Marius Narmontas – naujasis aplinkos viceministras

Marius Narmontas – naujasis aplinkos viceministras

Šiandien, rugsėjo 3-ąją, aplinkos viceministro pareigas pradėjęs eiti Marius Narmontas kuruos statybos, teritorijų planavimo, būsto, erdvinio planavimo ir urbanistikos klausimus.

Naujasis viceministras turi didelės profesinės patirties valstybiniame statybos ir ypač teritorijų planavimo sektoriuje. Jame triūsia nuo 2004 metų, kai pradėjo dirbti tuometėje Vilniaus apskrities viršininko administracijoje. Lietuvoje panaikinus apskritis, Marius Narmontas prisijungė prie Aplinkos ministerijos komandos.

2010 metais pradėjęs vadovauti Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamentui, jis kuravo šias sritis, o nuo 2017-ųjų pradžios – dar ir statybą. Pastaruoju metu Marius Narmontas ėjo Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovo pareigas.

Naujajam viceministrui dirbant ministerijoje, buvo inicijuoti, įgyvendinti ar įgyvendinami svarbūs projektai: savivaldybių infrastruktūros plėtros modelis, skaitmeninės statybos strategijos projektas, parengta ir įvykdyta teritorijų planavimo reforma, specialiųjų žemės naudojimų sąlygų nustatymo modelis, architektų savivalda, naujas daugiabučių namų modernizavimo modelis, valstybei svarbių projektų įgyvendinimo modelis ir kt.

39 metų Marius Narmontas yra tikras žemaitis –  gimė Plungės rajone, Kulių miestelyje. Klaipėdos universitete baigęs kraštotvarkos studijas, persikėlė į Vilnių studijuoti teisės. Su žmona Asta augina du vaikus.

Visuomenininkai ragina Seimo narius atmesti Prezidento veto dėl Miškų įstatymo pataisų 

Visuomenininkai ragina Seimo narius atmesti Prezidento veto dėl Miškų įstatymo pataisų 

Šį ketvirtadienį neeilinėje Seimo sesijoje vėl bus svarstomos Miškų įstatymo pataisos, pagal kurias nuo 2020 m. sausio vienas ar susiję asmenys negalėtų turėti daugiau kaip 1.500 ha miško paskirties žemės.

Prezidentui Gitanui Nausėdai vetavus miškų įsigijimo ribojimo pataisą, Lietuvos miškų ateitis pakimba ant plauko. Visuomenininkai ragina Seimo narius atmesti prezidento veto.

„Esant dabartiniam teisiniam reguliavimui vienas ar keli užsienio šalių subjektai gali supirkti visus (išskyrus valstybinės reikšmės) Lietuvos miškus. Apie 880 tūkst. ha miškų gali būti sukoncentruota vieno ar kelių stambių užsienio kapitalo miškų valdytojų rankose, taip sukuriant dominuojančią padėtį miškų ūkio sektoriuje. Nekontroliuojamas užsienio subjektų akcijų perleidimas gali būti grėsmingas Lietuvos nacionaliniam saugumui. Būtina kuo skubiau tobulinti teisinį reguliavimą, kuris sustabdytų masinį Lietuvos miško žemės išpardavimą užsienio korporacijoms, – sakė Sajūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininkas Gintautas Kniukšta.

Aplinkosaugininkai ir miškininkai nepritaria Prezidento veto, toliau ragina Seimą įvesti 1500 ha miško apribojimą vienam savininkui, kitaip, jų teigimu, Lietuvos miškams gresia atsidurti stambiųjų užsienio pramonininkų, daugiausiai švedų korporacijų, rankose. Tai prieštarauja žemės nuosavybės pasiskirstymo išlaikymo siekiui, socialiniam stabilumui ir netgi Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Kitų Europos šalių miškininkystės sektorių pavydžiai rodo, jog ribojimas būtinas, norint išvengti oligopolijų ir oligarchijų kūrimosi Lietuvos miškuose. Švedų korporacijos miškus masiškai superka Rumunijoje, Latvijoje, Estijoje, Lietuvoje, tačiau ne Vakarų valstybėse, nes ten miškai jiems neparduodami. Ten pirmiausia stengiamasi leisti žemę įsigyti ją dirbantiems ūkininkams ir miškininkams, o užsienio fondams to padaryti neleidžia apribojimų gausa.

Miško pramonininkai mano, kad prezidento G. Nausėdos išsakyti, pataisą atmetantys argumentai neatitinka pagrindinių prezidento programos principų siekti gerovės valstybės ir remti regionų politiką. Miško pramonininkų asociacija teigia, kad draudimas vienam savininkui įsigyti daugiau nei 1500 ha miško rinkoje paveiktų tik maždaug apie 20 įmonių, kurių didelė dalis valdomos užsienio fondų.

Tokiu būdu, užkirtus kelią Lietuvos miškus nevaldomai supirkti vienai ar kelioms stambioms užsienio korporacijoms, būtų apginti Lietuvos miško sektoriaus įmonių interesai.

„Mūsų nuomone, absoliučiai nelogiški yra Prezidento, didžiųjų verslo grupių, konkurencijos tarybos, STT argumentai. Jie ramiais veidais bando įrodinėti ir sveikam protui prieštaraujančius dalykus. Pavyzdžiui, kad neįvedus 1500 ha. apribojimo, ne didieji dar labiau išaugs, o mažiukai praras galimybę imti ir suvalgyti didžiuosius. Bandoma paneigti, kad kapitalo kaupimas ir rinka iš principo parankūs laimėti didiesiems, jau nekalbant, kad nesant apribojimų, koncentracija vyksta gerokai intensyviau“, – dėstė Miško pramonininkų asociacijos prezidento pavaduotas Darius Partauskas.

Neįvedus apribojimo, regionai, kurie ir šiaip neklesti, gauna dar vieną vinį į karstą – sparčiau naikinamos regioninės smulkios lentpjūvės, perdirbėjai, miškovežių kompanijos, kirtėjai.  Švedai ir apskritai didžiosios įmonės dažniausiai naudojasi kitų didžiųjų paslaugų teikėjų paslaugomis. Tai atsilieps ir socialinei politikai – didžiosios miškų valdymo įmonės sukurs n kartų mažiau darbo vietų negu sunaikins per įvairiapusį poveikį kitoms su mišku susijusioms veikloms ir verslo šakoms.

Užsienio korporacijos ateina į Lietuvą ne gamta pasidžiaugti – ateina pelno ir to sieks bet kokiomis priemonėmis ir bet kokia kaina.

„Kaip gali derėti stambūs miško ūkiai ir jų konsolidavimas bei tvari, tausojanti miškininkystė?“ – prezidento pozicija stebėjosi ir aplinkosaugininkai.

Pasak asociacijos „Gyvas miškas“ vadovės Monikos Peldavičiūtės, pramoninė miškininkystė orientuota į kuo didesnį pelną kuo mažesniais kaštais, ir tai tikrai nėra tvaru.

„Dauguma transnacionalinių korporacijų, skandinaviško kapitalo įmonių pasižymi netvariu miško valdymu, išimtinai orientuotu tik į medienos auginimą. Miškas joms tai pirmiausia – resursai ir žaliava, o ne biologinė įvairovė, gyvenamoji aplinka ir tapatybės dalis. Tam, kad augintų produktyvius medynus, stambioji pramonė šiandien propaguoja ir plačiai kultivuoja plynus kirtimus, monokultūrines spygliuočių plantacijas, įvežtines medžių rūšis, naudoja sunkiąją techniką ir chemikalus, masiškai naikina lapuočių miškus kaip menkavertę medieną. Tai nebėra miškai, tai – biologinės dykumos“, – galimą niūrią ateitį prognozavo M. Peldavičiūtė.

Dabar esamos aplinkosauginės priemonės miškų sektoriuje neužtikrina miškų apsaugos. Iki šiol nevaldomai kertamos „Natura2000 ir saugomos teritorijos, Labanoras, Punios šilas, miškų priežiūroje mažėja žmonių, nėra užtikrinami kontrolės ir monitoringo mechanizmai.

Miškų ploto ribojimas tėra tik viena sudėtingo miškų valdymo komplekso dalis ir negali būti svarstoma atsiejamai nuo aplinkosaugos ir žinoma, nacionalinio saugumo klausimų. Prezidento veto iš esmės prieštarauja žadėtai žaliuojančios Lietuvos vizijai.

Tai yra iš esmės nacionalinės miškų strategijos klausimas, nes mes kaip šalis turime apsispręsti, kokia kryptimi judėsime – vystysime pramoninę ar rekreacinę miškų politiką? Kokius verslus ir kokias darbo vietas kursime ir remsime?

„Kol nėra veikiančių tvarių aplinkosauginių priemonių, nevaldomas miškų plotų pardavimas situaciją tik blogins“, – teigė asociacijos „Gyvas miškas“ vadovė Monika Peldavičiūtė.

Visuomenė nori saugiklių ir juos būtina tobulinti kartu su rudenį pradedama kurti nacionaline miškų strategija – tokią poziciją palaiko ir kitos visuomeninės bei aplinkosauginės organizacijos.

siandien.info (2019. 08. 21)

Aplinkos ministerija žada uždrausti kirsti želdynų medžius vegetacijos laikotarpiu

Aplinkos ministerija žada uždrausti kirsti želdynų medžius vegetacijos laikotarpiu

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika ruošiasi įstatymu numatyti draudimus kirsti medžius miestų želdynuose jų vegetacijos laikotarpiu.

Kaip pranešė Aplinkos ministerija, teisiškai nustatytas draudimo laikotarpis leis užkirsti kelią neatsakingam savivaldos institucijų elgesiui, kai, tvarkant miesto parkus, medžiai kertami ar genėjami ir jų vegetacijos metu, ir nepaisant juose perinčių paukščių.

„Deja, toli gražu ne visos savivaldybės, organizuodamos želdynų tvarkymo darbus, elgiasi socialiai atsakingai. Kartais biurokratiškas uolumas vykdant projektą visiškai nustelbia ir gamtosauginius interesus, ir gyventojų siekius saugoti juos supančią aplinką“, – pripažino ministras Kęstutis Mažeika.

Pasak ministerijos, siekiant įgyvendinti teisinę apsaugą želdynams ir paukščiams, artimiausiu metu bus patikslintas Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio šalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašas.

Pastaruoju metu protestai dėl kertamų medžių įsiplieskė Plungėje, Panevėžyje, Šiauliuose. Jų būta ir kituose Lietuvos miestuose. Gyventojai kritikuoja sprendimą medžius kirsti paukščių perėjimo laikotarpiu.

Kviečiama teikti paraiškas LIFE programai

Kviečiama teikti paraiškas LIFE programai

Nesiliaujant miškų kirtimo vajui, Aplinkos ministerija netiesiogiai skatina klimato kaitą ir tuo pačiu kviečia teikti paraiškas Projektams, skirtiems aplinkos apsaugai ir klimato kaitos poveikiui švelninti bei prisitaikyti prie jo. Tam numatyta beveik 400 mln. eurų europinėje LIFE programoje.

Šiuos projektus gali vykdyti visi ES registruoti juridiniai asmenys: viešosios įstaigos, savivaldybės, tyrimų centrai ir universitetai, privačios įmonės, nevyriausybinės organizacijos.

LIFE Aplinkos paprogramės projektų paraiškoms bus taikoma dviejų etapų schema, o Klimato paprogramės projektams šiemet dar išliks vieno etapo tvarka. Informacijos apie paraiškų teikimo tvarką galima rasti čia http://lifeprojektai.lt/pareiskejams/gaires.

Pareiškėjai, Lietuvoje planuojantys įgyvendinti LIFE programos remiamus projektus, gali tikėtis valstybės paramos. Bendrojo finansavimo lėšomis gali būti padengiama iki 25 proc. (išimtinais atvejais – iki 35 proc., o jeigu teikiamas integruotasis projektas – iki 40 proc.) visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Visais atvejais paramos gavėjai privalo prisidėti savo lėšomis.

Paraiškas dėl bendrojo finansavimo lėšų skyrimo iš valstybės biudžeto Klimato paprogramės projektams ir abiejų paprogramių integruotiesiems projektams Aplinkos ministerijai reikia pateikti iki š. m. birželio 14 d., o Aplinkos paprogramės projektams, kuriuos Europos Komisija atrinks dviem etapais, – ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo koncepcijų atrinkimo ir EK kvietimo teikti paraiškas dienos. EK pranešimus pareiškėjams apie projektų koncepcijų patvirtinimą turi pateikti spalio mėnesį.

Išsamesnės informacijos gali suteikti LIFE kontaktiniai asmenys – Aplinkos ministerijos ES investicijų ir ekonominių priemonių departamento ES investicinių priemonių įgyvendinimo skyriaus vyriausioji specialistė Sigita Alčauskienė (tel. 8 706 63532, el. p. sigita.alcauskiene@am.lt), Klimato paprogramės klausimais – Klimato kaitos valdymo grupės patarėja Lina Čeičytė (tel. 8 706 61855, el. p. lina.ceicyte@am.lt).

 

 

Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ pradės masinius streikus visoje šalyje

Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ pradės masinius streikus visoje šalyje

Vilnius, balandžio 9 d. (BNS). Naujasis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika kitą savaitę žada susitikti su sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“, ketinančio mitinguoti prieš padidintas miškų kirtimo normas, atstovais ir aptarti miškų kirtimų problemą.

„Vienas iš mano prioritetinių darbų yra surasti balansą tarp miško panaudojimo tenkinant visuomenės ir pramonės poreikius“, – BNS antradienį teigė ministras.

„Žaliavinės medienos eksportas yra tiesioginė žala gamtai“, – pridūrė K.Mažeika. Pasak jo, prioritetas būtų teikiamas visuomenės poreikiams.

K.Mažeikos teigimu, sprendimai dėl miškų kirtimų turi būti priimti dalyvaujant visuomenininkams, mokslininkams, miškų tarnybos specialistams.

Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ žada mitinguoti prieš Vyriausybės pernai padidintas miškų kirtimo normas. Anot jo vadovo Gintauto Kniukštos, masiniai mitingai visoje šalyje prasidės jau kitą savaitę.

„Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ sako, kad gana peticijų. Mes pradedam kiekvieną pirmadienį – šįkart nuo Vilniaus, su žaliomis liemenėmis eiti į masinius streikus visoje šalies teritorijoje. Kalbėsime su žmonėmis Šiauliuose, Varėnoje, Kretingoje, pasakosime jiems, kaip kertami miškai, kokia iš tikrųjų yra situacija ir kodėl gamtą valdžia taip  niokoja. Be visuomenės pagalbos mes nesame pajėgūs išspręsti problemų. Kviečiame žmones parodyti, kad jų balsas turi būti girdimas šioje valstybėje“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininkas.

Pernai kilo nepasitenkinimas dėl Labanoro regioniniame parke ir kitose saugomose teritorijose kertamų miškų. Vyriausybė padidino miškų kirtimo normas, – jos galioja nuo šių metų iki 2023–ųjų ir bus 11 850 hektarų arba didesnės 6 proc. negu 2014–2018 metais, iškertant iki 3 145 tūkst. kietmetrių medienos.

Aplinkos ministerija pernai lapkritį pasiūlė drausti kirsti medžius draustiniuose bei rekreaciniuose miškuose, taip pat drausti plynuosius kirtimus apsauginiuose miškuose. Draudimas galiotų ir valstybiniams, ir privatiems miškams.

Visuomenininkai Aplinkos ministerijos siūlymus vadina kosmetiniais, apimančiais labai mažą saugomų teritorijų dalį, be to, nežinia, kada jie bus įteisinti.

Aplinkos viceministras M. Norbutas: sudėtinga dirbti, kai nėra pilnos komandos

Aplinkos viceministras M. Norbutas: sudėtinga dirbti, kai nėra pilnos komandos

Vilnius, kovo 27 d. (BNS). Iš aplinkos viceministro pareigų nusprendęs pasitraukti Martynas Norbutas sako, kad sunku efektyviai dirbti, kai nėra pilnos komandos, o jo apsisprendimas esą turėtų paskatinti greičiau priimti sprendimus dėl pilnos komandos suformavimo.

„Aš buvau sutikęs grįžti laikinai, nes laikinasis ministras paprašė tą padaryti dėl darbų tęstinumo ir užtikrinti tą didesnę spartą. Man atrodo, kad mano pasitraukimas yra laiku, nes laikinumas negali tęstis nuolatos, ir tai turėtų paskatinti greičiau priimti sprendimus dėl pilnos komandos suformavimo, nes ir laikinu periodu jinai nebuvo pilna“, – BNS trečiadienį sakė M. Norbutas.

Anot jo, nesant visos komandos, ministerija negali funkcionuoti pilnu pajėgumu, spręsti esminių klausimų, nukenčia atstovavimas ir interesų gynimas.

„Šiandien, pavyzdžiui, ant stalo guli klimato kaitos mažinimo priemonės arba prisitaikymo priemonės, kurios turi lemti ūkio pertvarkas, jos šiemet turėtų būti parengtos ir pateiktos Europos Komisijai. Akivaizdu, kad toks laikinumo laikotarpis neprisideda nei prie kokybiško ir labai spartaus darbo, nes reikia visų susitelkimo, nauja komanda turi telkti kitas ministerijas, ministrus, viceministrus ir kartais priimti nepatogius sprendimus, bet būtinus vykdant mūsų įsipareigojimus“, – sakė M. Norbutas.

Viceministro pareigas jis eis iki balandžio 1 dienos. Tolesnių planų teigė kol kas neturintis.

„Kol kas neturiu specialių planų, visiems, jei reikės patarimų arba žinių, kurias įgijau, esu pasiruošęs padėti. (…) Dabar man svarbiausia pergalvoti, kas įvyko ir susiplanuoti ateitį, tai konkrečių žingsnių, kas, kur ir kaip neturiu“, – sakė M. Norbutas.

M. Norbutas kuravo gamtos apsaugos, miškų ir saugomos teritorijų bei atliekų sritis.

Prieš tapdamas viceministru jis dirbo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovo Europos Parlamente Broniaus Ropės padėjėju.

Jam pasitraukus, Aplinkos ministerijoje liks tik viena viceministrė – Rėda Brandišauskienė.

Gruodžio pradžioje iš aplinkos ministro pareigų premjerui Sauliui Skverneliui atleidus Kęstutį Navicką, ministerija neturi nuolatinio vadovo, o jai laikinai vadovauja energetikos ministras.

S. Skvernelis antradienį prezidentei yra pateikęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko „valstiečio“ Kęstučio Mažeikos kandidatūrą į aplinkos ministrus.