Teritorijose, kuriose bus įgyvendinami valstybei svarbūs projektai, bus galima keisti čia esančios miško žemės paskirtį, ją paverčiant kitomis naudmenomis.

Seimas kovo 14-ąją priėmė tai numatančias Miškų įstatymo pataisas: už balsavo 80, prieš – du, o susilaikė 16 parlamentarų. Tikimasi, kad įstatymo pakeitimai leis Lietuvoje lengviau steigti laisvąsias ekonomines zonas ir pramonės parkus, taip pat skatins miestų plėtrą.

Konservatorius Edmundas Pupinis Seimo posėdyje aiškino, esą dabar miškais laikomi „paprasčiausi želdiniai, kurie savaime yra užžėlę“ miestuose ir priemiesčiuose. Atseit jie trukdo plėtrai, tad reikia pašalinti šį trukdį.

Tuo metu parlamentinio Aplinkos apsaugos komiteto narys konservatorius Paulius Saudargas pabrėžė, kad galimybę keisti miško žemės paskirtį reikia vertinti labai atsakingai.

„Sutinku, kad laisvosios ekonominės zonos yra ekonomikos variklis, jei jos išnaudojamos pagal paskirtį, verslas išties yra pritraukiamas ir iš to valstybė gauna pajamų. Tačiau (…) kviečiu labai atidžiai ir per padidinamąjį stiklą žiūrėti į miško žemės paskirties pakeitimą. Nepulkime į dilgėles stačia galva“, – tvirtino P. Saudargas.

Pataisos numato, kad dėl miško žemės vertimo kitomis naudmenomis spręs Vyriausybė. Ji turės priimti nutarimą dėl tam tikrų valstybinės miško žemės plotų pavertimo kitomis naudmenomis, o jeigu tai bus valstybinės reikšmės miškai – dėl jų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų sąrašo.