Šiandien LR Seime vykusioje spaudos konferencijoje buvo atkreiptas dėmesys į kilusi chaosą dėl naujos valstybinių miškų valdymo įmonės, kuri turėjo pradėti veikti sausio pradžioje, veiklos. Kaip teigia miškininkų profesinės sąjungos atstovai, nežinios ir neapibrėžtumo nemaža dalis urėdijų darbuotojų paliko darbą.

Spaudos konferencijoje kalbėjo ir sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininkas Gintautas Kniukšta. „Susidarė teisinė kolizija, kad šiandien, sausio 5 dieną, nėra aišku, kas valdo Lietuvos miškus. Nėra naujos įmonės. Bandėme ieškoti naujos įmonės įstatų, jų taip pat nepavyko aptikti. Nuostoliai, kurie jau dabar skaičiuojami vien Telšių urėdijoje – 600 tūkst. eurų. Kas atlygins tuos nuostolius? Ministras? Kolegialiai Vyriausybė?“ – klausė jis.

„Ne kartą kalbėjome, kad tokiai pertvarkai, kai bus naikinamos urėdijos ir kuriama viena institucija, kuri valdys Lietuvos miškus ir kurios pagrindinė kryptis – išgauti didesnį pelną, labai neigiamai atsilieps Lietuvos žmonėms ir pačiam miškui. Šiandien matome, kad daugelis teisės aktų, kuriuos Aplinkos ministeriją įpareigojo priimtas Miškų įstatymas, nėra parengta, nėra registruota nauja institucija ir daugelis šiame sektoriuje dirbančių asmenų nežino savo ateities“, – penktadienį spaudos konferencijoje kalbėjo Seimo narys socialdemokratas Juozas Olekas.

Aplinkos viceministras Martynas Norbutas BNS ketvirtadienį teigė, kad urėdijų reformą ketinama užbaigti kitą savaitę – 42 miškų urėdijos bus prijungtos prie Valstybinio miškotvarkos instituto, o jis bus pervadintas į Valstybinę miškų urėdiją.

Lietuvos Miško ir miško pramonės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Inga Ruginienė tikino, kad miškininkus labiausiai erzina nežinomybė, todėl dalis jų nusprendžia patys savo noru išeiti iš darbo. Mūsų federacija aktyviai įsijungė į šį procesą ir sustabdė nelegalų darbą valstybinėje įmonėje, kas būtų didelė gėda visai Lietuva, – teigė I.Ruginienė.

„Labai man apmaudu, kad dalis profesionalių, sąžiningų darbuotojų apsisprendė palikti sistemą ir nepereina dirbti į naują įmonę. Tokį sprendimą, be abejo, priima daugiausia bendrųjų reikalų darbuotojai, medelynų darbuotojai, kurie nemato savęs naujos struktūros sistemoje, bet, liūdna, kad ir miškininkai. Netikėjimas reformos sėkme, neapibrėžtos funkcijos, abejonės dėl socialinių garantijų ateityje, dialogo stoka lėmė žmonių apsisprendimą išeiti“, – sakė ji.

Pasak jos, vykdydama reformą ministerija nesilaiko Darbo kodekso ir laiku neinformuoja žmonių apie pokyčius ir galimą atleidimą iš darbo. „Žmogus yra pakabintas ore, jis nežino, ką daryti, kaip elgtis atėjus Naujiems metams, nes jam buvo pasakyta, kad tuoj bus įsteigta nauja įmonė ir jis gal galės įspėjimo laikotarpį atidirbti naujoje įmonėje neaišku kokiomis sąlygomis. Mūsų federacija aktyviai įsijungė į šį procesą ir sustabdė nelegalų darbą valstybinėje įmonėje, kas būtų didelė gėda visai Lietuva“, – aiškino profsąjungos atstovė.

Buvęs Telšių miškų urėdijos Mostaičių girininkijos girininkas Petras Budvytis konferencijoje sakė nutaręs išeiti iš darbo, nes nebeapsikentė spaudimo. Jis tikino, kad visi miškininkai dabar paversti kone valstybės priešais ir kaltinami miškų kirtimu, nors metinę kirtimo normą tvirtina Vyriausybė. „Visuomenė paskui kaltina mus, kad jie, atsiprašau, urodai, bebrai, vagys. Bet mes esame valstybės tarnautojai“, – guodėsi jis.

Dėl Miškų įstatymo ir Vyriausybės nutarimo priėmimo procedūrų atitikimo pagrindiniam šalies įstatymui ketinama kreiptis į Konstitucinį Teismą.

„Šiuo metu ruošiame kreipimąsi ir galbūt sesijos pratęsimo ar pavasario sesijos pradžioje turėsime su Seimo narių parašais. Tai bus dėl Miškų įstatymo priėmimo procedūros ir dėl Vyriausybės nutarimo, kuris sekė šį priimtą įstatymą. Antra dalis, turėsime paklausimų ministrui (aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui – BNS) dėl to, kad įstatymas įpareigojo Vyriausybę ir ministrą iki gruodžio 31 dienos priimti įstatymo įgyvendinimo teisės aktus. Šiandien yra sausio 5 diena, o naujos įmonės įstatų dar nėra“, – kalbėjo J. Olekas.

Jo teigimu, dėl pertvarkos daliai urėdijų darbuotojų nusprendus palikti darbą, jų išeitinėms kompensacijoms gali prireikti kelių milijonų eurų.

Lietuvos darbo birža BNS informavo, kad Pakruojo miškų urėdiją ketina palikti 24 darbuotojai, Ukmergės – 14, Tytuvėnų – 13, o Veisiejų – 10. Apie tai biržai pranešta gruodį.

Parengta pagal BNS ir 15min.lt informaciją

https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/socialdemokratai-rado-dar-viena-ginkla-urediju-reformai-stabdyti-56-906450#.Wk9-PWySf8A.facebook

https://www.alfa.lt/straipsnis/50249501/misku-urediju-reformai-truksta-aiskumo