„Ar gali būti atkurtos miškų urėdijos, sugrąžintas miškininko profesijos prestižas? Gali, jeigu Seimo nariai supras, kad pagrindinė miškų ūkio sistemos funkcija yra puoselėti, saugoti ir atkurti miškus“, – teigia Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ vadovas Gintautas Kniukšta.

Ką turime šiandien? Vieną valstybinę urėdiją Vilniuje, kuri turi prižiūrėti visus šalies valstybinius miškus – apie 1, 2 milijono ha, dar pridėkime 880 tūkst. ha privačių miškų, kuriems taip pat reikia profesionalios miškininko pagalbos.

Ar tai įmanoma, jeigu, pavyzdžiui, Telšių padalinio ribos tęsiasi nuo Šiaulių iki Šilutės rajonų, o vadovaujama iš Vilniaus?

Pagal sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ siūlymus valstybinė miškų urėdija taptų vadovaujanti, o regionuose urėdijos įgytų juridinį statusą, priežiūros sistemoje išliktų ir girininkijos.

Tokį Miškų įstatymo pakeitimo projektą yra įregistravę Seimo nariai Linas Balsys, Algimantas Salamakinas, Jurgis Razma ir Kęstutis Bacvinka. Šiuo metu Seime taisomas Miškų įstatymas, pagal kurį beveik prieš dvejus metus buvo įvykdyta chaotiška valstybinių miškų ūkio valdymo reforma.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas linkęs ją pakoreguoti – rinksis dėl to į dar vieną posėdį ir svarstys parlamentarų pateiktas reformą įteisinusio Miškų įstatymo pataisas. Tokį sprendimą komitetas priėmė septyniais balsais prieš tris, atmetęs išankstinį sprendimą pataisas atmesti.

Komitetas turi įvertinti socialdemokratų A.Salamakino, L.Balsio, konservatoriaus J.Razmos ir „valstiečio“ K.Bacvinkos siūlymus.

Parlamentarai siūlo grįžti prie buvusios urėdijų veiklos, kad jų skaičių nustatytų Vyriausybė, o viena urėdija valdytų 25-55 tūkst. hektarų valstybinių miškų. Ji turėtų juridinio asmens statusą.

Mažmeninėje prekyboje būtų parduodama iki 7 proc. metinės pagrindinių miško kirtimų normos, o parduodant nenukirstą mišką ir žaliavinę medieną prioritetą siūloma teikti malkinės medienos pardavimui gyventojams.

Komitetas taip pat spręs, ar įteisinti girininkijas, kurių plotas negalėtų viršyti 5 tūkst. ha miškų, ar Valstybinių miškų urėdiją pervadinti į valstybės valdomą įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“.

Anot Komiteto nario Pauliaus Saudargo, keliems pakeitimams pritarti galima. „Nenorime nieko draskyti struktūriškai. Esminis klausimas yra, ar padaliniams suteikti juridinio asmens statusą, ar ne. Manyčiau, kad galima, nes jie vykdo ūkinę veiklą, o be to statuso yra kaip be dantų. (…) Jie galėtų viešuosius pirkimus vykdyti, prekyba mediena užsiimti“, – BNS po posėdžio sakė parlamentaras.

Konstituciniam Teismui nurodžius iki gruodžio pradžios iš naujo priimti urėdijų reformą įteisinusį Miškų įstatymą, komitetas projektui jau kartą pritarė – spalio pradžioje urėdijų reformos nevertino, daugiau pakeitimų nesvarstė ir nė vienai pataisai nepritarė. Jis atmetė grupės Seimo narių pataisą, kuria jie siūlė suteikti visoms urėdijoms juridinį statusą, kaip buvo iki reformos.

Seimą iš naujo pradėti urėdijų reformą įteisinančio Miškų įstatymo priėmimo procedūrą įpareigojo Konstitucinis Teismas (KT), nutaręs, kad anksčiau įstatymo priėmimui nepagrįstai buvo pritaikyta skubos tvarka.

Seimui pateiktos svarstyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto parengtos Miškų įstatymo pataisos, kurios iš esmės nesiskiria nuo ankstesnio teisės akto, – projekte išdėstomos jau galiojančios nuostatos. Vieninteliu siūlomu pakeitimu, atsižvelgiant į KT išaiškinimą ir faktinę situaciją, formuluotė „miškų urėdija (urėdijos)“ keičiama į „miškų urėdija“. Jokių pokyčių urėdijų ūkio reglamentavime toks pakeitimas nelemia.