Aplinkos ministerija pakeitė Europos Komisijai skirtą pateikti vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą. Į ekologinį saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“ įtrauktos 3 naujos vietovės: Žagarės dvaro parkas, Plinkšių apylinkės ir Aukštųjų Šančių ąžuolynas. Jos skirtos Europos Bendrijoje saugomo vabalo – niūriaspalvio auksavabalio – apsaugai.

Taip ministerija, matyt, stengiasi likviduoti šių retų vabalų egzekucijos padarinius, kai metų pradžioje buvo plynai iškirstas ąžuolynas„Natura 2000“ teritorijoje Strėvininkų miške. Tame sklype, informacinės sistemos duomenimis (SRIS), gyveno saugomos vabalų rūšys – niūriaspalvis auksavabalis ir ąžuolinis skaptukas. Gamtos mylėtojai iki šiol socialiniuose tinkluose dalijasi tekstais apie skandalingą įvykį. Tačiau ministerija ėmėsi priemonių savo aplaidumui užglaistyti.

Patikslinti ir saugomų natūralių buveinių tipai, saugomų rūšių buveinės bei jų užimami plotai šešiolikoje saugomų teritorijų. Daugeliu atvejų jos papildytos naujais buveinių tipais ir rūšimis.

Pavyzdžiui, papildomai bus saugomos keturių tipų pelkių buveinės Viešinto ežere (Anykščių r.), stepinės pievos, eutrofiniai aukštieji žolynai, aliuvinės pievos ir kraujalakinis melsvys Šešuvies upės slėnyje žemiau Molavėnų (Kelmės r., Raseinių r.).

Tikslinant „Natura 2000“ teritorijų sąrašą, buvo nustatyti ir konkretūs saugomų buveinių ir rūšių apsaugos tikslai. Pasak Aplinkos ministerijos, jie padės žemės savininkams ir poveikio aplinkai vertintojams numatyti, ar jų planuojama ar vykdoma ūkinė veikla neturi reikšmingo neigiamo poveikio saugomoms rūšims ir (ar) natūralioms buveinėms.

Žemės ir miško savininkai ir (ar) valdytojai, kurių valdos patenka į „Natura 2000“ teritorijas ir kuriose patiriami aplinkosauginiai apribojimai, gali pretenduoti į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos administruojamas išmokas.

Naujausio „Eurobarometro“ atlikto europiečių požiūrio į biologinę įvairovę tyrimo duomenimis, daugumai Lietuvos gyventojų gamtos išsaugojimo interesai yra aukščiau ekonominių poreikių. Daugiau nei pusė lietuvių teigė, kad siekiant išsaugoti vertingiausias Europos augalų bei gyvūnų rūšis ir natūralias buveines, kai kuriose šalies teritorijose gali ir turi būti taikomi ūkinės veiklos apribojimai.

Net 41 proc. apklaustųjų teigė, kad „Natura 2000“ teritorijose ūkinė veikla turėtų būti draudžiama, nes jose saugomi svarbiausi mūsų gamtos turtai. 51 proc. atsakiusiųjų nurodė, kad ūkinė veikla saugomose teritorijose pateisinama tik dėl labai svarbių visuomenei priežasčių ir tik tuo atveju, jei naudojamos poveikį švelninančios priemonės arba žala atlyginama atkuriant.

„Lietuvos gyventojų gamtosauginio sąmoningumo augimas yra akivaizdus, ir tai yra didelė parama sprendimų priėmėjams ir valstybės institucijoms, rengiančioms nelengvus sprendimus, kurie vis dėlto skubiai reikalingi, siekiant reikšmingo pokyčio saugant mūsų krašto gamtą. Pirmiausiai dėmesys krypsta į natūralių miško buveinių išsaugojimą“, – teigia Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. patarėjas Algirdas Klimavičius.

Labai didelė dalis lietuvių mano, kad saugoti gamtą yra mūsų pareiga (99 proc.), kad tai svarbu kovojant su klimato kaita (94 proc.). Lietuviai neabejoja, kad gamta ir biologinė įvairovė yra visuomenės sveikatos ir gerovės pagrindas (98 proc.). Be to, respondentų įsitikinimu, biologinė įvairovė ir sveika gamta yra svarbios ir mūsų ilgalaikiam ekonominiam vystymuisi (95 proc.).

Suprasdami biologinei įvairovei kylančias grėsmes, dauguma Lietuvos gyventojų palaiko saugomų teritorijų tinklo „Natura 2000“ idėją – daugiau nei du trečdaliai teigia, kad šios teritorijos yra labai svarbios apsaugant gamtos vertybes nuo sunaikinimo (71 proc.), suteikiant prieglobstį labiausiai nykstančioms augalų ir gyvūnų rūšims (78 proc.), užtikrinant gamtos teikiamų paslaugų (maistas, švarus oras ir vanduo) apsaugą (77 proc.).

Paprašyti įvardinti, kokiomis priemonėmis ES turėtų prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo, lietuviai nurodė, kad būtina atkurti gamtą ir biologinę įvairovę, atitaisyti padarytą žalą ir geriau informuoti piliečius apie biologinės įvairovės svarbą. Beveik pusė respondentų mano, kad reikia plėsti saugomas teritorijas (42 proc.) ir stiprinti esamą gamtos apsaugos teisinį reglamentavimą ir įgyvendinimą (atitinkamai 41 ir 40 proc. apklaustųjų). Be to, nemaža dalis lietuvių sutinka, kad reikia didinti finansavimą gamtos apsaugai (40 proc.).

„Eurobarometro“ pateikiami europiečių požiūrio į biologinę įvairovę tyrimo rezultatai atspindi ir pirmąkart Lietuvoje pradėto įgyvendinti ES LIFE programos integruotojo projekto tikslus prisidėti prie bendrų ES siekių stabdant biologinės įvairovės ir ekosisteminių funkcijų nykimą bei jas atkuriant.

Per dešimtmetį numatoma pagerinti bent 18 Europos Bendrijos svarbos buveinių apsaugos būklę (tai sudaro 33 % visų buveinių tipų, išskirtų mūsų šalyje vadovaujantis Buveinių direktyva), bent 19 Europos Bendrijos svarbos rūšių apsaugos būklę, t. y. 19 % visų ES mastu saugomų rūšių, ir bent 32 paukščių rūšių, saugomų pagal Paukščių direktyvą, populiacijų tendencijas. Tai sudaro 11 % visų ES mastu saugomų paukščių rūšių. Tam Europos Komisija yra skyrusi 10,2 mln. eurų.

Pasak A. Klimavičiaus, LIFE programos integruotasis projektas yra skirtas šalinti sistemines gamtosaugos kliūtis ir sudaryti sąlygas sugrąžinti į saugomas buveines ne tik saugomas rūšis, bet ir ūkininkus, kurie saugodami naudotų šiuos plotus.

„Anksčiau įprastas gamtosaugos metodas – drausti ar riboti ūkinę veiklą – tinkamesnis tik miško buveinių išsaugojimui, tačiau nėra pakankamas išsaugoti pusiau natūralias buveines arba jose gyvenančias rūšis, pvz., pievas ar ganyklas, atviras šlapynes, jose gyvenančias rūšis. Siekiama, kad ES parama būtų efektyviau panaudojama gamtotvarkos priemonėms, atkuriant ir palaikant buveines, kurios buvo beveik prarastos dėl nutrūkusios ekstensyvios ūkinės veiklos ar sutrikdytų natūralių procesų.“, – strateginius tikslus aiškino A. Klimavičius.

Lietuvoje įgyvendinamas LIFE integruotasis projektas „Natura 2000“ tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ Nr. LIFE16 IPE/LT/016 (LIFE-IP-PAF-NATURALIT) yra skirtas nacionalinių strateginių tikslų įgyvendinimui saugomų teritorijų bei „Natura 2000“ valdymo srityje. Projektu siekiama įvykdyti šalies įsipareigojimus, susijusius su bendrais ES aplinkosaugos politikos tikslais. Didžiąją dalį jo įgyvendinimui reikalingų lėšų skyrė ES LIFE programa. Veiklos numatomos įgyvendinti iki 2027 metų.

Daugiau informacijos apie projektą http://naturalit.lt.