Rytoj, sausio 23 d., sąjūdis „Už Lietuvos miškus“, Alytaus forumas ir Pilietinės iniciatyvos draugija ,,Mūsų Dzūkija“ aptars situaciją unikaliame Punios šile. Čia norima formuoti sengirę, bet nuomonės dėl rezervato ateities išsiskiria.

Susitikime žada dalyvauti ir „Gyvo miško“ komanda, Labanoro klubas, Saugomų teritorijų tarnybos specialistai. Visi norintys prisijungti laukiami sausio 23 d. 11 val. Punios šilo muziejuje
Panemuninkų kaime, Punios girininkijoje (Alytaus r. savivaldybė).

O Aplinkos ministerija skelbiasi nuo antradienio pradedanti derinti su visuomene savo parengtas Miškų įstatymo pataisas. „Šios pataisos siūlomos siekiant geriau suderinti visuomenės lūkesčius dėl miškų išsaugojimo ir tinkamą Lietuvos įsipareigojimų ES mastu įgyvendinimą“, – rašoma ministerijos pranešime spaudai.

„Miškų įstatymo pakeitimai pirmiausia skirti sumažinti plynuosius miško kirtimus juos iš esmės ribojant biologinės įvairovės požiūriu vertingiausiuose šalies miškuose – Europos Bendrijos svarbos miško buveinėse, kad jos būtų išsaugotos, – aiškina aplinkos viceministras Martynas Norbutas. – Tačiau kartu siekiama, kad sukaupta mediena ir jos prieaugis būtų kuo optimaliau panaudojami likusiuose miškuose – nenustatant perteklinių apribojimų ir sudarant prielaidas juose racionaliai naudoti miško išteklius“.

Taigi ministerijos siūlomos įstatymo pataisos nežada nieko gero gražiausių Lietuvos kampelių išsaugojimu susirūpinusiems miškų gynėjams. Juk būtent kraštovaizdžio niokojimas subūrė tautą protesto akcijoms prieš masinį miškų kirtimą praėjusių metų spalio 13-ąją ir gruodžio 1-ąją.

Panašu, kad ministerija nelinkusi gesinti plynų kirtimų „gaisro“. Ko vertas vien ši demagogiška frazė: „Siūlomos įstatymo pataisos padėtų įgyvendinti Vyriausybės programos tikslą tolygiai mažinti plynųjų kirtimų apimtį ir vienaamžių bei vienarūšių medynų plotus“.

Pasak pranešimo, Miškų įstatymo pataisos rengtos „remiantis aplinkos ministro šiuo tikslu sudarytos darbo grupės siūlymais“. Ministras susikompromitavęs ir atstatydintas, o pataisų rengėjai ir darbo grupės nariai neįvardyti.

Užtat ministerija suskaičiavo, kokią sumą per metus reikėtų pakloti privačių miškų savininkams kompensuojant nuostolius dėl naujų ūkinės veiklos apribojimų – lėšų poreikis kompensacijoms siektų 10 mln. eurų. Tiesa, didžiąją kompensacijų dalį sudarytų europinės „Natura 2000“ išmokos. Kaip žinome, plynieji kirtimai neaplenkia ir šių teritorijų, nepaisant europinių saugiklių.

Antradienį, sausio 22-ąją minėtosios įstatymo pataisos pristatytos Miškų ūkio konsultacinei tarybai, kurią sudaro su miškais susijusių institucijų ir organizacijų atstovai. Įvertinus jų pateiktas pastabas ir pasiūlymus, pataisų projektą žadama pateikti visuomenei. Ministerija tikisi, kad suderintos pataisos bus svarstomos Seimo pavasario sesijoje.

Į pavasarį nukeltas ir ilgai savo valandos laukusių Seimo nario Lino Balsio pateiktų Miško įstatymo pataisų, numatančių uždrausti plynuosius pagrindinius ir atvejinius miško kirtimus saugomose teritorijose, svarstymas. Visuomenininkai viliasi, kad taisant įstatymą Seime bus atsižvelgta į abu projektus.