Prezidentas Gitanas Nausėda pateikė Seimui Miškų įstatymo pataisas, siūlančias nuo aštuonių iki keturių hektarų sumažinti maksimalų miško kirtimų plotą.

Anot Prezidentūros, siūloma sumažinti maksimalų plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržės plotą, išskyrus sanitarinius kirtimus. Taip esą norima sustabdyti didžiausią neigiamą įtaką ekosistemai turinčius kirtimus.
„Projektas parengtas siekiant mažinti galimą žalą ekosistemoms, kuri atsiranda vykdant itin didelės apimties plynuosius kirtimus, taip pat siekiant mažinti tokių kirtimų daromą vizualinę žalą“, – BNS komentavo Prezidentūra.

Keturių hektarų ribą šalies vadovas pasirinko, siekdamas kompromiso tarp miškų savininkų, valdytojų bei visuomenės interesų. „Dabar biržės plotas dažniausiai yra 3-5 ha, todėl nauja tvarka neturėtų esminės įtakos ūkinei veiklai“, rašoma projekto aiškinamajame rašte.

Tačiau aplinkosaugininkai įsitikinę, kad pirmiausia reikia mažinti ne kirtimo plotą, o kirtimo normą (Vyriausybė ją pernai padidino 6 proc.). Dėl Prezidento pasiūlyto kompromiso plynių perpus nesumažės – sumažės tik vienos kirtavietės maksimalus plotas, o pačių plynių padaugės, siekiant įvykdyti kirtimų normą.

Pasak aplinkosaugininko, Labanoro klubo prezidento Andrejaus Gaidamavičiaus, Labanoro girioje ir dabar vidutinis kirtimo plotas yra apie 4 ha, 8 ha ploto kirtimai pasitaiko labai retai. Tačiau iškirsta jau kone trečdalis girios.

„Prezidentūra pati aiškinamajame rašte pripažįsta, kad vidutinis kirtavietės plotas Lietuvoje yra 3-5 ha. Tai kam toks pataisytas įstatymas reikalingas? Maža to, Prezidento pasiūlymas gali tapti „meškos paslauga“, nes Aplinkos ministerijos dabar parengtoje įstatymo versijoje regioninių parkų ūkiniuose miškuose siūloma leisti plynus kirtimus tik iki 1 ha. Tuo metu Prezidentas regioninių parkų neišskiria – pagal jį ir regioniniuose parkuose maksimalus plotas būtų 4 ha“, – komentavo G.Nausėdos iniciatyvą A.Gaidamavičius.

Jeigu Prezidento įstatymo projektas bus priimtas anksčiau negu Aplinkos ministerijos, mažiausiai pusei metų bus užkirsta galimybė sumažinti plynių plotus saugomose teritorijose. Mat tą patį įstatymo straipsnį galima keisti ne dažniau kaip kas pusę metų.

Be to, niekas nekalba apie tai, kad pagal dabartines taisykles vieną plyną kirtimą galima šlieti prie kito jau po 5 metų. Vadinasi, per 10 metų toje pačioje vietoje vietoj 4 ha gali atsirasti net 12 ha plynė. Niekas nekalba ir apie tai, kad didžioji dalis plynių saugomose teritorijose atsirado ne po pagrindinių plynųjų kirtimų, o po atvejinių kirtimų (kai miškas iškertamas per du kartus 5 metų bėgyje). O atvejinių kirtimų plotas leidžiamas kur kas didesnis nei plynųjų ir bent kol kas niekas nesirengia jų mažinti.

Tik per pusę sumažinus kirtimų normą, plynai iškirstų miškų sumažėtų perpus. Gamtininkų įsitikinimu, to visiškai užtektų vietiniams medienos poreikiams patenkinti, o visa kita turi būti palikta tiems, kurie gyvens po mūsų.