Šalies valdžios siekis žūtbūt pertvarkyti urėdijų darbą, kuriam valdantieji valstiečiai net sudarė sandorį su opozicijoje esančiais konservatoriais, neleidžia nurimti valstybinių miškų likimu susirūpinusiems specialistams.

Šeštadienį Raudondvaryje (Kauno r.) susirinkę aktyvistai įkūrė sąjūdį „Už Lietuvos miškus“, kuris tikisi tapti gerai girdimu balsu priimant šalies miškų likimui svarbius sprendimus. Aplinkos ministerijos stumiama pertvarka nuo pat pradžių sulaukė gausybės kritikos, nes ji esą naudinga tik didiesiems medienos pirkėjams iš Skandinavijos. Kitose Europos šalyse urėdijas sujungus į vieną įmonę, iškertamo miško ploto smarkiai padidėjo, tačiau ekonominis efektas nebuvo ryškus.

Vienas sąjūdžio steigėjų, agronomas ir visuomenininkas Gintautas Kniukšta neabejoja, kad pertvarkant urėdijas valdžia grubiai pažeidė ne tik įstatymus, bet ir Konstituciją.  G.Kniukšta nemano, kad miškus ginantis sąjūdis kuriame pavėluotai, nes procesas dar vyksta ir liko gausybė svarbių klausimų. G.Kniukšta nemano, kad miškus ginantis sąjūdis kuriame pavėluotai, nes procesas dar vyksta ir liko gausybė svarbių klausimų.

Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ steigėjus sveikino Lietuvos medikų sąjūdžio atstovai, kurie pažadėjo visada būti greta sprendžiant aktualiausius klausimus.

Žinomas miškininkas, pirmosios šalies Vyriausybės miškų ūkio ministras, profesorius Vaidotas Antanaitis laiške suvažiavimo delegatams ragino neleisti sugriauti tai, kas buvo kuriama kelis dešimtmečius.  „Turi gimti trečiasis sąjūdis“, – rašė žinomas miškininkas.

Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas mano, kad ant miškininkų galvų visiškai nepagrįstai buvo išpilta daug purvo. Tokiu būdu norėta pateisinti stumiamas pertvarkas.  Pasak jo, niekas neprieštarauja reformoms, tačiau jų vykdytojai turi žinoti, kur einama.  „Regime didelį nepasitikėjimą reformos sumanytojais ir vykdytojais, nes išryškėjo jų finansiniai interesai“, – kalbėjo R.Lapinskas.  Asociacijos vadovas įsitikinęs, kad reforma vykdoma neprofesionaliai ir neskaidriai, visiškai sužlugdytas darbo planavimas.  „Mes reikalausime pagrįstų ir protingų sperendimų“, – kalbėjo R.Lapinskas. Jis mano, kad sąjūdis gali tapti geru patarėju valdžiai, kai priimami su miškų ūkiu susiję sprendimai.

„Nesvarstykite, kur įkurti naujos įmonės centrą, tas centras veiks Skandinavijoje“, – kalbėjo asociacijos „Lietuvos žaliųjų judėjimas“ pirmininkas Rimantas Braziulis.  Jis priminė, kad miškininkai metų prdžioje mėgino savo teises ginti demokratinėmis priemonėmis, tačiau jos nebuvo veiksmingos ir valdžios žmonės liko kurti. Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo išvakarėse kai kurie miškininkai išgirdo perspėjimų nedalyvauti šiame renginyje ir nedėvėti uniformų. Keli miškininkai vis tik atvyko vilkėdami uniformas.  „Kęstuti, dink iš šitos melagių frakcijos“, – palikti Valstiečių ir žaliųjų frakciją Seime aplinkos ministrą Kęstutį Navicką ragino R.Braziulis.

Penktadieni aplinkos ministro K. Navicko įsakymu patvirtinta Valstybinio miškotvarkos instituto valdyba. Ši valstybės įmonė, vykdant valstybinių miškų ūkio valdymo pertvarką, bus reorganizuota į valstybės įmonę Valstybinių miškų urėdija. Šiemet atlikti parengiamieji pertvarkos darbai: paruoštas reorganizavimo veiksmų planas ir visų 42 miškų urėdijų reorganizavimo sąlygos, atlikta pirminė miškų urėdijų turto, sutarčių, kreditorių inventorizacija. Iš pradžių Valstybinių miškų urėdija turės 42 regioninius padalinius (filialus), kurių skaičius per kitus metus palaipsniui sumažes iki 26. Aplinkos ministerija pateikė siulymus ir kriterijus dėl tinkamiausių vietų įmonės filialų centrams parinkti. Skaičiuojama, kad užbaigus valstybinių miškų ūkio valdymo pertvarka ir sukūrus veikiančią įmonę, kasmet bus sutaupoma po 10 mln. eurų lėšų ir iki 3 mln. eurų iš valstybės biudžeto.

Teksto autorius: Arūnas Karaliūnas, lrytas.lt 

Šaltinis: https://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/2017/12/09/news/misku-gynejai-nebegali-tyleti-subure-sajudi-uz-lietuvos-miskus–3828614/?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy