2019 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas savo nutarimu Nr. KT12-N4/2019 pripažino, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams. Konstitucinis teismas pripažino kad šis įstatymas priimtas neteisėtai.

Valstybinių miškų valdymo reforma buvo pradėta vykdyti labai neatsakingai, nesvarstant galimų alternatyvų, neįvertinus socialinių, aplinkosauginių ir ekonominių pasekmių.

Pagrindiniai šios chaotiškos reformos vykdytojai – aplinkos ministras K.Navickas ir jo pavaduotojas M.Norbutas neteko pareigų, tačiau dėl jų nekompetencijos ir itin prastos parlamentinės kontrolės į gatvę buvo išmesti be darbo šimtai žmonių, pradėtos naikinti girininkijos, reforma skaudžiai smogė miškų priežiūrai.

Vyriausybė padidino miškų kirtimų normą 6 procentais, suaktyvėjo miškų kirtimas saugomose teritorijose, žymiai padidėjo Lietuvos miškų pardavimai užsieniečiams.

Daugiau kaip prieš metus baigiamai įgyvendinti miškų urėdijų reformai besipriešinantis sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ surengė pirmąjį piketą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir reikalavo, kad dėl urėdijų reformos teisėtumo ir Miškų įstatymo pakeitimų, kurie buvo priimti per vieną dieną, pasisakytų Konstitucinis teismas. Tuomet 29 Lietuvos Respublikos Seimo nariai išgirdo Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ reikalavimus ir pateikė kreipimąsi į KT dėl Miškų įstatymo pataisų ir Vyriausybės nutarimo atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Tokį reikalavimą Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ buvo iškėlęs savo steigiamajame suvažiavime dar 2017 metų gruodžio 9 dieną ir įtvirtinęs suvažiavimo nutarime.

Po Konstitucinio teismo sprendimo tapo akivaizdu, kad valstybinių įmonių miškų urėdijų, kurios šiais metais turėjo švęsti savo šimtmetį, sunaikinimas, miškininkų atleidimas iš darbo, tolimesnis regionų skurdinimas buvo vykdomas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstituciją.

Dalis Seimo narių balsavo už neteisėtą reformą visiškai neįsigilinę į ekonomines ir socialines šalies regionų problemas, pamynė tautos ir valstybės interesus.

Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ atkreipia šalies gyventojų dėmesį, kad urėdijų naikinimas ir žmonių atleidimas iš darbo prisidėjo prie skurdo rizikos lygio ir pajamų nelygybės rodiklių didėjimo.

Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ pareiškia, kad žala padaryta dėl neteisėtai atleistų iš darbo, sąžiningai visą gyvenimą tarnavusių valstybei miškininkų, sunaikintų pelningai dirbusių urėdijų turi būti atlyginta kaltų asmenų.

Lietuvos Respublikos Seimo nariai, priimdami Miškų įstatymo pakeitimus (Priedas Nr. 1) pažeidė Lietuvos Respublikos Seimo statuto ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymus, pamiršo duotą priesaiką, pamynė teisės viršenybę, žmonių orumą, grubiai pažeidė Konstitucinį teisinės valstybės principą, tenkino ne tautos, valstybės, bet galimai grupės stambiosios medienos pramonininkų interesus.

Naikinant urėdijas, atleidžiant šimtus žmonių iš darbo sprendimai buvo priimami pažeidžiant Konstituciją, todėl sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ teismo keliu sieks, kad neteisėtais veiksmais iš darbo atleistiems miškininkams padaryta žala būtų atlyginta kaltų asmenų, teiks Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei reikalavimus ir įstatymų pataisas, kad neteisėtai sunaikintos urėdijos būtų atkurtos ir užtikrinta tinkama Lietuvos miškų priežiūra.

Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininkas Gintautas Kniukšta