maudynės Šimonių girioje“. Gyventojai siūlo panirti į girios atmosferą ir pajusti ją visais pojūčiais, nes miško negali išmatuoti kubiniais metrais. Giria – mūsų fizinės sveikatos, proto ramybės, kūrybingumo, gyvybės šaltinis.

Renginio vieta: https://goo.gl/maps/TbGqkuv3rhdQ27HR8

Kas galite, atsivežkite termosus su šilta arbata ir kava. Automobilius pasistatyti galėsite prie Inkūnų bažnyčios arba prie šalikelėje Mikierių kaime.