Ilgai savo valandos laukusių, Seimo nario Lino Balsio pateiktų Miško įstatymo pataisų, numatančių uždrausti plynuosius pagrindinius ir atvejinius miško kirtimus saugomose teritorijose, svarstymas nukeltas į pavasarį. Tai – Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos vilkinimo, intrigų, pasipriešinimo siūlomiems pokyčiams pasekmė.

Parengti daugiau negu kukliai, be jokių ekonominių paskaičiavimų, vieno sakinio Vyriausybės išvadai dėl L.Balsio projekto prireikė net kelių mėnesių. Nors galiausiai projektui bei jo keliamiems tikslams buvo pritarta, Vyriausybė pasiūlė Seimui jo nesvarstyti, tam pritarė ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetas. Mat jie pavasario sesijoje nori pateikti alternatyvius pasiūlymus.

Tačiau kamšyti saugomų teritorijų apsaugos spragas reikia jau dabar – tam ir buvo parengtas L.Balsio projektas. „ Juo siūloma ne uždrausti ūkininkauti Lietuvos miškuose, o tik apsaugoti tai, ką turime saugoti – saugomas teritorijas. Kol nebus priimtos mano pasiūlytos Miškų įstatymo pataisos, plynieji kirtimai saugomose teritorijose toliau vyks“, – aiškino Seime surengtoje spaudos konferencijoje L. Balsys.

Jis pabrėžė, kad šios teritorijos – pačios vaizdingiausios ir gražiausios Lietuvos vietovės. Jos tesudaro mažiau nei trečdalį Lietuvos miškų.

Šalis praranda patrauklumą

Šiuo metu antroje pagal dydį saugomoje Lietuvos teritorijoje – Labanoro girioje, nepaisant visuomenės protestų, toliau kertami ir privatūs, ir valstybiniai miškai. Neliečiami tik patenkantys į europinės svarbos buveinių sąrašą, o tai sudaro tik apie 3000 ha iš 40 000 ha.

Tuo metu visa Labanoro giria turėtų būti saugoma pagal Paukščių direktyvą, o regioninio parko statusas neleisti naikinti šio parko miškų kraštovaizdžio.

Pasak gamtininko, Labanoro klubo vadovo Andrejaus Gaidamavičiaus, Labanoro giria dėl plynų kirtimų pastaruoju metu jau neteko 400 ha miško. „Mes prarandame savo šalies patrauklumą. Jo neatstatysime ilgus dešimtmečius. Miškas iškirstoje vietoje atsiras tik po 100 metų“, – kalbėjo gamtininkas Seime.

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Remigijaus Daubaro liudijimu, plyni kirtimai drastiškai veikia ir miškų ekosistemas: jau pirmaisiais metais kirtimų plynėse išnyksta dalis žolinių augalų, kiti degraduoja. Šis mokslininkas su partneriais iš Vilniaus ir Varšuvos universitetų bei Miškų instituto kolegomis neseniai atliko tyrimą apie plynų kirtimų įtaką miškų ekosistemų biologinės įvairovės dinamikai.

Miškų įstatymo pataisų reikia dabar, kad užgesintume plynų kirtimų „gaisrą“. Kol diskutuosime, nebebus ką saugoti“, – perspėjo A.Gaidamavičius.

Alternatyvoje – apstu landų

Tačiau tie, kurie turėtų puoselėti Lietuvos gamtą, įnirtingai tam priešinasi. Minėtą niekinę Vyriausybės išvadą parengęs Aplinkos ministerijos tarnautojas Donatas Dudutis priklauso Miškų konsultacinei tarybai, kuri patarė premjerui Sauliui Skverneliui padidinti miškų kirtimo normą 6 procentais. Pats D.Dudutis balsavo už kirtimų didinimą.

Prieš pat L.Balsio projekto svarstymą Seimo Aplinkos apsaugos komitete jo nariams buvo išdalintas alternatyvus, dar neužregistruotas ir su niekuo nesvarstytas Aplinkos ministerijos projektas, su kuriuo ir Seimo nariai neturėjo galimybės susipažinti anksčiau. Pasak liudininkų, D.Dudutis didžiavosi, kad jame siūloma atsisakyti plynų kirtimų miškuose, kurie vertingiausi biologinės įvairovės, o ne kraštovaizdžio atžvilgiu.

Aplinkos ministerija nenori atsižvelgti į žmonių, protestavusių prieš plynus kirtimus Labanoro žygiu bei eisena sostinėje, valią? Tūkstančiai išėjo su lozungais į girią ir Gedimino prospektą kaip tik dėl gražiausių Lietuvos kampelių niokojimo.

Pasak A.Gaidamavičiaus, ministerijos projekto juodraštyje palikta labai daug landų toliau kapoti plynai miškus saugomose teritorijose. Ekosistemų apsaugos miškuose (II miško grupė), kurie užima vos 8 proc. visų miškų, siūloma leisti atrankinius pagrindinius kirtimus.

Kituose draustiniuose (III miškų grupė) siūloma leisti plynus kirtimus iki 3 ha privačiuose miškuose ir iki 1 ha valstybiniuose miškuose. Šiuose draustiniuose, tarp jų – ir hidrografiniuose, įkurtuose prie ežerų, bus leidžiami neriboto ploto atvejiniai kirtimai, kurie yra tiesiog atidėti plynieji kirtimai. Labanoro girioje didesnė dalis plynių susiformavo būtent dėl atvejinių, o ne dėl plynų kirtimų.

Regioninio parko ūkiniuose miškuose bus leidžiami neriboto ploto atvejiniai kirtimai, o nacionaliniuose parkuose tokie kirtimai bus leidžiami pušynuose ir ąžuolynuose.

Lietuva – tarp atsilikėlių

Europoje plyni kirtimai saugomose teritorijose – labiau išimtis negu įprastinė veikla. Tai – atsilikusių šalių praktika. Jau ir Estijoje ne tik uždrausti plynieji kirtimai saugomose teritorijose, bet sėkmingai skinasi kelią įstatymo projektas, mažinantis plynų kirtimų plotą nuo 7 ha iki 1 ha visuose šalies miškuose.

Natūralūs, nepertraukiamo gyvavimo miškai yra pati save palaikanti, save apsauganti ekosistema, kuriai visai nebūtinas žmogaus įsikišimas ir kuri tikrai nepavirsta krūmų „džiunglėmis“, kaip posėdyje kalbėjo Seimo narys Kęstutis Bacvinka, kritikuodamas plynų kirtimų pakeitimą atrankiniais“, – pabrėžė A.Gaidamavičius.

K.Bacvinka rengė ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto išvadą, siūlančią nepritarti L.Balsio pasiūlytam įstatymo projektui dėl plynų kirtimų uždraudimo saugomose teritorijose.

Visuomenininkai neabejoja: pavasarį reikės didesnio žygio nei Labanoro akcija, kad Aplinkos ministerija ir Seimas suprastų – uždrausti plynuosius kirtimus saugomose teritorijose yra mažiausia, ką jie turi padaryti dėl Lietuvos miškų.

Ar ne absurdiška, kad Aplinkos ministerija nori apriboti saugomose teritorijose renginius, neleisti veisti sodų didesnių nei 1 ha, neleisti ant stogų montuoti saulės baterijų, esą tai gadins kraštovaizdį. Tuo metu plynieji kirtimai jos požiūriu kraštovaizdžio negadina?

Apie visa tai net nereikėtų kalbėti, jei Vyriausybė vykdytų savo programą. Joje juodu ant balto parašyta: „Sieksime riboti didžiausią žalą miškams darančius plynuosius kirtimus ir miškų kultūrinimą. Sieksime įtvirtinti nuostatą, kad neplynieji miško kirtimai sudarytų ne mažiau kaip 70 proc. visų pagrindinių kirtimų, pirmiausia plynųjų kirtimų atsisakant saugomose teritorijose“.