Aplinkos ministro pareigas laikinai einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas patvirtino Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2019 m. sąmatą. Pagal ją šiemet Klimato kaitos programai numatyta skirti rekordinę 134 mln. eurų sumą ir planuojama gerokai daugiau priemonių nei ankstesniais metais.

„Pagrindinis tikslas – mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius ir veiksmingai kovoti su klimato kaita. Todėl, be tradicinių priemonių energiniam efektyvumui didinti ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui skatinti, šiemet ypač daug dėmesio skiriama transporto sektoriaus keliamai taršai mažinti“, – sakė ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Šiemetės Klimato kaitos programos lėšas sudaranti 134 mln. eurų suma yra didžiausia nuo 2014-ųjų, kai ši programa pradėjo veikti. Pernai ji siekė 46,8 mln. eurų paramos, 2017 m. – 58,5 mln. eurų.

Šiemet numatyta finansuoti 14 priemonių, iš kurių šešios yra tęstinės, o aštuonios – naujos. Beveik trečdalis skirtų lėšų – 50 mln. eurų – bus panaudota energijos efektyvumui didinti ir atsinaujinantiems energijos ištekliams skatinti. Iš jų 25 mln. eurų teks Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programai – seniems daugiabučiams renovuoti.

Numatyta ir nauja finansinė priemonė – parama dalinei daugiabučių renovacijai, kai atnaujinamos vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos. Šiam tikslui skirta 5 mln. eurų.

Projektams, kurie skatins naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, numatyta 79 mln. eurų.

Siekiant mažinti transporto sektoriaus keliamą taršą, 15 mln. eurų bus skirta atsinaujinančiu ir alternatyviu kuru varomoms transporto priemonėms ir jų infrastruktūrai plėtoti. Be to, planuojama nauja 30 mln. eurų priemonė, kuri skatintų gyventojus atsisakyti taršių automobilių.

Klimato kaitos programos įplaukas sudaro lėšos, gautos už parduotus apyvartinius taršos leidimus dalyvaujant ES prekybos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis sistemoje. Jų panaudojimo sąmata yra tvirtinama kasmet. Prieš tai sąmatos projektą svarsto Nacionalinis klimato kaitos komitetas ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetas. Patvirtinus metinę sąmatą, tvirtinamas ją detalizuojantis planas, kuris numato konkrečias finansavimo priemones ir kitas finansavimo sąlygas.

Pažymėtina, kad vienintelis sektorius, efektyviai absorbuojantis šiltnamio dujas, yra miškų sektorius. Tačiau 2019 m. sąmatoje šio sektoriaus investicijoms finansavimo neskiriama.

Tuo metu situacija miškuose sparčiai blogėja. Mišką saugoti ir puoselėti turinčios institucijos neatsakingai dalija leidimus kirtimams į kairę ir į dešinę, buveinių apsaugai svarbios teritorijos atrodo kaip po bombardavimo.

Stiprėja įspūdis, kad urėdijų reforma miškininkus pavertė lentpjūvės darbuotojais, kuriems terūpi kietmetriai ir kubai, o ne augalų ir gyvūnų globa.

Per šimtą milijonų eurų šalis investuos į šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą, o juk šių dujų gausėjimą esmingai lemia miškų kirtimas. Naikinant miškus ir keičiant Žemės paviršių, sutrinka deguonies ir anglies dioksido pusiausvyra atmosferoje, ji kaista.

Dėl klimato kaitos kyla vandenyno lygis, intensyvėja sausros, keičiasi kritulių kiekis, dažniau tvinsta upės, fiksuojama daugiau tropinių ciklonų, viesulų, liūčių, speigų, karščio bangų ir kitų ekstremalių reiškinių.

Lietuvoje oro temperatūros stebėjimų pradžia Vilniuje siekia 1770-uosius, ir pastaruosius 30 metų pastebimas labai ryškus vidutinės metinės temperatūros kilimas. Lyginant su XX a. pradžia, Lietuvoje vidutinė metinė temperatūra pakilo 0,7–0,9 °C.

Nors mūsų šalis yra perteklinio drėkinimo zonoje, vis dažniau kartojasi vasaros sausros. Kritulių kiekis Lietuvos teritorijoje keičiasi nevienodai – vienur kritulių mažėja, kitur didėja, tačiau išryškėjo tendencija didėti kritulių kiekiui šaltuoju metu laiku ir mažėti šiltuoju. Vis didesnę dalį šaltojo laikotarpio kritulių sudaro skystieji krituliai.

Klimatas vis labiau priklauso nuo žmonių veiklos. Prognozuojama, kad vidutinė maksimali ir minimali oro temperatūra Lietuvoje toliau augs. Didžiausi pokyčiai numatomi šaltuoju metų laiku. Vilniuje vidutinė maksimali ir vidutinė minimali oro temperatūra iki 2100 m. gali pakilti 4 °C (2 pav.), o atskirais mėnesiais 7 °C.