Vilnius, lapkričio 29 d. (BNS). Prezidentas ragina visuomenę, valdžią ir verslą telktis mažinant klimato kaitą. Jis žada inicijuoti įstatymų pataisas, kad valdžios institucijos, priimdamos sprendimus, įvertintų jų galimą poveikį aplinkai.

„Inicijuosiu Teisėkūros pagrindų įstatymo pataisas, numatančias privalomą iniciatyvų poveikio vertinimo aplinkos, įskaitant ir klimato kaitą, atžvilgiu. Maža to, jau netrukus Prezidentūros durys atsivers tolesnėms diskusijoms aplinkosaugos ir klimato kaitos klausimais. Aš asmeniškai skatinsiu ieškoti sutarimo, ką galime ir ką privalome padaryti dėl žalesnės ir švaresnės Lietuvos“, – Klimato savaitės konferencijoje Prezidentūroje penktadienį sakė Gitanas Nausėda.

Jis pakvietė į žalios Lietuvos iniciatyvą burtis verslo, pramonės, nevyriausybines organizacijas, savivaldos, aplinkosaugos, mokslo ir tyrimų įstaigas.

„Tiktai žalia Lietuva yra ta Lietuva, kurioje mes norime gyventi“, – sakė prezidentas.

Vis dėlto G. Nausėda pabrėžė, kad Europos Sąjungai siekiant iki 2050 metų pasiekti nulinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, reikės apgalvotos, socialiai teisingos ir efektyvios ūkio pertvarkos, orientuotos į tvarų augimą.

Pasak jo, klimato kaitos tikslų įgyvendinimas neturi pakirsti šalies konkurencingumo.

„Turėdami tai galvoje, kartu su Latvijos ir Estijos vadovais pasirašome bendrą dokumentą, kuris bus skirtas Europos Vadovų Tarybai. Mes aiškiai išdėstome pasiryžimą siekti klimatui neutralios ekonomikos, tačiau taip pat atkreipiame dėmesį, kad toks pokytis reikalauja ir tvaraus finansavimo“, – sakė prezidentas.

„Negalime leisti, kad prisitaikymas prie klimato kaitos ir jos poveikio mažinimas vyktų mūsų gerovės sąskaita. Investuodami į švaresnę į sveikesnę aplinką, kartu turime išsaugoti ir didinti Lietuvos konkurencingumą“, – kalbėjo G. Nausėda.

Prezidentas teigė, kad kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis Lietuva siekia imtis lyderystės globaliu mastu klimato kaitos politikos srityje, tai atsispindi ir šalies nacionaliniuose dokumentuose.

„Jie rodo, kad Lietuva yra pasirengusi ne tik įgyvendinti trumpalaikius klimato kaitos mažinimo tikslų įsipareigojimus, bet ir kartu kurti bendrą ilgalaikę klimato kaitos politikos viziją“, – įsitikinęs G. Nausėda.

Lietuvoje iki gruodžio 18 dienos numatoma patvirtinti galutinį Integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą. 2021-2030 metų nacionalinis planas Europos Komisijai bus pateiktas iki šių metų pabaigos.