Augustinas Uktveris, zpasaulis.lt

Reikalaujama atsakomybės…
Sakoma, jog periodiškai mus aplanko ne vien mados, o ir įvairiausios reformos. Tampančios maloniu vienos ar kitos kadencijos politikų žaisliuku. Tačiau vien dėl tokių žaidimų Lietuvos žmonėms, žiū, ir ateina laikas tvirtai užkalti savųjų namelių langines. Žaislinių reformų vykdytojai, regis, nieko blogo net nemanydami, ima, kaip maži vaikeliai vaikų darželyje, pilstyti ant rimtų dėdžių beigi tetų purvą, smiltimis žarstytis. Reformuojamės!

Gal neatsitiktinai atsirita ir naujų sąjūdžių atsikūrimo banga. Štai buvęs Seimo narys, agronomas bei teisininkas, sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininkas Gintautas Kniukšta aikštėje prie Vinco Kudirkos kalba:

„Sąjūdžio laikais stovėjau šioje aikštėje ir taipogi sakiau kalbą, kurioje pabrėžiau: „Okupantai – lauk iš Lietuvos!“ Šiandien, prabėgus kone 30 metų, vėl atėjau į šią aikštę, kad pasakyčiau ponams, esantiems už poliarizuotųjų stiklų: „Nevarykite tautos, nevarykit žmonių iš Lietuvos! Jie nori dirbti čia…“.

… Priminsime, jog prieš kiek daugiau nei vienas mėnuo susikūręs sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ siekia atkreipti visuomenės dėmesį, jog mūsų valstybėje vyksta negeri dalykai. Pasak šio sąjūdžio išdavų, prasidėjusi valstybinių miškų reforma atnešė didžiulį chaosą. Kalbėta, jog nei vienas nebus išvytas iš darbo, tačiau jau aiškėja, jog darbą girių labui palieka daugiau nei 300 žmonių.

„Vien Telšių miškų urėdijoje iš valstybės biudžeto reikės sumokėti darbą paliekantiems daugiau nei pusę milijono eurų. Šiandien išvejami provincijos, mūsų kaimo puoselėtojai, kurie dabar dažnai renkasi ne Lietuvą… Reforma iš esmės dar neprasidėjo, tad laikas tą chaosą sustabdyti. Turėjome 42 pelningai dirbančias įmones, jas išvaikome… Jų mums nereikia, žmonės – lauk į gatvę. Kuri dar Europos valstybė taip elgiasi su savo žmonėmis?.. Šiandien aišku, jog ir apie 50 girininkijų nebeliks, nors anksčiau apie tai niekas nekalbėjo“ – sakė prie Vyriausybės rūmų Gintautas Kniukšta.

Jis atkreipė susirinkusiųjų dėmesį, jog pataisos Miškų įstatyme buvo daromos Seime pažeidžiant Konstituciją. Siekiama įkurti vieną įmonę „Valstybinių miškų urėdija“ vien todėl, kad Lietuvos miškai būtų be gailesčio kertami?..

… Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovai (pasislėpę veidus ministrų kaukėmis, dėl ko kiek parūgojo tvarką sergstintys policininkai) suvaidino sceną, kaip du ministrai (aplinkos ir žemės ūkio – Kęstutis Navickas ir Bronius Markauskas) „sureguliuoja“ vienam forumui bent penketą milijonų euriukų, neva, paukštelių gerbūviui kelti. Už tai vienas pinigėliais aprūpins buvusią (būsimą) darbovietę, o kitas galės surikti: pilkite srutas kur norite ir kada norite – aplinkosaugininkai sutinka!

… Po šio vaidinimo Gintautas Kniukšta vėl ėmė į rankas mikrofoną ir patikino, jog reforma buvo pradėta nuo neregėtos-negirdėtos šmeižto kampanijos prieš Lietuvos miškininkus, juos žiniasklaidoje (kiek už tai sumokėta?) itin juodinant. Tuoj pat buvo paraginta, jog toks nekompetentingas ir neskaidrios veiklos aplinkos ministras turi būti atšaukiamas iš užimamų pareigų. Dėl ES ir valstybės lėšų galimo grobstymo nuspręsta kreiptis į Generalinę Prokuratūrą.

… Į rankas mikrofoną ėmė legendinio miškininko, daugelį metų miškų ūkio ministru buvusio Algirdo Matulionio sūnus, filosofas, profesorius Arvydas Matulionis. Jis pasigedo mitinge žalios spalvos uniformomis vilkinčių miškininkų, tačiau tuoj pridūrė, jog tokie tučtuojau būtų atleidžiami iš tarnybos… Juk tokia praktika esanti…

„Negaliu čia nebūti, negaliu čia nekalbėti. Nors ir nesu miškininkas, o sociologas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. Žinau, jog valstybinių miškų reformos seniai reikia, tai sako ir patys miškininkai. Tačiau reikia ne chaoso, ne pseudo reformos, o tikrosios, naudą teikiančios reformos. Burtažodžiai („sutaupysime ir atleisime“) – suvis nereiškia reformos. Neatsitiktinai ir garbus miškininkas akademikas Leonardas Kairiūkštis sakė, jog tai skatina lietuvius išsivaikščioti po svečias šalis.

Neatsitiktinai čia minėtas ir Konstitucinis teistas, ir Generalinė prokuratūra… Juk padaromi nusikaltimai. O kas buvo jau nubaustas už tai?.. Personaliai?..“ – kalbėjo profesorius Arvydas Matulionis.

Jis sakė, jog susikūrusiam Miškininkų sąjūdžiui reikia perimti iniciatyvą, imtis aktyvesnės veiklos. Gaila, kad ir jauni žmonės giriose darbo nebegaunantys.

„Praėjusią vasarą Palangoje atsitiktinai sutikau vieną Aleksandro Stulginskio universiteto absolventę, miškininkę, kuri nieko geresnio Lietuvoje negali dirbti, tik ledus pardavinėti… Pseudo reforma jau vyksta pusmetį, tačiau konkretaus plano (paremto skaičiais, skaičiavimais, analize) vis nėra… Man regis, ir visa ši sistema skendi nežinioje. Esminis sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ siekis – išvengti kvalifikuotų specialisto praradimo. Svarbu, kad atleidžiami darbuotojai būtų ginami visomis teisinėmis priemonėmis. Ir dar! Stebėkime, ar Aplinkos ministerija nesukiš vietoje kvalifikuotųjų savuosius „statytinius“. Kreipiuosi ir į žiniasklaidos priemones. Gal galima išpirkti galop nuodėmes, kurios įgytos juodinant miškininkus. Juk jie be jokio teismo nuosprendžio išvadinti vagimis ir nusikaltėliais. Žinau, jog reikės stebėti vadinamuosius naujuosius vadovus, kad mediena lengvatinėmis sąlygomis neatsidurtų kokioje nors Švedijoje. Juk panašiai nutiko, kai pseudo reformos miškų sektoriuje buvo atliekamos Latvijoje. Ir dar tas latvių pavyzdys kišamas lietuviams… Išvešime pigiai rąstus, pirksime brangiai baldus?..

Tačiau noriu savo kalbą baigti ir optimistine gaidele. Šlovė Lietuvos miškininkams, kurie nebodami įvairiausių valdžių kėslų, vis išgyvena, vis Lietuvos miškai ošia!“ – kalbėjo Arvydas Matulionis.

… Pasveikinti į mitingą atvykę „šalies girių gyventojai“ turėjo nusiimti kaukes, nes mitinge kaukėtiems – ne vieta. Tačiau šauniai dainavo jaunimėlis! Be jokių agitacinių kalbų, tačiau siekiant dialogo su Vyriausybe. Įtikinant, jog gamta taipogi galinti būti savotiškuoju juridiniu asmeniu. Suvis – be kaukės. Ypač, kai perskirstomas turtas, kai miškas turi būti valdomas bendruomenių. Jaunieji pabrėžė, jog jie nėra miškininkai, o tik Lietuvos žmonės, kuriems dar vis rūpi Lietuvos žaliasis rūbas, vadinasi – ir girios, jų gyventojai – flora ir fauna, gamtos apsauga.

„Miškas turi būti gyvas, o ne vien kirtavietės, kelmai, gilios galingosios technikos paliktos provėžos“, – tarsi kartojo jaunimas.

… Seimo narys, tremtinys Juozas Olekas apgailestavo, jog miškininkai yra įbauginti, jog jų čia – ne tiek daug, tačiau smagu, jog visuomenė girioms nėra abejinga.

„Deja, liūdnosios prognozės tvirtinasi: atleidžiami specialistai, į naujas pareigas ateina neaiškūs žmonės, nebegaminama įprastiniu ritmu net mediena… Visa tai – Lietuvos žmonių ir miško sąskaita. Prižadu, jog Seime esama tokių, kurie tikrai gins ir ateityje miškininkus, jų lūkesčius. Kartu mes galime įveikti negandas, atkreiptas į Lietuvos miškus, Lietuvos žmones“, – sakė Juozas Olekas.

Telšių urėdijos Mostaičių girininkas Petras Budvytis atsiduso, jog dirbo miškuose apie 35 metus, dabar, pertvarkos sąlygomis, turėjo palikti savo pareigas.

„Nepavargau, nepraėjo noras dirbti, tačiau… Palieku girias todėl, kad negaliu susitaikyti su tokia reforma, kurią vykdo aplinkos ministras Kęstutis Navickas ir jo komanda. Palieku girias ir dėl to, jog miškininkai įvardijami reformos stūmėjų pačiais niekingiausiais, juodžiausiais žodžiais. Užsakyti straipsnius (juose miškininkas – vagis, urodas ir t.t.) galima, tačiau mano sąžinei tai – ne į naudą… Palieku girias, nes susivokiu, jog nūnai miškas tampa daržu, kuriame – tik lysvės, tik biržės, tik kirtavietės. Sakau: pramoninio miško kryptis Lietuvai tikrai nėra naudinga. Mes turime auginti girias savo anūkams, proanūkiams, kurie galės jau kirsti… Dabar ne urėdai, ne girininkai, ne eiguliai, ne paprasti miškininkai nustato kiek reikia kirsti, o Vyriausybė. Ir nereikia juodinti girioje vargstančiojo…“, – kalbėjo buvęs girininkas, neklūpantis ant kelių.

Prie mikrofono priėjęs Seimo narys Jurgis Razma pasidžiaugė, jog yra toks miškus ginantis sąjūdis. O pati reforma, kurios ėmėsi aplinkos ministras ir jo komanda?

„Ji pačioje pradžioje man atrodė įtartina, todėl ir – nebalsavau. Iš tiesų, reformos imtasi be rimtesnės analizės, neieškant alternatyvų dėl ne vienos, o regioninių įmonių. Nesikalbama su vietos bendruomenėmis. Štai šiandien pabendravau ir sužinojau, jog Rietavo miškų urėdijoje darbą paliko jau 37 proc. buvusiųjų ir giriose dirbusių specialistų. Neatsitiktinai daugiau kaip pusė girininkijų – kaip ir mirusios, negyvybingos. Pasekmės skaudžios, nes žmonės neturi tikėjimo, jog einame geresne kryptimi. Visa tai reformą jau pasmerkia nesėkmei“, – kalbėjo Jurgis Razma.

Sambūrio dalyviams, kantriai stovėjusiems spaudžiant šaltukui visą valandą, buvo perskaitytas kreipimasis į šalies Vyriausybę, kuriame, be kita ko, rašoma, jog pradėtoji reforma graso socialinėmis ir ekonominėmis pasekmėmis, jog iškyla grėsmė miškų apsaugai, jog neatsižvelgta ir į aplinkosaugines priemones, kurios būtinos miškininkystėje, jog…

„Valstybiniai miškai priklauso Lietuvos žmonėms, todėl visuomenė turi teisę dalyvauti priimant svarbius sprendimus. Valstybinių miškų reforma prieštarauja decentralizacijai, regioninei politikai, tad dar labiau didės emigracija. Konkursai, įgyvendinant reformą, buvo neskaidrūs, tad reikalaujame atšaukti neskaidriai sudarytą įmonės „Valstybinių miškų urėdija“ valdybos narius, reikalaujame Kęstučio Navicko atsistatydinimo…“, – aidėjo žodžiai prie Vinco Kudirkos paminklo.

… Gintautas Kniukšta vartė rankose žinomo filosofo Krescencijaus Stoškaus laišką ir skaitė: „Parašiau straipsnį apie žmones, kurių aš bijau… (…) Kai žiūriu į Vilniaus dangoraižius, Lietuvoje, regis, viskas yra gerai, tačiau nuvykus į provinciją – užkaltieji sodybų, pastatų langai pasitinka…“.

… Imdamas į rankas gitarą Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio bardas-dainius Vytautas Babravičius (slapyvardis – Simas) atsiduso: ir mano gimtasis kaimas – toks pats, kaip ir filosofo Krescencijaus Stoškaus aprašytasis… Tačiau Simo atliekama daina apie nusivylusiuosius Lietuvoje, regis, negniuždė, o pakylėjo veiklai. Svarbu, kad netaptumėme dvasioje mutantais! Todėl ir Lietuvos himnas, bardo atliekamas, didingai nuskambėjo!

Vardan tos Lietuvos, vardan jos girių, žmonių…