Naujausio „Eurobarometro“ atlikto europiečių požiūrio į biologinę įvairovę tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė apklaustų Lietuvos žmonių mano, kad vertingiausioms augalų bei gyvūnų rūšims ir natūralioms buveinėms išsaugoti kai kuriose šalies vietose gali ir turi būti ribojama ūkinė veikla.

Net 41 proc. respondentų teigė, kad europinio ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose ūkinė veikla turėtų būti draudžiama, nes jose saugomi svarbiausi mūsų gamtos turtai.

Deja, realybė yra kitokia – miškų kirtimo vajaus neišvengė net saugomos teritorijos, o kirtimus ribojantys įstatymai labai sunkiai skinasi kelią. Tačiau didėjantis Lietuvos gyventojų gamtosauginis sąmoningumas, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. patarėjo Algirdo Klimavičiaus, yra svari parama valstybės institucijoms rengiant ribojimus numatančius sprendimus, kurių reikia, siekiant reikšmingų pokyčių saugant mūsų gamtą.

Mūsų šalis gali didžiuotis savo gamtos įvairove. Jos apsaugai užtikrinti yra skirti Saugomų teritorijų, Laukinės augalijos, Laukinės gyvūnijos ir Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymai. Juos įgyvendinant sudaroma Lietuvos raudonoji knyga, vykdomos įvairios apsaugos programos. Lietuva kartu su dar 192 pasaulio valstybėmis yra pasirašiusi Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvenciją.

Aplinkosaugininkus džiugina, kad vis daugiau šalies gyventojų supranta biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą. Net 99 proc. „Eurobarometro“ apklausos respondentų lietuvių pripažino, kad saugoti gamtą yra mūsų pareiga, 98 proc. neabejojo, kad gamta ir biologinė įvairovė – visuomenės sveikatos ir gerovės pagrindas. Beveik pusė apklaustųjų pasisakė už tai, kad reikia plėsti saugomas teritorijas, 40 proc. sutiko, kad gamtos apsaugai reikia didinti finansavimą.