Konstitucinio Teismo (KT) paskelbtas nutarimas, kad Seime 2017 metų liepą priimtos Miškų įstatymo pataisos, įteisinusios urėdijų pertvarką, prieštarauja Konstitucijai, sulaukė įvairių komentarų.

Primename, jog KT nepateisino skubos tvarkos, kuria pataisos buvo priimtos, nes ji gali būti naudojama tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, iškilus grėsmei valstybės ar visuomenės saugumui.

Šiuo atveju dėl Miškų įstatymo pataisų priėmimo ypatingos skubos tvarka Seimo Teisės departamentas negalėjo įvertinti visų projekto nuostatų ir gautų Seimo narių pasiūlymų, o ir pataisos buvo priimtos iš esmės pakeičiant projektą – papildant jį naujomis nuostatomis, paimtomis iš kito urėdijų pertvarką numatančio įstatymo projekto, taip išvengiant pastarojo projekto svarstymo Seime.

Dažnam kyla klausimas: kas dabar bus – koks likimas laukia Miškų reformos?

Nutarimo įsigaliojimas atidėtas

KT pabrėžė, jog Vyriausybės nutarimas dėl urėdijų reformos buvo priimtas remiantis ne tik Miškų įstatymo, bet ir Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo bei Civilinio kodekso nuostatomis, o teismo sprendimas dėl Miškų įstatymo prieštaravimo Konstitucijai nesuteikia pagrindo ginčyti Vyriausybės nutarimo teisėtumo ir jo galiojimo.

„Jeigu įstatymų leidėjas nesiimtų priemonių Miškų ūkio įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo spragoms ir neapibrėžtumui pašalinti, oficialiai paskelbus šį Konstitucinio Teismo nutarimą, miškų ūkio valdymo modelis, be kita ko, tai, kiek miškų urėdijų galėtų veikti, įstatymu būtų teisiškai nesureguliuotas. Tačiau savaime nebūtų atkurtas Miškų įstatyme buvęs nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį Lietuvoje veikė 42 miškų urėdijos“, – nurodė KT.

Prieštaraujančiais Konstitucijai pripažinti teisės aktai nuo oficialaus KT nutarimo paskelbimo dienos negali būti taikomi, todėl KT, siekdamas išvengti miškų ūkio valdymo sutrikdymų ir suteikti laiko teisiniams neapibrėžtumams pašalinti, iki gruodžio 2 dienos atidėjo oficialų nutarimo paskelbimą ir įsigaliojimą.

Tačiau įstatymų ir kitų Seimo aktų svarstymo skubos ir ypatingos skubos tvarka procedūra jau nuo šio nutarimo viešo paskelbimo, pasak KT, turėtų būti taikoma tik atitinkančiais Konstituciją būdais.

Tolesnis scenarijus neaiškus

Valstybinių miškų urėdija (VMU) buvo įregistruota pernai sausį – ji sujungė visas 42 šalies urėdijas. Dėl šio sprendimo teisėtumo Į KT netrukus ir kreipėsi trys dešimtys Seimo opozicinių frakcijų parlamentarų.

Jie nurodė, kad Miškų įstatymo projektas nebuvo tinkamai teisiškai įvertintas, negauta išvada dėl antikorupcinio poveikio, be to, urėdijų teisinis reguliavimas yra neaiškus, – pavyzdžiui, pagal kokius kriterijus turėtų būti nustatomas jų skaičius.

Tad kokios bus KT sprendimo dėl Miškų įstatymo priėmimo pasekmės? Seimo narių nuomonės šiuo atžvilgiu išsiskiria. Skirtingai pasekmes įsivaizduoja ir Aplinkos apsaugos komiteto, kuriame svarstant urėdijų reformą kilo daugiausia diskusijų, nariai.

Kai kas mano, kad iš naujo priimant įstatymą Seime, procesas bus politizuotas, kiti spėja, jog gali būti keičiamas ir įstatymo turinys, o treti – jog valdantieji nebeturės pakankamai balsų jam priimti.

Proga patobulinti įstatymą

„Visi stengsis gauti iš to dividendų – tiek opozicija, tiek pozicija – būsimiesiems parlamento rikimams. Be abejo, tai bus politizuotas procesas“, – įsitikinęs Valdantiesiems priklausančių socialdarbiečių atstovas Artūras Skardžius.

Jo manymu, po KT sprendimo urėdijos atsidūrė keblioje situacijoje, o KT išvada bus gera proga patobulinti tai, kas nepavyko, ko gal nebuvo numačiusi Vyriausybė, teikdamas urėdijų pertvarką.

A.Skardžius siūlė naujus debatus pradėti nuo svarstymo stadijos, o tada apsispręsti dėl priėmimo ir jo formos. Be kita ko, jis pripažino, kad kai kurie Seimo nariai per antrą balsavimą gali išreikšti kitokią nuomonę nei anksčiau, mat jiems įtakos gali turėti lobistai ir padėties vertinimas prasidėjus reformai.

„Partijų nuomonės, pamačius dabartinės reformos, kurią palaikė, rezultatus, gali taip pat išsiskirti atsižvelgiant į tai, kad po metų įvyks Seimo rinkimai“, – kalbėjo BNS A.Skardžius.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis to paties komiteto narys Linas Balsys teigė, kad KT išvada dėl urėdijų reformą įteisinusio įstatymo priėmimo aplinkybių liečia ne tik procedūras, bet ir įstatymo turinį.

„Pažeidus procedūras, atsirado ir turinio spragų bei neapibrėžtumo, nes nebuvo atsižvelgta į ekspertų nuomonę, nebuvo viešos diskusijos, – reiškia, nebuvo dalykų, kurie būtų turėję įtakos turiniui“, – BNS sakė L. Balsys.

Jis neatmetė galimybės, kad po šio KT sprendimo atleisti iš darbo urėdai galėtų kreiptis į teismus.„Jei būtų skundų, teismai remdamiesi KT sprendimu, galėtų išsakyti įdomią nuomonę. Tai būtų gera pamoka, kaip negalima buldozeriu priiminėti sprendimų“, – tikino jis.

Reformai gali nepakakti balsų

Dar vienas Aplinkos apsaugos komiteto narys konservatorius Paulius Saudargas abejojo, ar bus Seime politinė valia nieko nekeičiant priiminėti tą patį sprendimą. Jo manymu, valdantieji nebeturės tų balsų, kuriuos turėjo įteisindami reformą.

P. Saudargas įsitikinęs, kad reikia taisyti įstatymą, o ne tik „prabalsuoti neskubant“. Jis anksčiau jam nepritarė ir balsavo prieš.

Konservatorius siūlė prisiminti, kad 2017 metų liepos 11-ąją urėdijų reformos iniciatorius parėmė ir nedidelė opozicijos dalis. Už Miškų įstatymo pataisas balsavo 82 Seimo nariai, prieš – 16, o 12 susilaikė.

„Buvo trapi balsų dauguma, ne visi iš mūsų balsavo. Dar klausimas, ar dabar bus Seime politinė valia nieko nekeičiant priiminėti tą patį sprendimą. Nebūčiau toks tikras, kad valdantieji tam sprendimui turės tiek pat balsų „, – mano P. Saudargas.

Jis be kita ko priminė, kad reforma buvo įtvirtinta opozicijos balsais, nes „valstiečiai“ buvo sutarę su konservatoriais paremti urėdijų reformą mainais į pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui, kuriai „valstiečiai“ priešinosi.

„Dabar balsavimo aplinkybės yra kitos, ir politinė situacija visiškai pasikeitusi – valdžios ir opozicijos santykiai dar labiau paaštrėję, opozicija yra vieningesnė. Be to, vyksta rinkimai“, – kalbėjo P. Saudargas.

Kad valdantiesiems „valstiečiams“ pavyks dar kartą Seime užsitikrinti paramą miškų urėdijų pertvarkai, abejojo ir opozicinių socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas. Mat Vyriausybės parengtą projektą buvo parėmę ir 21 konservatorius bei penki liberalai.

„Šiandien aš abejoju, ar konservatoriai ir liberalai nertų stačia galva į „valstiečių“ glėbį, nes tada buvo visai kitas kontekstas“, – Žinių radijui teigė G.Paluckas.

Politikas paskelbė, kad socdemai teiks savo pertvarkos projektą, numatantį, jog Lietuvoje veiktų 25 miškų urėdijos. „Aš tikiuosi ir mūsų opozicijos partnerių palaikymo šitam subalansuotam projektui“, – kalbėjo G.Paluckas.

„Valstiečiai“ nemato trūkumų

Tuo metu naujasis aplinkos ministras „valstietis“ Kęstutis Mažeika tvirtai tiki, kad iš naujo patvirtinti urėdijų reformą valdantiesiems balsų užteks.

Jo manymu, reformos sėkmė akivaizdi, tad ministrui sunku net įsivaizduoti, kad už ją gali nebalsuoti anksčiau balsavusieji.

„Pagal visus rodiklius matome rezultatą. Jeigu būtų chaosas, – viską iškirstų arba nieko nekirstų, t.y. būtų radikalus pokytis, nuostolingas ir verslui, pramonei, ir miškams. O dabar einame į priekį“, – BNS teigė buvęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys.

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis taip pat neabejojo, kad įstatymo esmė, jį pataisius, nesikeis.„Turime tik peržiūrėti procedūrą“, – Seime žurnalistams teigė Seimo vadovas.

Pasak jo, Seimo teisininkai atsakymą turėtų pateikti per mėnesį, o tada dar per du mėnesius parlamentinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas pasiūlys sprendimus. Tiesa, V.Pranckietis neatmetė galimybės, kad Seimas įstatymą spės pataisyti dar liepos mėnesį.

Jo nuomone, Seimui nepritrūks balsų antrą kartą urėdijų reformai patvirtinti. „Mes tam ir esame, kad tuos balsus konsoliduotume. Žinau, kad tie, kurie kreipėsi į Konstitucinį Teismą, dabar gal jau nesikreiptų, bent daugelis iš jų“, – aiškino V.Pranckietis.

Sistemoje – depresija

Lietuvos žaliųjų judėjimo vadovas Rimantas Braziulis pareiškė, kad KT sprendimas yra teisingas, bet nėra priemonių jį įgyvendinti.

„Įsigalėjęs visiškas teisinis nihilizmas ir realiai niekas čia nieko neperžiūrinės. Manau, jie tik apsimes, kad nieko neįvyko, o Konstitucinis Teismas realiai nieko nereikalaus, nors KT sprendimas yra teisingas. Deja, nėra mechanizmų tokiems sprendimams įgyvendinti, kad jie turėtų kažkokį poveikį“, – BNS sakė R.Braziulis.

Jis pabrėžė, jog reformos priėmimo skuba Seime buvo padiktuota ne noro tobulinti sistemą, bet „labai įtakingų verslo grupių“ interesų. „Skubos tvarką visuomet nusineša šuo ant uodegos. Buvo verslo organizacijų užsakymas skubiai sunaikinti miškų sistemą. Ir dabar visi apie tai gėdingai tyli, nes žino, ką jie padarė. Visas nusikaltimas ir yra skubos tvarka, kadangi tik jos pagalba buvo įmanoma šį verslo struktūrų užsakymą įvykdyti“, – kalbėjo R.Braziulis.

„Gerai veikianti sistema realiai yra sunaikinta. Praktiškai niekas nebetiki sistemos ateitimi, visi ieškosi darbų kažkur kitur. Sunaikintos 42 normaliai veikusios įmonės, miškų urėdijos. Žmonės išvaikyti, sistemoje visiška depresija. O rinkimai į savivaldybes parodė, kad „valstiečiai“, priėmę tokį sunaikinimo projektą, o ne reformą, neteko dešimčių tūkstančių balsų“, – pragaištingus reformos padarinius vardijo žaliųjų judėjimo vadovas.

Buvusi Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų federacijos pirmininkė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė BNS teigė, kad miškininkų bendruomenė niekada nebuvo prieš reformą, tačiau pasisakė prieš skubotus veiksmus, prieš „tokį drastišką sistemos darkymą“.

„Mes, kaip profesinė sąjunga, dirbame aktyviai, kad stabilizuotume vidinius įmonės procesus. Tačiau  atsukti sistemą atgal, matyt, bus labai sunku. Abejoju, ar valdantieji tai padarys. Tačiau kas gali pasakyti, kaip bus po kitų Seimo rinkimų ir kas ateis į valdžią?“, – kalbėjo I. Ruginienė.

Kiek žalos Lietuvai padarė šis Seimas buldozeriu prastūminėdamas įstatymas dar bus įvertinta. Valstybės kontrolės auditas parodė, jog vien Seimo 2017 metų pavasario sesijoje skubos ar ypatingos skubos tvarka buvo priimta 37,6 proc. visų įstatymų.

Anot Valstybės kontrolės, Suomijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje tokia tvarka priimama ne daugiau kaip 5 proc. įstatymų, Estijoje – apie 10 procentų.

Miškų urėdijų reformos faktai ir vaisiai

2017 metai

Sausis. Aplinkos ministras Kęstutis Navickas inicijavo urėdijų reformą, kuria 42 Lietuvoje veikiančios miškų urėdijos būtų sujungtos į vieną valstybinę įmonę.

Kovo 8 diena. Vyriausybė pritarė miškų urėdijų pertvarkai, galutinį sprendimą dėl reformos perduodama Seimui.

Kovo 16 diena. Seimas ėmėsi urėdijų pertvarkos. Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija (LMPF) surengė protestą prieš urėdijų reformą prie Seimo. Miškininkai reikalavo, jog būtų parengtas kaštų ir naudos analize pagrįstas reformos planas.

Gegužė. Vyriausybė pareiškė ketinanti kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) ir klausti, ar įstatymo nuostata, įteisinanti 42 miškų urėdijas, neprieštarauja Konstitucijai.

Birželio 8 diena. Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo metinėje kalboje urėdijų pertvarką akcentavo kaip vieną iš stringančių reformų.

Birželio 21 diena. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė, kad reforma atidedama iki 2017 metų rudens, o tuometinis Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovas Kęstutis Mažeika sakė besitikintis, kad reforma įsigalios nuo 2018 metų pradžios.

Birželio 28 diena. Beveik 2 tūkst. miškininkų piketavo prie Seimo. Mitingo dalyviai baiminosi dėl reformos netekti savo darbo vietų bei pertvarką prilygino miškų privatizacijai.

Birželio 30 diena. Seimo Kaimo reikalų komitetas galutinai pritarė urėdijų reformai bei patvirtino bendrovės „Civitta“ padarytas ekspertines išvadas. Ekspertai siūlė tvirtinti reformą.

Liepos 4 diena. Seimas dėl urėdijų reformos pavasario sesiją pratęsė iki liepos 13 dienos. Parlamente opozicija pasiūlė alternatyvią reformą valdančiųjų „valstiečių“ siūlymams, pagal kurią iš įstatymo būtų išbrauktas nustatytas konkretus urėdijų skaičius.

Liepos 11 diena. Seimas ypatingos skubos tvarka patvirtino „valstiečių“ inicijuotą urėdijų reformą. Už ją balsavo 82 Seimo nariai, prieš – 16, o 12 susilaikė. Reformą rėmė „valstiečiai“ (49 balsai) ir konservatoriai (21 balsas) bei dalis liberalų (5 balsai), o socialdemokratai ir „tvarkiečiai“ balsavo prieš arba susilaikė. 4 Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai balsavo už reformą, 3 Mišrios Seimo narių grupės atstovai balsavo už, o vienas – „valstietis“ Kęstutis Bacvinka – prieš.

Liepos 17 diena. Prezidentė pasirašė urėdijų pertvarką numatančias Miškų įstatymo pataisas.

Gruodžio 9 diena. Įsteigtas Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“.

2018 metai

Sausio 4 diena. Aplinkos viceministras Martynas Norbutas paskelbė, kad dėl reformos miškotvarkos sistemą paliks apie 300 darbuotojų, nesutikusių pereiti dirbti į naujai steigiamą įmonę Valstybinių miškų urėdija.

Sausio 8 diena. Veiklą pradėjo naujai įsteigta įmonė Valstybinė miškų urėdija.

Sausio 11 diena. Reformai besipriešinantis sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ toliau reikalavo, kad dėl reformos teisėtumo pasisakytų Konstitucinis Teismas. Apie 50 organizacijos narių surengė piketą prie Vyriausybės.

Sausio 18 diena. Trys dešimtys opozicinių Seimo frakcijų narių kreipėsi į KT prašydami išsiaiškinti, ar su urėdijų reforma susiję Miškų įstatymo pakeitimai neprieštarauja Konstitucijai. Po kreipimusi į KT nepasirašė tik valdančiosios koalicijos – socialdemokratų darbo ir „valstiečių“ frakcijų atstovai.

Rugsėjo 19 diena. Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ surengė piketą prie LR Vyriausybės rūmų, protestuodamas prieš kirtimų Lietuvos miškuose didinimą.

Gruodžio 1 diena. Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“, asociacija „Gyvas miškas“ ir „Labanoro klubas“ surengė Vilniuje masines eitynes ir mitingą prie Seimo rūmų, protestuodami prieš masinius miškų kirtimus.

Gruodžio 3 diena. Advokatas Saulius Dambrauskas pateikė Vilniaus apygardos teismui grupinį ieškinį, reikalaujantį uždrausti miško kirtimus „Natura 2000″ teritorijose.

2019 metai

Sausio 7 diena. Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ piketavo prie LR Konstitucinio teismo reikalaudamas išvadų dėl Miškų reformos teisėtumo.

Sausio 15 diena. Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ surengė piketą prie Saugomų teritorijų tarnybos protestuodamas prieš masinius kirtimus šalies saugomose teritorijose.

Balandžio 15 diena. Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ mitingu Vilniuje pradėjo streikus Lietuvoje, kviesdamas priešintis Miškų reformos palaimintam miškų ir saugomų teritorijų naikinimui šalyje.

Balandžio 16 diena. KT paskelbė, kad ypatingos skubos tvarka 2017 metų liepą priimta urėdijų reforma prieštarauja Konstitucijai.