Rugsėjo 4 d. Aplinkos ministerijoje vyko pasitarimas dėl Punios šilo, į kurį buvo pakviesti tik mokslininkai, nepritariantys rezervato plėtrai. Nė vienas mokslininkas, visuomenininkas ar gamtininkas, pasisakantis už rezervato plėtrą, ar pasirašęs peticiją už šilo išsaugojimą į šį susitikimą kviestas nebuvo. Susitikime taip pat nedalyvavo ir nė vienas saugomų teritorijų specialistas.

„Man labai liūdna, kad Aplinkos ministerija pasirinko tradicinį problemos sprendimo būdą, kai pasikviečia tik savo politikai artimą pusę ir apie saugomas teritorijas diskutuoja ignoruodama saugomų teritorijų specialistus. Nors man, kaip vilkų gynėjui, labai nepatinka toks palyginimas, bet tai, kas vyko ministerijoje, iš tiesų buvo vilkų posėdis apie avių gerovę…“ – apie susitikimą sakė gamtininkas Andrius Gaidamavičius.

Neseniai gamtininkai ir visuomenininkai, kovojantys dėl Punios šilo išlikimo, Vyriausybei įteikė peticiją, kurią pasirašė beveik 15 000 žmonių. Jie taip pat aukščiausiems šalies politikams išsiuntė atvirą mokslininkų laišką. Jį pasirašė visų Lietuvoje vystomų gamtos mokslo sričių pagrindiniai tyrėjai iš svarbiausių mokslo ir studijų institucijų! Patys mokslininkai sakė, kad tai – ko gero pirmasis atvejis Lietuvos gamtosaugos istorijoje, kai toks didelis kiekis iškiliausių mokslininkų vieningai pareiškia tokią griežtą poziciją. Po šių veiksmų Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika interviu žiniasklaidai teigė, jog organizuos visų suinteresuotų pusių diskusiją. Tačiau į pasitarimą pakvietė tik pasirinktus miškininkus.

„Labai apmaudu, jog ministerija kaip atsakinga institucija, užuot siekusi atliepti visuomenės lūkesčius, įsiklausyti į visą argumentų spektrą,  renkasi vienpusišką kelią ir ignoruoja gamtosaugos argumentus. Taip elgdamasi ji tik gilina konfliktą ir mažina galimybes konstruktyviai rasti geriausią sprendimo būdą Punios šilui išsaugoti.

Panašu, kad Aplinkos ministerijai nusispjauti į beveik 15 000 piliečių, pasirašiusių peticiją, bei gamtosaugos ir miškų ekologijos mokslininkus. Ministro veiksmai taip ir nepasistūmėjo į priekį. Jis toliau linkęs griežtesnę Punios šilo apsaugą laikyti viešųjų ryšių akcija, o tiesioginiame eteryje pasitelkdamas atvirą melą bando diskredituoti Punios šilo gynėjus“, – situaciją komentavo vienas iš kampanijos už Punios šilą iniciatorių, Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.

Susipažinusi su susitikimo protokolu mokslininkė, botanikė, Gamtos tyrimo centro vyriausioji mokslo darbuotoja, pasirašiusi atvirą laišką valdžiai ir visuomenei dr. Jurga Motiejūnaitė piktinosi: „Ministras ir viceministrė laiko atvirą laišką pasirašiusius  mokslininkus, profesorius ir akademikus silpnapročiais,  kurie net nesugeba perskaityti  pasirašomo  teksto. Tai  toks ministro požiūris į Lietuvos mokslininkus?“

Kitas mokslininkas, ekologas, Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojas doc. dr. Eduardas Budrys pritarė kolegei: „Klausimas lieka atviras – ar Aplinkos ministerija planuoja įtraukti į  kokią nors diskusiją ir ekologus, ar jiems pakanka miškininkų nuomonės priimant sprendimus?”.