Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, yra įpareigota parengti ir įgyvendinti Nacionalinį oro taršos mažinimo planą. Vyriausybė jį jau patvirtino. Strateginiame dokumente mažinant oro taršą azoto oksidais, kietosiomis dalelėmis kaip svarbiausias įvardytas transporto vaidmuo. Taigi daug dėmesio plane skirta gyventojų skatinimui atsisakyti taršių automobilių.

Numatoma sukurti mechanizmą, kad tokių automobilių atsisakę gyventojai gautų lengvatų viešajam transportui arba finansinę paskatą įsigyti mažiau taršius automobilius. Žodžiu, mokesčių mokėtojai turės subsidijuoti kokybiškesnį privatininkų automobilių parką.

Finansinė parama bus teikiama ir savivaldybėms, perkančioms elektra, gamtinėmis dujomis arba vandeniliu varomas viešojo transporto priemones.

Kitas švaraus oro priešas, anot valdžios, – tarša kietosiomis dalelėmis ir kitais pavojingais teršalais iš kietuoju kuru šildomų namų ūkių. Todėl numatoma parama kietojo kuro katilams modernizuoti ir atnaujinti, taip pat namų ūkiams prisijungti prie aplinkosauginiu požiūriu efektyvios centralizuoto šilumos tiekimo sistemos.

Siekiant tinkamai valdyti žemės ūkio keliamą oro taršą, bus atnaujintas „gerosios žemės ūkio praktikos kodeksas“, peržiūrimi su aplinkos apsauga susiję reikalavimai ūkinių gyvūnų laikymo vietoms, mėšlo tvarkymui, skatinama naudoti organines trąšas vietoj neorganinių, atnaujinti trąšų naudojimo technologijas.

„Nacionalinis oro taršos mažinimo planas – tai ne tik ES įpareigojimų vykdymas. Jis svarbus ir kiekvienam iš mūsų. Juk turbūt nerasime žmogaus, kuriam nerūpėtų, kokiu oru jis kvėpuoja, – sakė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. – Mūsų šalies miestų oro tarša kelia vis daugiau nerimo, tampa viena opiausių aplinkos ir žmonių sveikatos problemų. Planas turėtų padėti išspręsti bent dalį šių bėdų – sumažinti sergamumą, priešlaikinių mirčių skaičių, neigiamą poveikį ekosistemoms“.

Apie miškų naikinimo poveikį ekosistemoms, oro taršai ir žmonių sergamumui ministras, panašu, nėra susimąstęs, nes miškus nustekenusioje ir daugybės žmonių gyvenimus sujaukusioje urėdijų pertvarkoje įžvelgia vien privalumus.

„Pagal visus rodiklius matome rezultatą, tiek efektyvumo prasme, tiek atsinaujinimo pokyčiais einame į priekį. Nėra argumento, kuris sakytų, kad gal sudvejokime ir grįžkime atgal, gal nuėjome ne tuo keliu“, – kalbėjo K.Mažeika, Konstituciniam Teismui pripažinus skubias Miškų įstatymo pataisas dėl urėdijų pertvarkos neteisėtomis.

„Valstietis“ ministras neabejoja, kad iš naujo patvirtinti sėkmingą reformą nebus sunku. Negana to, jis pasiryžęs panaikinti privačių miškų savininkams apyvartos mokestį – privalomus 5 proc. nuo galutinės kainos už parduotą nenukirstą mišką ir apvaliąją medieną, kas dar paspartins miškų sutelkimą verslo rankose, o tai savo ruožu – jų kirtimą ir ekosistemų naikinimą.

Tuo metu miškai efektyviausiai sugeria šiltnamio dujas. Juos naikinant, netiesiogiai skatinama klimato kaita bei oro tarša. Ironiška, kad tuo pat metu įvairios valstybinės institucijos bei nevyriausybinės organizacijos kviečiamos teikti paraiškas projektams, skirtiems aplinkos apsaugai ir klimato kaitos poveikiui švelninti bei prisitaikyti prie jo. Tam numatyta beveik 400 mln. eurų europinėje LIFE programoje.