Vyriausybė nutarė netenkinti Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko pavaduotojos Ievos Budraitės ir kitų pareiškėjų peticijos dėl metinės miškų kirtimo normos didinimo atšaukimo, pasirašytos daugiau kaip 20 tūkstančių piliečių.

Peticijos autoriai teigė, kad sprendimas 6 proc. didinti metinę valstybinę miškų kirtimo normą 5 metams kelia pavojų Lietuvos miškams. Jie pabrėžė, kad netoleruotini ir specialios paskirties miškuose leidžiami plynieji kirtimai, kurie turėtų būti leidžiami tik išimtinais atvejais. Be to, kirtimai didinami, siekiant patenkinti medienos pramonės interesus.

Aplinkos ministerijos teigimu, miško kirtimo norma apskaičiuota tik apsauginiams ir ūkiniams miškams, o specialios paskirties miškuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, išskyrus sanitarinius. Kaip pastarieji niokoja miškus, galima įsitikinti apsilankius Punios šile, kur neseniai dar dūzgė pjūklai.

Vyriausybės sprendimas grindžiamas ir Miškų ūkio konsultacinės tarybos narių pritarimu Valstybinės miškų tarnybos pasiūlytai iškirsti normai. Pernai rugpjūtį Vyriausybė nutarė valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normą 2019-2023 metams padidinti 6 proc. iki 11,85 tūkst. hektarų.

Tačiau nutylima, kad Miškų ūkio konsultacinė taryba atstovauja medienos pramonininkams.

„Ministrų kabinetas neatsižvelgė į tautos valią, o tai reiškia, kad Vyriausybė pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją – pagrindinį įstatymą, įtvirtinantį piliečių laisves ir teises, pažeidė prigimtinę žmogaus ir tautos teisę į švarų orą ir gamtą“, – tvirtina Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ vadovas Gintautas Kniukšta.

Ši organizacija ir toliau sieks teisiniu keliu atšaukti miškų kirtimo normos didinimą. „Kviečia toliau pasirašinėti ir peticiją dėl Punios šilo išsaugojimo. Surinkime ne 20, o 200 tūkstančių ir daugiau parašų, kad valdžia pagaliau suprastų – mes turime teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų bei protėvių žemėje“, – ragina G.Kniukšta.