Laikinai aplinkos ministro pareigas einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, viršydamas savo įgaliojimus, patvirtino Valstybinių miškų urėdijos (VMU) veiklos strategiją, kuri numato iki 2023-ųjų pabaigos kasmet gauti ne mažiau kaip 41 mln. eurų pelno.

„Tikimės, kad šiuos rodiklius pasieksime jau šiemet ir jie kasmet augs“, – teigė Valstybinių miškų urėdijos direktorius Marius Pulkauninkas.

2018-aisiais įkūrus naują įmonę – Valstybinių miškų urėdiją, jos veiklos rodikliai netgi viršijo lūkesčius, anot VMU. Per 2018 metus, negalutiniais duomenimis, Valstybinių miškų urėdijos pajamos, lyginant su užpernai, išaugo 14 proc. – iki 176 mln. eurų.

Strategijoje užsibrėžta, kad valstybės turtas bus valdomas efektyviai, „užtikrinant didžiausią grąžą valstybei“. Svarbiausias strategijoje iškeltas valstybinių miškų reformos tikslas – pasiekti, kad „Valstybinių miškų urėdija taptų efektyviai veikiančia įmone.

Tuo metu Europos Komisija (EK) pradėjo procedūrą prieš Lietuvą dėl kirtimų saugomose teritorijose. Lietuva kaltinama nepakankama buveinių ir saugomų rūšių apsauga. „Bet koks delsimas sustabdyti kirtimus saugomose teritorijose yra nukreiptas prieš klimatą, bioįvairovę ir Lietuvos piliečius. Būtini neatidėliotini sprendimai“, – rašoma EK apžvalgoje.

Tai, kad vis dar nepaskirtas ir nenorimas skirti naujas Aplinkos apsaugos ministras, aštrina sektoriaus problemas. Kai kurių politologų spėjimu, tokia situacija paranki valdančiajai daugumai ir valstiečių lyderiui Ramūnui Karbauskiui, norintiems paprasčiau tvarkytis šiame svarbiame sektoriuje.

„Šis sektorius neskaidrus, jame daugybė problemų ir iššūkių. Dabar, kai Aplinkos ministerijoje nėra vadovo, nei visuomenei, nei žiniasklaidai nėra iki galo aišku, kas ten vyksta. Kai nėra šeimininko, tai ir įvairių korupcinių grėsmių yra daugiau“, – LRT radijui sakė politologas Bernaras Ivanovas.