Seimo Aplinkos apsaugos komitetas (AAK) politiškai apsisprendė dėl naujų Miškų įstatymo pataisų – lapkričio 6 d. posėdyje po diskusijų ir daugiau nei 30-ties pasiūlymų svarstymo nutarta, kad šalies valstybinius miškus valdytų ne viena centralizuota įmonė (po urėdijų reformos įsteigta Valstybinių miškų urėdija), o sąlyginai vadinamas holdingas „Lietuvos valstybiniai miškai“, turintis savo padalinius su juridinio asmens statusu. Girininkijos būtų mažiausias struktūrinis urėdijų padalinys su savarankiškomis funkcijomis, joms siūloma iš esmės grąžinti tas užduotis, kokias girininkijos turėjo iki reformos.

Komitetas nepritarė, kad miško ruoša būtų atskirta nuo miško priežiūros ir apsaugos. Galutinius taškus AAK planuoja sudėlioti kitame komiteto posėdyje, kai bus gauta Seimo Teisės departamento išvada dėl pateiktų siūlymų bei „teisiškai įrėminta“ politinė AAK valia. Po to Miškų įstatymo pataisos keliaus į Seimo plenarinių posėdžių salę.

Miškų įstatymo pakeitimo projektą yra įregistravę Seimo nariai socialdemokratai Linas Balsys, Algimantas Salamakinas, anksčiau pateikęs europarlamentaras Juozas Olekas, taip pat socialdarbietis Artūras Skardžius, konservatorius Jurgis Razma, „valstiečiai” Kęstutis Bacvinka, Virginija Vingrienė ir kiti.

Po esminio nutarimo, kad valstybinių miškų valdymas būtų iš dalies decentralizuotas, būsimoms pertvarkoms siūlomas pusės metų pereinamasis laikotarpis. Vis dėlto AAK nariai pabrėžia, kad jokių esminių reformų nebus imamasi, išsaugoma dabar suformuota Valstybinės miškų urėdijos regioninių padalinių struktūra, išsaugomi darbuotojai ir kt. – t. y. būtų užtikrintas sistemos stabilumas ir miškų ūkio veiklos tęstinumas. Keistųsi tik regioninių įmonių juridinis statusas ir savarankiškumas.

Beje, dėl teisinio reglamentavimo dar diskutuojama, ar savarankiškos urėdijos ir jas valdanti centrinė administracija būtų valstybės įmonės, ar akcinės, galbūt uždarosios akcinės bendrovės, kas būtų jų steigėjas – Vyriausybė, Aplinkos ministerija, o galbūt pavaldžias urėdijas (įmones) galėtų steigti centrinė vadinamo holdingo kompanija, panašiai kaip dabar yra valdomas valstybinis energetikos sektorius.

„Įvertinus Konstitucinio Teismo reikalavimą pašalinti su Miškų įstatyme nurodytu valstybinių miškų valdymo modeliu susijusias teisinio reguliavimo spragas ir neapibrėžtumus bei siekiant aiškiai įvardinti valstybinių miškų valdymo modelį, įskaitant ir esminius šio modelio struktūros elementus, siūloma įstatyme aiškiai įvardinti pagrindinius miškų urėdijos teritorinius struktūrinius vienetus – filialus ir girininkijas. Turi būti aiškiai įtvirtinta miškų urėdijos struktūra, kad ji turi teritorinius struktūrinius padalinius, kurie vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą. Miškų urėdijos filialai, remiantis Civiliniu kodeksu, būtų registruoti Juridinių asmenų registre ir turėtų savo nuostatus su juose numatyta buveine, valdymo organu su nustatyta jo kompetencija, taip pat siūloma įtvirtinti, kad miškų urėdijos turi teritorinius padalinius – girininkijas, kurios atliktų Miškų įstatyme numatytas miško auginimo ir jo priežiūros funkcijas“,- siūlė parlamentarė Virginija Vingrienė. Tiesa, filialas – tik sąlyginis pavadinimas.

Anot jos, siūlomas reguliavimas nesugriautų esamos Valstybinių miškų urėdijos organizacinės struktūros, tačiau suteiktų daugiau teisinio aiškumo jos teritoriniams padaliniams ir užtikrintų, kad miškų urėdija išliktų iš dalies decentralizuota bei būtent girininkijų pagrindu būtų vykdoma nuosekli miškų ūkio veikla valstybiniuose miškuose.

„Mano siūlymas – nedaryti jokios pertvarkos, kad nereikėtų iš esmės ko nors keisti, atleidinėti darbuotojų, keisti pavadinimų ir pan. Teisės departamentas dėl visų apibendrintų siūlymų pateiks savo išvadą bei teisiškai juos apipavidalins. Svarbiausia, kad įtvirtiname, jog miškininkas dirba miškui su įvairiomis socialinėmis, gamtosauginėmis ir kitomis funkcijomis“, – tikino ji.

www.miskininkas.eu inf.