Urėdijų reformai besipriešinantys visuomenininkai, verslininkai bei buvę ir esami politikai kaltina Vyriausybę permainas vykdant chaotiškai ir ragina jas stabdyti.

Į sąjūdį „Už Lietuvos miškus“ susibūrę asmenys savaitgalį priėmė rezoliuciją reikalaudami reformą atlikti etapais, per 3-4 metus, išsaugoti atskirų miškų urėdijų savarankiškumą, centralizuoti tik bendrąsias urėdijų veiklos sritis (planavimą, stebėseną, finansų, nekilnojamojo turto valdymą, viešuosius pirkimus), darbuotojų skaičių mažinti palaipsniui.

Taip pat raginama „depolitizuoti valstybinių miškų urėdijų valdymą“, sukurti skaidrą urėdų, miškininkystės vadovų atrankos bei skyrimo tvarką, įvesti sistemingą jų atestaciją. Siūloma atskiri pajamų neduodančias ir jas generuojančias veiklas, numatant pajamų neduodančios veiklos finansavimo šaltinius, įkurti atskiras įmones miškotvarkai, miško sodinimui, atskirą padalinį ekologinei ir socialinei veiklai.

Tarp reikalavimų – tikslinti medienos apskaitą, įdiegti elektroninius medienos gabenimo važtaraščius, sudaryti galimybę urėdijoms sudaryti penkerių metų sutartis su medienos ruošos paslaugas teikiančiais rangovais. Jų tvirtinimu, įgyvendinus visus siūlymus būtų gauta 56 mln. eurų papildomų pajamų per metus.

Spaudos konferenciją ketvirtadienį surengę reformos kritikai sako šiuos reikalavimus perdavę prezidentei, Vyriausybei, Seimui, penktadienį planuojama juos aptarti su aplinkos viceministru Martynu Norbutu. Sąjūdžio steigėjai – jo pirmininku tapęs verslininkas, buvęs Naujosios sąjungos atstovas parlamentaras Gintautas Kniukšta, Lietuvos žaliųjų partijos vicepirmininkė Ieva Budraitė,  Lietuvos žaliųjų judėjimo vadovas Rimantas Braziulis, Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas, Kauno miškų urėdas Saulius Lazauskas, miškotvarkos profesorius Vaidotas Antanaitis.

Reformos kritikai pirmiausia pabrėžia, kad jai nepasiruošta.

Pasak Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų federacijos pirmininkės Ingos Ruginienės, prieš pusmetį priėmus sprendimus dėl urėdijų pertvarkos nuo sausio, darbuotojai apie atleidimą įspėjami tik dabar. Anot jos, atleidžiama 10-20 žmonių kiekvienoje urėdijoje, iš viso atleidžiamųjų skaičius gali siekti 700-800, nemaža dalis jų jau pareiškė nesutinkantys dirbti naujoje įmonėje dėl neaiškumo, kur bus jų darbo vieta, spaudimo atidirbti įspėjamąjį laikotarpį be garantijos, jog jie bus įdarbinti po reformos.

„Tenka konstatuoti, kad pusmetis iššvaistytas veltui, reformai buvo absoliučiai nepasiruošta, pradėjome darbą su grubiais pažeidimais dėl informavimo, konsultavimo, prasidėjo klaida po klaidos ir visa tai išsivystė į sniego gniūžtę. Dėl absoliutaus nekalbėjimo su darbuotojais, dėl jokio bendro darbo su profesinėmis sąjungomis žmonės pamatė, jog absoliučiai negali pasitikėti vadovybe, reformos eiga, priėmė sunkius sprendimus ir išeina iš darbo“, – sakė I. Ruginienė.

Sambūrio atstovai taip pat baiminasi, kad įvykdžius pertvarką pagal deklaruojamą estišką bei latvišką pavyzdį, naujoji urėdija padidins miškų kirtimus, tai padidins valstybinių miškų ūkio pajamas ir taip bus pateisintas naujojo darinio efektyvumas.

R. Lapinskas teigia, kad šiuo metu įmonių vystymasis sustabdytas, „kalbama tik apie medienos kiekį ir kainą ateityje“, tuo metu švietimas, rekreaciniai ir kiti projektai yra užmiršti. Reformos kritikai abejoja į Valstybinių miškų urėdiją pertvarkomo miškotvarkos instituto naujai suformuotos valdybos kompetencija, skaidrumu. Anot R. Lapinsko, tik vienas iš septynių narių turi ryšį su miškotvarka.

„Reikalaujame atšaukti valdybą ir suformuoti normaliu būdu, pagal tuos principus, kurie pradžioje ir buvo išdėstyti“, – teigė R. Lapinskas.

Sambūrio iniciatoriai svarsto skųsti atleidimus dėl neužtikrinamų atleidžiamųjų garantijų, žada plėsti savo veiklą regionuose, galbūt rengti ir protesto akcijas.

Aplinkos viceministras M. Norbutas sako, kad sąjūdžio dalyvių keliami politiniai reikalavimai, pavyzdžiui, stabdyti pačią reformą, atsistatydinti aplinkos ministrui, negali būti įgyvendinami, tačiau žada tartis su kritikais dėl išsakytų praktinių pasiūlymų, kurių didžioji dalis, anot jo, sutampa su ministerijos planais.

„Reforma jokiu būdu nebus stabdoma, bet tam tikri praktiniai dalykai, apie kuriuos, tikiuosi, kalbėsimės penktadienį, tikrai gali būti įgyvendinami, juolab, kad jie sutampa ir su mūsų vizija, kas galėtų būti padaryta norint sukurti stiprią, vieningą kompaniją, įnešti daugiau skaidrumo ir aiškumo į pačią sistemą“, – BNS teigė viceministras.

Seimui liepą pritarus   miškų urėdijų pertvarkai, Vyriausybė iki šių metų pabaigos dabar veikiančias 42 urėdijas ir Valstybinį miškotvarkos institutą ketina apjungti į vieną įmonę Valstybinių miškų urėdiją, kuri turėtų 26 filialus. Nauja bendrovė įsikurs Panevėžio rajone esančiame Katinų kaime. Jau yra ieškomas naujas Valstybinių miškų urėdijos vadovas ir valdybos nariai.

Teksto autorius: Ignas Jačauskas, BNS

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/kaimas/misku-reformos-kritikai-ragina-islaikyti-urediju-savarankiskuma.d?id=76646219