Valstybinės miškų tarnybos (VMT) tinklapyje neseniai paskelbtas straipsnis „Miškai ir klimato kaitos švelninimas“ (šaltinis – „Valstybinė miškų apskaita“, 2019.01.01, Kaunas, 2018., 130 p.) bando įteigti, kad jaunuolynai yra pranašesni už brandžius ir perbrendusius medynus, plyni kirtimai sveikintini, nes leidžia greičiau užvesti „anglies kaupimo mechanizmą“ nei medynams natūraliai atsikuriant. Be to, biokuro naudojimas vietoje iškastinio esą padeda mažinti anglies dioksido kiekį atmosferoje ir švelninti klimato kaitą.

Tačiau užsienio ekspertai kaip tik šiuo metu siekia įrodyti priešingai – kad biomasės deginimas didina klimato kaitą ir skatina miškų naikinimą. Siūlome susipažinti su abiem požiūriais. Pirma pateikiame VMI teoriją.

***

Kaip rodo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pateikiami Vilniuje vykdytų stebėjimų duomenys, dažnėjančios karščio bangos, stiprios liūtys ir vėjai neabejotinai liudija besikeičiantį klimatą. Pagrindinė klimato kaitos priežastis – didėjantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis žemės atmosferoje, kurios, kaip šiltnamio plėvelė, sulaiko atmosferoje nuo žemės paviršiaus atspindėtą šilumą.

Viena iš svarbiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų komponenčių – anglies dioksidas (CO2), susidaro įvairių žmogaus veiklų, tokių kaip iškastinio kuro deginimas, pramonės produktų gamyba iš neatsinaujinančių žaliavų, žemės ūkio veiklos, metu. Tuo metu miškai ir apskritai visa augalija žemėje, ne tik gamina deguonį, bet ir savo biomasėje absorbuodami anglies dioksidą šalina jį iš atmosferos.

CO2 absorbavimas (sugėrimas) miške vyksta fotosintezės proceso metu, kai saulės energijos ir iš atmosferos paimamo anglies dioksido pagalba augalai (medžiai, krūmai, žolinė augalija) sintetina organinės anglies junginius (gliukozę), kaupiamus gyvoje augalo biomasėje – lapuose/spygliuose, šakose, stiebuose, šaknyse.

Medžiui augant, vis daugiau anglies yra „surišama“ organiniuose junginiuose medžio biomasėje, o deguonis „išlaisvinamas“ ir grįžta į atmosferą. Vaizdžiai tariant, medis fotosintezės metu ne tik tiekia mums deguonį, bet ir sugeria bei kaupia atmosferos anglį kaip medienos statybinę medžiagą.

Kasmetinis CO2 sugėrimas yra tiesiog proporcingas medienos tūrio prieaugiui. Miško galimybės absorbuoti CO2 priklauso nuo jo augimo – kuo intensyviau miškas auga, tai yra didėja jo stiebų, šakų, šaknų, lapų/spyglių biomasė, tuo daugiau joje bus absorbuota CO2, nes CO2 naudojamas fotosintezės metu sintetinti organines medžiagas, iš kurių ir susideda medžio biomasė. Dėl šios priežasties sparčiausiai kaupiantys anglį yra didžiausią medžių tūrio prieaugį generuojantys miškai.

Jauname amžiuje medžiai, o kartu ir miškas turi užimti ir išnaudoti visą augimo erdvę, sukurti visą „statybinį aparatą“ – šaknų sistemą, lają, ją palaikantį stiebą, todėl kaupia mažiau anglies, nei viduramžiame medyne, kai visa miško sistema ir medžio „statybinis aparatas“ jau darniai funkcionuoja. Taigi jaunuolynui augant CO2 kaupimas, kaip ir medžių metinis prieaugis, didėja, kulminaciją pasiekdamas 20-60 metų amžiuje, priklausomai nuo medžių rūšies.

Žinotina, kad greta kaupimo procesų, vyksta ir kiti – medžių atkritimo, žūties ir jų medienos destrukcijos procesai, o tuo pačiu ir anglies (CO2) „išlaisvinimo“ – t.y. emisijų grįžimo į atmosferą procesai. Žinoma, dalis medienos biomasės su sukaupta anglimi (CO2) per nuokritas patenka į miško paklotę, dirvožemį ir toliau kaupiami ten.

Įvertinus visus miške vykstančius procesus (medžių augimą, atkritimą/žūtį, miško paklotėje ir dirvožemyje kaupiamą anglį ir pan.), galima teigti, kad intensyviausiai anglies dioksidą kasmet sugeria viduramžiai, geros erdvinės struktūros, ligų, kenkėjų, vėjo ar kitų veiksnių nepažeisti miškai: baltalksnių – apie 11 – 40 m. amžiaus, drebulių, beržų, juodalksnių – apie 21 – 50 m., eglių – apie 21 – 60 m., pušų– apie 31 – 80 m., ąžuolų– apie 41 – 150 m. amžiaus medynai.

***

Senstant medynui, medžių biomasės prieaugis ir kasmet sukaupiamas anglies kiekis mažėja. Kita vertus, net ir lėtai beaugantys seni medžiai vis dar absorbuoja CO2, nors ir lėčiau, nei sparčiau augantys jaunesni medžiai.

Šiuo atveju svarbu aiškiai atskirti du aspektus, susijusius su anglies absorbavimu medžių biomasėje: 1) medyno brandos amžiuje miškai būna sukaupę didžiausią anglies kiekį – gyvoje ir negyvoje medienos masėje, dirvožemyje, paklotėje; 2) kadangi medžių tūrio prieaugis medyno brandos amžiuje jau mažėja, kasmetinis biomasėje sukaupiamas kiekis („priedas“ prie jau visoje miško ekosistemoje absorbuoto anglies kiekio) taip pat proporcingai mažėja.

Senstant medžiams ir medynui, kasmet atkrentančios (negyvos) medienos dalis didėja, kol tam tikrame amžiuje susilygina su metiniu medienos tūrio prieaugiu – t.y. tiek, kiek medienos kasmet priauga, tiek ir atkrenta (žūsta). Tai įvyksta maždaug gamtinės brandos amžiuje.

Gamtinės brandos amžiuje visose miško ekosistemos dalyse sukauptas bendras anglies kiekis nustoja didėjęs, o medyno pažeidimų atveju – netgi pradeda mažėti, nes prasideda žuvusių medžių medienos irimo procesai ir didžioji dalis anglies puvimo procesų metu (CO2 pavidalu) išsiskiria į atmosferą, nors tam tikra dalis medienoje buvusios anglies absorbuojama ir dirvožemyje.

Dėl šių priežasčių – lėtėjančio augimo ir mažėjančio CO2 absorbavimo bei senų medžių žuvimo – svarbu pasirūpinti viso miško gyvavimo ciklo išlaikymu: atkurti iškirstus miško plotus, prižiūrėti jaunuolynus ugdant sveikus ir produktyvius medynus.

Medžio nukirtimu medienos anglies ciklas nesibaigia. Mediena yra unikali, neribotais kiekiais atsinaujinanti žaliava, naudojama daugybei žmogaus buityje vartojamų gaminių, o galiausiai – kaip energijos šaltinis. Todėl labai svarbu paimtą iš miško medieną panaudoti įvairiems gaminiams gaminti taip „užkonservuojant“ CO2 dar ilgesniam laikui ir išvengiant emisijų dėl iškastinių išteklių naudojimo.

***

Ilgalaikėje perspektyvoje miškininkai siekia tolygaus miškų plotų pasiskirstymo pagal amžių, tačiau dažnos audros, kenkėjų ar ligų proveržiai neretai trikdo tokį siekį. Lietuvos gamtinės ir klimatinės sąlygos labai riboja įvairiaamžių medynų formavimą. Miškuose vyraujant vienaamžiams ar sąlyginai vienaamžiams medynams svarbu laiku mišką atkurti.

Ilgalaikiai saugomų teritorijų Dubravos rezervatinėje apyrubėje stebėjimai parodė, kad žuvus perbrendusiems medynams natūraliomis sąlygomis naujas medynas atsikuria labai lėtai. Dažnai krūmų (šaltekšnių ir lazdynų) tanki danga neleidžia kitoms medžių rūšims „prasimušti“ net ir dešimtmečiais.

Tuo metu žmogus po plyno kirtimo medyną atkuria per 3 metus ir tokiu būdu santykinai paleidžia naują anglies kaupimo „mechanizmą“. Kad šis mechanizmas efektyviai veiktų, jaunuolynams, jų rūšinės sudėties formavimui, atsižvelgiant į augavietes, miškų daugiafunkcinę paskirtį, skiriamas ypatingas vaidmuo.

Dažnu atveju tinkamai įveisti ir suformuoti jaunuolynai, palyginti su brandžiais ar perbrendusiais medynais, yra atsparesni nepalankiems klimatiniams veiksniams, intensyviai absorbuoja anglies dioksidą ir turi mažai irstančios negyvos medienos, kurioje anglis medienos skaidymo metu „išsilaisvina“ ir patenka į atmosferą CO2 pavidalu.

Miškininkystėje pirmiausia yra siekiama, kad kuo mažesnė dalis medžių žūtų, tolesniam augimui medyne būtų palikti gyvybingi, našiausi, geros stiebo formos medžiai, o žuvę būtų išimti ir panaudoti bent kurui – tam dar prieš medynų brandą yra vykdomi ugdomieji ir sanitariniai miško kirtimai.

Iškirtimas brandžiame amžiuje prieš prasidedant degradacijai (medžių žuvimui) ir kuo ilgesnis medienos produktų naudojimas pakeičiant labiau taršius pramonės produktus statybose, baldų pramonėje, taip pat biokuro naudojimas vietoj iškastinio kuro sudaro bendrą miškų indėlį į atmosferos anglies dioksido kiekio mažinimą ir klimato kaitos švelninimą.

***

Be abejonės, vienas svarbiausių rodiklių, lemiantis atmosferos anglies dioksido absorbciją miškuose ir galimą absorbcijos didėjimą – bendras miško žemės plotas ir galimybės ateityje didinti miškų plotus, kurie prisidėtų prie papildomo anglies dioksido „surišimo“ medžių biomasėje. Mūsų šalyje miškų plėtrai teikiamas prioritetas, o ir esama miško žemė yra akylai prižiūrima.

Kasmet registruojama apie 3 tūkst. ha naujo miško, kai tuo metu tik dešimtadalis tokio ploto pakeičiamas į kitas žemės naudmenas būtiniems infrastruktūros objektams įrengti. Tačiau miško funkcija yra ne tik absorbuoti CO2.

Miškas ne mažiau svarbus dėl biologinės įvairovės išlaikymo, dirvožemio ir vandens telkinių apsaugos, medienos išteklių tiekimo pramonei, atsinaujinančių energijos išteklių tiekimo energijos reikmėms, o visoms šioms ekologinėms ir ekonominėms miško paslaugoms užtikrinti labai svarbūs visų amžiaus grupių – nuo jaunuolyno iki brandaus amžiaus – medynai.

Apibendrinant būtina pabrėžti, kad miškų indėlį į klimato kaitos švelninimą reikėtų vertinti trimis skirtingais, bet bene vienodai svarbiais aspektais: 1) CO2 absorbavimo medžio biomasėje, 2) biomasėje absorbuoto CO2 ilgalaikio išsaugojimo medienos gaminiuose, taip taršesnėmis, energijai imliomis technologijomis iš iškastinių žaliavų pagamintus gaminius pakeičiant medienos gaminiais ir 3) iškastinio kuro, naudojamo energetinėms reikmėms, pakeitimo atsinaujinančiais – medienos ištekliais.

Ilgalaikio naudojimo medienos gaminių gamyba sudaro sąlygas atmosferos anglies dioksidą „užkonservuoti“ nukirsto medžio produktuose dar ilgesniam laikui. Jei beržo ar drebulės mediena natūraliai miške supūva per 3-5 metus, tai nukirtus medį anglis užkonservuojama ilgiems dešimtmečiams, o kartais ir šimtmečiams. Net ir baigus naudoti, ši mediena dažniausiai panaudojama kurui.

Tokiu atveju kurui panaudota mediena leidžia išvengti intensyvaus iškastinio kuro naudojimo, kuris stipriai prisideda prie anglies (CO2) emisijų. Jeigu medienos deginimo atveju į atmosferą grąžinama ta pati anglis (CO2), kuri buvo sukaupta iš atmosferos to medžio augimo procese, tai iškastinio kuro deginimo atveju, į atmosferą grąžinama anglis (CO2), kuri buvo kaupiama medžiuose prieš daugelį milijonų metų.

Taip „išlaisvinami“ ir į atmosferą patenka papildomi anglies (CO2) kiekiai, kurių sugėrimui reikalingi dar didesni naujų miškų plotai ar kiti anglies (CO2) iš atmosferos kaupimo sprendimai.

Užginčyta direktyva dėl biomasės

Tačiau šiais metais grupė ieškovų iš Estijos, Prancūzijos, Airijos, Rumunijos, Slovakijos, Švedijos ir JAV pateikė ieškinį prieš Europos Sąjungą, siekdamos užginčyti miško biomasės įtraukimą į bloko atsinaujinančios energijos direktyvą.

Jei šis procesas pavyktų, tai gali atimti ES energijos šaltinį, kuris šiuo metu sudaro beveik 60% visų atsinaujinančių energijos šaltinių, daugiau nei saulės ir vėjo energijos.

Ieškovai (NVO ir kiti juridiniai asmenys) apeliuoja į tai, kad ES institucijos neatsižvelgė į mokslinius įrodymus. Priešingai negu teigia mūsų Valstybinė miškų tarnyba, mokslo tyrimai esą rodo, jog miško biomasės derliaus nuėmimas ir deginimas energetikos tikslais didina klimato kaitą ir skatina miškų naikinimą.

„Biomasės kaip anglies neutralumo traktavimas prieštarauja moksliniams duomenims, rodantiems, kad medienos deginimas energijai paprastai išmeta 1,5 karto daugiau CO2 nei anglis ir 3 kartus daugiau nei gamtinės dujos.“

Europos Komisija ieškinį atsisakė komentuoti, sakydama, kad Liuksemburgo Teisingumo Teismas turi nuspręsti dėl bylos „priimtinumo“.

Praėjusiais metais ES priėmė atnaujintą savo atsinaujinančios energijos direktyvos redakciją, įsipareigodama iki 2030 m. Iš atsinaujinančių šaltinių pagaminti ne mažiau kaip 32 proc. energijos.