G. Nausėdos siūlymas perpus mažinti maksimalius plynuosius kirtimus dvelkia „meškos paslauga“

G. Nausėdos siūlymas perpus mažinti maksimalius plynuosius kirtimus dvelkia „meškos paslauga“

Prezidentas Gitanas Nausėda pateikė Seimui Miškų įstatymo pataisas, siūlančias nuo aštuonių iki keturių hektarų sumažinti maksimalų miško kirtimų plotą.

Anot Prezidentūros, siūloma sumažinti maksimalų plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržės plotą, išskyrus sanitarinius kirtimus. Taip esą norima sustabdyti didžiausią neigiamą įtaką ekosistemai turinčius kirtimus.
„Projektas parengtas siekiant mažinti galimą žalą ekosistemoms, kuri atsiranda vykdant itin didelės apimties plynuosius kirtimus, taip pat siekiant mažinti tokių kirtimų daromą vizualinę žalą“, – BNS komentavo Prezidentūra.

Keturių hektarų ribą šalies vadovas pasirinko, siekdamas kompromiso tarp miškų savininkų, valdytojų bei visuomenės interesų. „Dabar biržės plotas dažniausiai yra 3-5 ha, todėl nauja tvarka neturėtų esminės įtakos ūkinei veiklai“, rašoma projekto aiškinamajame rašte.

Tačiau aplinkosaugininkai įsitikinę, kad pirmiausia reikia mažinti ne kirtimo plotą, o kirtimo normą (Vyriausybė ją pernai padidino 6 proc.). Dėl Prezidento pasiūlyto kompromiso plynių perpus nesumažės – sumažės tik vienos kirtavietės maksimalus plotas, o pačių plynių padaugės, siekiant įvykdyti kirtimų normą.

Pasak aplinkosaugininko, Labanoro klubo prezidento Andrejaus Gaidamavičiaus, Labanoro girioje ir dabar vidutinis kirtimo plotas yra apie 4 ha, 8 ha ploto kirtimai pasitaiko labai retai. Tačiau iškirsta jau kone trečdalis girios.

„Prezidentūra pati aiškinamajame rašte pripažįsta, kad vidutinis kirtavietės plotas Lietuvoje yra 3-5 ha. Tai kam toks pataisytas įstatymas reikalingas? Maža to, Prezidento pasiūlymas gali tapti „meškos paslauga“, nes Aplinkos ministerijos dabar parengtoje įstatymo versijoje regioninių parkų ūkiniuose miškuose siūloma leisti plynus kirtimus tik iki 1 ha. Tuo metu Prezidentas regioninių parkų neišskiria – pagal jį ir regioniniuose parkuose maksimalus plotas būtų 4 ha“, – komentavo G.Nausėdos iniciatyvą A.Gaidamavičius.

Jeigu Prezidento įstatymo projektas bus priimtas anksčiau negu Aplinkos ministerijos, mažiausiai pusei metų bus užkirsta galimybė sumažinti plynių plotus saugomose teritorijose. Mat tą patį įstatymo straipsnį galima keisti ne dažniau kaip kas pusę metų.

Be to, niekas nekalba apie tai, kad pagal dabartines taisykles vieną plyną kirtimą galima šlieti prie kito jau po 5 metų. Vadinasi, per 10 metų toje pačioje vietoje vietoj 4 ha gali atsirasti net 12 ha plynė. Niekas nekalba ir apie tai, kad didžioji dalis plynių saugomose teritorijose atsirado ne po pagrindinių plynųjų kirtimų, o po atvejinių kirtimų (kai miškas iškertamas per du kartus 5 metų bėgyje). O atvejinių kirtimų plotas leidžiamas kur kas didesnis nei plynųjų ir bent kol kas niekas nesirengia jų mažinti.

Tik per pusę sumažinus kirtimų normą, plynai iškirstų miškų sumažėtų perpus. Gamtininkų įsitikinimu, to visiškai užtektų vietiniams medienos poreikiams patenkinti, o visa kita turi būti palikta tiems, kurie gyvens po mūsų.

Suabejota V. Kaubrės paskyrimo Miškų urėdijos vadovu skaidrumu

Suabejota V. Kaubrės paskyrimo Miškų urėdijos vadovu skaidrumu

Vilnius, gruodžio 4 d. (BNS). Naujasis Valstybinių miškų urėdijos (VMU) vadovas Valdas Kaubrė neturi šios pareigoms būtinos trejų metų vadovavimo didelei įmonei patirties, tvirtina opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Aistė Gedvilienė. V. Kaubrė tokius priekaištus neigia.

„Valstybinių miškų urėdija yra didelė ir svarbi įmonė, kuriai būtinas šimtaprocentinis skaidrumas, kad ji neštų naudą kiekvienam piliečiui (….) Šiandien kreipiausi į Prokuratūrą prašydama apginti viešąjį interesą, kad būtų panaikintas galima neteisėtas (VMU vadovo – BNS) konkursas ir aplinkos ministro įsakymas kuriuo buvo patvirtintas V. Kaubrė eiti pareigas“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė A. Gedvilienė.

Pasak jos, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika nurodė, kad V. Kaubrė nuo 2007 metų dirbo vadovaujamą darbą šiuo metu likviduojamoje įmonėje „Domše miškas“ (nuo 2011 metų – „Domše Lietuva“) – ji ministro rašte vadinama „Domsjo Fabriker“ padaliniu su 415 darbuotojų, jo pajamos per metus siekia 160 mln. eurų.

„Tačiau „Domše miškas“ nėra ir nebuvo „Domsjo Fabriker“ struktūriniu padaliniu, tai yra filialu ar atstovybe. „Domše miškas“ pagal mano turimą informaciją yra savarankiškas juridinis asmuo, įregistruotas 2006 metais, kurio teisinė forma yra uždaroji akcinė bendrovė“, – aiškino A. Gedvilienė.

Jos teigimu, Registrų centro pateikti „Domše miškas“ finansiniai dokumentai patvirtina, kad ši bendrovė teisiškai nėra didelė įmonė. Pagal įstatymą tokia įmonė laikoma tokia, kurios du iš trijų rodiklių – turtas, pajamos ir darbuotojų skaičius –turi būti didesnis nei atitinkamai 20 mln. eurų, 40 mln. eurų ir 250.

A. Gedvilienė pripažino, kad V. Kaubrė kiek ilgiau nei vienerius metus metus užėmė vadovaujančias pareigas VMU, tačiau jose sukaupta patirtis neatitinka jos vadovui keliamo trejų metų darbo patirties didelėje įmonėje reikalavimo.

„Sudaroma regimybė tikrai skaidriai įvykusio konkurso, tačiau į konkursą ne tik buvo praleistas asmuo, kuris realiai neturi reikiamos patirties darbe, bet jis tą konkursą ir laimėjo“, – tvirtino A. Gedvilienė.

V. Kaubrė BNS nurodė, kad VMU vadovo pavaduotoju ir laikinuoju vadovu buvo vienerius metus ir aštuonis mėnesius, taip pat turi vadovavimo patirties „Domše Lietuvoje“, kuri buvo struktūrinis „Domsjo Fabriker“ padalinys.

„Domsjo Fabriker“ yra biologinio perdirbimo bendrovė, kurioje tuo metu dirbo 415 darbuotojų ir kurios pajamos per metus siekė 160 mln. eurų, todėl įmonė atitinka Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme nustatytą didelės įmonės apibrėžimą, o mano patirtis – konkurso pareigybės nuostatų numatytus reikalavimus“, – BNS tvirtino V. Kaubrė.

„Turiu didesnę nei trejų metų patirtį miškininkystės srityje ir didesnę nei trejų metų vadovavimo patirtį didelės įmonės, kaip ji apibrėžta Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, struktūriniam padaliniui“, – pridūrė jis.

V. Kaubrė VMU vadovo konkursą laimėjo spalio pradžioje, o jos vadovu paskirtas nuo lapkričio 14 dienos.

Registrų centro duomenimis, Švedijos „Domsjo Fabriker“ nuo 2006-ųjų rugpjūčio iki 2015 metų vasario buvo vienintelė „Domše miško“ akcininkė. „Domše miškas“ buvo sukaupęs daugiausiai turto ir pasiekęs didžiausią apyvartą 2010 metas – atitinkamai 1,489 mln. ir 6,639 mln. eurų, didžiąją veiklos dalį bendrovėje vidutiniškai dirbdavo 6 žmonės.

2018 metų gegužę V. Kaubrė pradėjo dirbti VMU direktoriaus pavaduotoju medienos ruošai ir prekybai, anksčiau jis taip pat yra dirbęs Panevėžio miškų urėdu, bendrovėse „Stora Enso Miškas“ ir „Domše miškas“.

Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ P.S. : Paskyrus V.Kaubrę į bene geriausiai valstybiniame sektoriuje apmokamas pareigas, į viešumą iškilo ir faktai apie jo medžioklę su įtakingais asmenimis, galėjusiais nulemti tokį jo karjeros skrydį. VMU vadovo mėnesinis atlyginimas viršija 5000 tūkst. eurų, be to, jis gali prisidurti už „gerą darbą“ priedus, siekiančius pusę šios sumos. „Geras darbas“ šiuo atveju, matyt, reiškia ne ką kita kaip pagreitintą Lietuvos miškų naikinimą, net jei po to mediena pus nerealizuojama.

 

Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pareiškimas dėl KT nutarimo oficialaus paskelbimo

Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pareiškimas dėl KT nutarimo oficialaus paskelbimo

Lietuvoje vykdoma miškų reforma yra neteisėta.

Dėl Miškų įstatymo teisėtumo sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ iniciatyva į Konstitucinį Teismą 2018 m. sausį kreipėsi trys dešimtys Seimo parlamentarų.

Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutarimu Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.

Iki 2019 m. gruodžio 2 d. Seimas turėjo galimybę pataisyti priimtą Miškų įstatymą, tačiau pritrūkus balsų Seimas iš naujo nepriėmė Miškų įstatymo, įtvirtinusio miškų reformą.

Šis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre turi būti oficialiai paskelbtas šiandien, 2019 m. gruodžio 2 d.

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį teisės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad tas teisės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai.

Pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą, oficialiai paskelbus šį Konstitucinio Teismo nutarimą, nuo jo oficialaus paskelbimo dienos Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriuo pakeistas Miškų įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas ir kuris šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, negalės būti taikomas.

Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininkas Gintautas Kniukšta

Prezidentas neleis, kad prisitaikymas prie klimato kaitos vyktų gerovės sąskaita

Prezidentas neleis, kad prisitaikymas prie klimato kaitos vyktų gerovės sąskaita

Vilnius, lapkričio 29 d. (BNS). Prezidentas ragina visuomenę, valdžią ir verslą telktis mažinant klimato kaitą. Jis žada inicijuoti įstatymų pataisas, kad valdžios institucijos, priimdamos sprendimus, įvertintų jų galimą poveikį aplinkai.

„Inicijuosiu Teisėkūros pagrindų įstatymo pataisas, numatančias privalomą iniciatyvų poveikio vertinimo aplinkos, įskaitant ir klimato kaitą, atžvilgiu. Maža to, jau netrukus Prezidentūros durys atsivers tolesnėms diskusijoms aplinkosaugos ir klimato kaitos klausimais. Aš asmeniškai skatinsiu ieškoti sutarimo, ką galime ir ką privalome padaryti dėl žalesnės ir švaresnės Lietuvos“, – Klimato savaitės konferencijoje Prezidentūroje penktadienį sakė Gitanas Nausėda.

Jis pakvietė į žalios Lietuvos iniciatyvą burtis verslo, pramonės, nevyriausybines organizacijas, savivaldos, aplinkosaugos, mokslo ir tyrimų įstaigas.

„Tiktai žalia Lietuva yra ta Lietuva, kurioje mes norime gyventi“, – sakė prezidentas.

Vis dėlto G. Nausėda pabrėžė, kad Europos Sąjungai siekiant iki 2050 metų pasiekti nulinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, reikės apgalvotos, socialiai teisingos ir efektyvios ūkio pertvarkos, orientuotos į tvarų augimą.

Pasak jo, klimato kaitos tikslų įgyvendinimas neturi pakirsti šalies konkurencingumo.

„Turėdami tai galvoje, kartu su Latvijos ir Estijos vadovais pasirašome bendrą dokumentą, kuris bus skirtas Europos Vadovų Tarybai. Mes aiškiai išdėstome pasiryžimą siekti klimatui neutralios ekonomikos, tačiau taip pat atkreipiame dėmesį, kad toks pokytis reikalauja ir tvaraus finansavimo“, – sakė prezidentas.

„Negalime leisti, kad prisitaikymas prie klimato kaitos ir jos poveikio mažinimas vyktų mūsų gerovės sąskaita. Investuodami į švaresnę į sveikesnę aplinką, kartu turime išsaugoti ir didinti Lietuvos konkurencingumą“, – kalbėjo G. Nausėda.

Prezidentas teigė, kad kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis Lietuva siekia imtis lyderystės globaliu mastu klimato kaitos politikos srityje, tai atsispindi ir šalies nacionaliniuose dokumentuose.

„Jie rodo, kad Lietuva yra pasirengusi ne tik įgyvendinti trumpalaikius klimato kaitos mažinimo tikslų įsipareigojimus, bet ir kartu kurti bendrą ilgalaikę klimato kaitos politikos viziją“, – įsitikinęs G. Nausėda.

Lietuvoje iki gruodžio 18 dienos numatoma patvirtinti galutinį Integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą. 2021-2030 metų nacionalinis planas Europos Komisijai bus pateiktas iki šių metų pabaigos.

Valstiečiai negirdi „Miške“ – gal išgirs „Requiem“?

Valstiečiai negirdi „Miške“ – gal išgirs „Requiem“?

„Prieš plynus kirtimus saugomose teritorijose“, – taip lapkričio 28-osios akciją Seime įvardijo žinomi Lietuvos muzikantai, į orkestrą vienam kūriniui – M.K.Čiurlionio „Miške“ – suburti smuikininko Martyno Švėgždos von Bekkerio bei dirigento Vytauto Lukočiaus.

Seimo II rūmų fojė M.K.Čiurlionio simfoninę poemą politikams griežė žinomi šalies atlikėjai,  tarp jų — būrys Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro artistų. Specialiai dėl šios akcijos iš užsienio atvyko alto virtuozė Jonė Kaliūnaitė, smuikininkas ir pedagogas M.Švėgžda von Bekkeris.

Menininkai kreipėsi į politikus visuomenės vardu. Kompozitoriaus M.K.Čiurlionio vaikaitis Rokas Zubovas perskaitė lietuvių klasiko laiško ištrauką apie vieną įspūdingiausių jo kūrinių – simfoninę poemą „Miške“. Simbolinį koncertą dirigavo V.Lukočius.

Muzikantai akcija siekė atkreipti valdžios dėmesį į plynus kirtimus saugomose teritorijose. Jų įsitikinimu, teisinėje valstybėje negali būti tokių teisinių prieštaravimų, kai vienais įstatymais saugomos ekosistemos, o kitais – naikinamos, leidžiant plynai iškirsti saugomus miškus.

Lygiai tą patį – uždrausti plynus kirtimus saugomose teritorijose – prieš pusantrų ragino savo pateiktose Miškų įstatymo pataisose parlamentaras Linas Balsys. Deja, šios pataisos nuo tada valdančiųjų valstiečių vilkinamos ir stabdomos.

„Žaliaisiais apsimetusiems veikėjams labiau rūpi kirsti ir parduoti, nei sodinti ir atkurti mišką. Čiurlionio „Miške“ – nuostabus kūrinys, kaip ir jo puikus atlikimas šiandien. Bet panašu, kad valstiečiai jo negirdi, kaip negirdi ir už miškus pasisakančios visuomenės balso. Gal kitą kartą reiktų atlikti jiems skirtą W. A. Mozart’o „Requiem“?“ — svarsto socialiniuose tinkluose L.Balsys.

Šią savaitę visame pasaulyje vyksta akcijos prieš klimato kaitą. Jų dalyviai reikalauja savo šalių politikų neatidėliojant imtis priemonių stabilizuoti pražūtingus procesus. Lietuvos politikai klimato kaitos su miškais nesieja  – tik taip galima suprasti visuomenei rūpinčių įstatymų pataisų blokavimą Seime.

Ar pasikeis politikų požiūris, priklauso nuo mūsų visų. Tie, kuriems rūpi bendrų mūsų namų ateitis, jau šį penktadienį, 17 valandą, sostinės Vinco Kudirkos aikštėje junkimės prie pasaulinio klimato streiko dalyvių.

Iki KT nurodyto laiko Seimas neperbalsuos dėl Miškų įstatymo

Iki KT nurodyto laiko Seimas neperbalsuos dėl Miškų įstatymo

Vilnius, lapkričio 28 d. (BNS). Seimas šią savaitę neįvykdys Konstitucinio Teismo (KT) įpareigojimo iš naujo priimti urėdijų reformą įteisinusį Miškų įstatymą.

Seimo seniūnų sueiga ketvirtadienį nusprendė šiuo klausimu nepapildyti plenarinių posėdžių darbotvarkės.

Ketvirtadienis buvo paskutinė diena, kad Seimas galėjo perbalsuoti dėl įstatymo – pagal KT sprendimą, jis tai turėjo padaryti iki gruodžio 2 dienos, kai oficialiai įsigalios KT pavasarį paskelbtas sprendimas.

„Kaip nuo gruodžio 2-osios gyvens urėdijos, kiek jų bus ir ar nebus betvarkės šiame ūkyje?“ – Seime ketvirtadienį klausė konservatorius Mykolas Majauskas.

M. Majauskui užsiminus, kad dėl nepriimamo įstatymo atsakomybę turi prisiimti valdantieji, Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė atsakė, kad „atsakingi visi vienodai“ bei priminė, kad būtent opozicija trukdė įstatymą priimti iš naujo.

„Valdančioji dauguma eilę kartų siūlė įtraukti į darbotvarkę balsavimą, deja, opozicija, ištraukdama korteles, neleido šiam procesui įvykti – trukdė priimti, nes nedalyvavo balsavime“, – tvirtino parlamentarė.

R. Baškienė BNS yra sakiusi, kad balsavimas dėl įstatymo planuojamas gruodžio 10-ąją, kada antrą kartą bus svarstomas 2020 metų biudžetas ir bus daug valdančiųjų.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė anksčiau BNS yra sakiusi, kad tuo atveju, jeigu Seimas įstatymo nepriimtų, buvęs urėdijų veiklos modelis savaime nebūtų atkurtas.

Lietuvos žaliųjų judėjimo vadovas Rimantas Braziulis po KT sprendimo prognozavo, kad nėra priemonių jį įgyvendinti.

KT balandžio viduryje pripažino, kad 2017 metais Miškų įstatymų pataisos buvo neteisėtai priimtos skubos tvarka.

Į teismą 2018 metų sausį kreipėsi trys dešimtys Seimo opozicinių frakcijų parlamentarų. Jie nurodė, kad Miškų įstatymo projektas nebuvo tinkamai teisiškai įvertintas, negauta išvada dėl antikorupcinio poveikio, be to, urėdijų teisinis reguliavimas yra neaiškus, pavyzdžiui, pagal kokius kriterijus turėtų būti nustatomas jų skaičius.

Po kreipimusi į KT nepasirašė tik valdančiosios koalicijos – socialdemokratų darbo ir „valstiečių“ frakcijų atstovai.

Valstybinių miškų urėdija pagal naują įstatymą sujungė visas 42 šalies urėdijas.