Gamtininkas Andrejus Gaidamavičius įsitikinęs: kai miškas iškertamas plynai, jis nustoja funkcionuoti. „Nei pagrybausi, nei pauogausi, nei žvėrys, nei augalai čia negali būti. Paskaičiuota, kad iškirtus 1 ha plynai, namų gali netekti 300 porų paukščių. Labanoro girioje pastebiu, kad miškuose mažėja paprastų paukščių. Paukščiai nebeturi kur perėti“, – pasakojo pašnekovas.

Jis džiaugiasi tik tuo, kad miškai vis dar saugomi draustiniuose ir rezervatuose. Tačiau, pasak gamtininko, regioniniai parkai iš to saugojimo tinklo iškrenta. „Meška, iš Baltarusijos užėjusi į Lietuvą, iškart pabėga, nes nebėra pas mus miškų“, – pridūrė A. Gaidamavičius.

Jo pastebėjimu, anksčiau miškai buvo kertami 10 kartų mažesnėms apimtimis, o plyni kirtimai sudarydavo apie 30 procentų. „Prasidėjus miškų privatizacijai, vis daugiau leidžiama kirsti plynai. To siekia Lietuvos miškų savininkų asociacija. Deja, dabar nebesaugomi ir valstybiniai miškai, todėl situacija išties prasta“, – nerimo neslėpė gamtininkas.

Miškas turi ypatingą galią keisti klimato sąlygas: suvaldo ekstremalius gamtos reiškinius, vėjus pakelia aukštyn ir neleidžia griauti pastatų. „Yra teorija, kad škvalai, ypač Dzūkijoje, vyksta dėl plynų kirtimų. Kirtavietės vasarą įkaista, karštas oras stulpu kyla į viršų, atsiranda srovė žemyn, kyla škvalas“, – pasakojo A. Gaidamavičius.
Gamtininkas pasibaisėjo, kai lietuviai pradėjo pirkti skandinavišką techniką, kuri skirta tik plynam kirtimui. Ji sugadina ne tik miško gruntą, padaro provėžas, bet ir sudarko miško paklotę.

„Po plyno kirtimo natūralus miškas prarandamas visam laikui, jo vietoje lieka monokultūra, kuri neatspari nei ekstremaliems orams, nei gaisrams, nei ligoms ir kenkėjams. Plynieji miško kirtimai išsiskiria griežtomis geometrinėmis formomis ir labai žaloja visą kraštovaizdį. Kad tokios miško žaizdos užsitrauktų, reikia mažiausiai 15 metų“, – aiškino gamtininkas.

Iš viso Lietuvoje žaliuoja apie 2 mln. ha miškų, juose yra sukaupta apie 500 mln. kubinių metrų medienos. Kasmet iškertama ir paruošiama apie 7 mln. kubinių metrų žaliavinės medienos. Šiek tiek daugiau kaip pusė iškertama valstybiniuose miškuose, kurie užima apie 1 mln. ha. Juose plyni kirtimai sudaro apie 10 tūkst. ha, o tai reiškia apie 1 proc. šių miškų ploto.

Deja, Lietuvos politikai palaiko miško pramonę ir siekia išnaikinti brandžius natūralius miškus, pakeisti juos monokultūriniais jaunuolynais. Aišku, miškų reformą pasiryžęs tęsti aplinkos ministras Kęstutis Mažeika tai viešai neigia ir kirtimų normos didinimą vadina „racionaliu miškų naudojimu“.

Tik neaišku, kokia iš to nauda visuomenei, kai prarandant miškus, jų rekreacinę funkciją, dar ir medienos kainos krenta. Nevykusiai pasiaiškinęs dėl chaoso miškų sektoriuje prieš Seimą, liepos 10-ąją ministras kviečiamas ir į Antikorupcinės komisijos posėdį.
Parengta pagal www.gyvasmiskas.lt