Ramūnas TERLECKAS

Pastebiu tendenciją, kad manipuliuotojai viešąja nuomone vis dažniau savo tikslui pasiekti plečia informacijos ar dezinformacijos kanalus. Viešųjų ryšių specialistai žino: kartu pučiant į dūdą garsas aidi stipriau, todėl reikia žiniasklaidos, politikų ir socialinių tinklų sinergijos. Gaudesys leidžia džiaugtis procesu, o kodėl triukšmas kilo, netrukus tampa nebeįdomu. Tereikia sekti, kada dirigentas mostelės orkestrui nutilti.

Tokia mintis kyla prisiminus istoriją apie urėdijų reformą. Triukšmo būta didelio, urėdijų pertvarka tapo kone egzistencinės prasmės lakmuso popierėliu. Jei pasisakai už reformą, esi pažangus vakarietiškomis vertybėmis besivadovaujantis pilietis, jei prieš – ūsuotų nomenklatūros atstovų apologetas ir korumpuotų urėdų draugas.

Seime ir visuomeniniame lauke lūžo ietys, vėl atgimė politinis turgus, kuriame už pertvarką buvo suderėta grąžinti lengvatą daugiabučių šildymui. Didžiajai daliai parlamentarų balsavus už reformą, triukšmas viešojoje erdvėje… ėmė ir nutilo, o urėdijų tema dingo iš žiniasklaidos akiračio.

Prieš savaitę „Lietuvos žinios“ pamėgino išsiaiškinti, kaip vyksta ir apskritai ar vyksta žadėtoji reforma. Deja, diskusijoje nedalyvavo nominalus proceso garvežys – aplinkos ministras, todėl ne į visus klausimus sulaukta atsakymo. Bet akivaizdu, kad pertvarkos traukinys, jei ir juda, tai taip greitai, kaip iš Kauno į Balstogę. Iki šiol tebesiginčijama, kam apskritai reikėjo ką nors keisti, urėdijų darbuotojai gyvena nežinioje, jaučiasi apšmeižti ir kaupia pyktį.

Taip pat paaiškėjo, kad skaidrumą ir modernumą deklaruojanti Aplinkos ministerija valdo sunkiai su tiesiogine veikla suderinamus poilsio namus Juodkrantėje ir nevengia dvejopų standartų.

Antai interesus supainiojęs Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktorius Donatas Dudutis tebeturi ministro pasitikėjimą ir tebedirba ministerijoje. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija yra konstatavusi, kad pernai spalį departamento vadovo konkursą laimėjęs D. Dudutis pažeidė įstatymus – laiku nedeklaravo, jog yra medžiotojų klubo „Girios“ narys ir ministerijos kanclerio Roberto Klovo medžioklės draugas. Kancleris pirmininkavo konkurso atrankos komisijai. R. Klovas iš pareigų pasitraukė, o D. Dudutis tebedirba.

Akivaizdu, kad pertvarkos traukinys, jei ir juda, tai taip greitai, kaip iš Kauno į Balstogę.

„Lietuvos žinių“ surengtoje diskusijoje dalyvavę Seimo nariai dievagojosi, kad vykdys parlamentinę reformos kontrolę, tačiau tenka tuo abejoti, ypač kai dirigentas orkestrą nutildė, ir nelabai kam įdomu, kas rytoj tvarkys valstybinius miškus bei raškys naudą. Vis dar ore kybo ne tik retorinis klausimas – kam apskritai reikėjo miškų priežiūros sistemos pertvarkos?

Norėčiau klysti, bet vis dažniau susiduriu su reiškiniu, kai „modernūs“ vadybininkai imasi reformų dėl reformų, o tikslu tampa procesas. Niekaip kitaip, tik veiklos imitacija galiu vadinti Aplinkos ministerijos iniciatyvą pertvarkyti šalies saugomas teritorijas. Vienas numatomų žingsnių – iš Žemaitijos nacionalinio parko atimti nacionalinio parko statusą ir suteikti jį Varnių regioniniam parkui.

Kaip jau įprasta vienam į Vyriausybę patekusių „profesionalų“, iki šiol niekas nieko išsamiau nepaaiškina. Nenustebsiu, jei netrukus socialiniuose tinkluose prasidės bruzdesys, kad Plateliuose gyvena korumpuoti ūsuoti bebrai, o Varniuose – Valančiaus blaivybės sąjūdžio angelai.

Prasmės ieškoti nereikia, svarbu procesas.

Daug kalbama, kad viena didžiausių Lietuvos valstybės bėdų yra korupcija. Manyčiau, reikėtų pridėti dar vieną skaudulį – tai nekompetentingi bestuburiai „profesionalūs vadybininkai“ valstybės tarnyboje.

Komentaras skambėjo per LRT radiją, lzinios.lt nuotr.