Peticijų komisija laukia teismo sprendimo dėl Punios šilo

Gruodžio 17 d. įvyks pirmasis teismo posėdis, kuriame bus svarstomas peticijos dėl Punios šilo autorių – Baltijos aplinkos forumo – skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl Punios šilo rezervato plėtros sustabdymo.

Šios peticijos autoriai tikėjosi, kad 15 000 parašų surinkusį dokumentą gruodžio 12-osios posėdyje Vyriausybės peticijų komisija iš esmės apsvarstys ir pateiks savo išvadą dėl Punios šilo, tačiau ji, panašu, ketina savo sprendimą skelbti, atsižvelgdama į būsimą teismo nutartį. Gamtosaugininkai iš Peticijų komisijos posėdžio išėjo nieko nepešę.

Posėdyje dalyvavo ir Aplinkos ministerijos specialistai, bandę sugriauti šilo saugotojų argumentus ir pasėti abejones jų nuoširdumu bei kompetencija, neva Baltijos aplinkos forumas tėra suinteresuotas gauti finansavimą už rezervato teritorinio plano rengimo projektą, todėl taip rūpinasi rezervato plėtra.

Pasirodo, aplinkos viceministrės R.Vaitkevičiūtė ir J. Grigaravičienė nežinojo, kad tas projektas yra parengtas, pinigai už jį jau sumokėti licenciją turinčiai valstybės įmonei, – juk į Peticijų komisiją ir teismą kreiptasi dėl jo sustabdymo.

Tačiau labiausiai gamtosaugininkus nuliūdino viceministrių melas ir tendencingas informacijos iškraipymas, tarsi visi nesėdėtų vienoje gamtosaugos valtyje.

R.Vaitkevičiūtė pareiškė, jog VSTT specialistai draustinio teritorijoje „rado dar daugiau buveinių“, nei jų buvo anksčiau, mat draustinyje vykdoma ūkinė veikla esanti palanki gamtai. Tuo metu mokslininkų duomenys apie buveinių būklę byloja priešingai: draustinyje vykdoma ūkinė veikla yra žalinga saugomoms gamtos vertybėms.

Pasak Baltijos aplinkos forumo direktoriaus Žymanto Morkvėno, dabartinio draustinio statuso palikimas Puniai, integruojant į miškotvarkos planą papildomas apsaugos priemones, yra nepakankamas, nes šiam planui galioti teliko vos keleri metai. Vėliau jį rengs iš naujo, o tada, nuslūgus visuomenės dėmesiui, valdžia ir suinteresuoti asmenys turės sąlygas vėl sumažinti šilo apsaugą.

Aplinkos ministerijos atstovams toks argumentas pasirodė nepriimtinas, nes valstybės institucijomis reikia tikėti. Tačiau kaip tik Punios šilo pavyzdys puikiai parodo Aplinkos ministerijos veiksmų nenuoseklumą. Viena ministerijos vadovybė po metus trukusio nagrinėjimo nusprendė steigti rezervatą, o kita per kelias dienas – rezervato plėtrą atšaukti. Vėliau ištaisyti padarytas klaidas gali prireikti kelių kartų. Būtent rezervato statusas užtikrintų stabilią šilo apsaugą.

Deja, Peticijų komisijos sprendimo gamtosaugininkai neišgirdo, jis atidėtas. Toliau – teismas. Apmokėti jo išlaidoms labai prašoma visuomenės paramos. Laimėjimo atveju bylinėjimosi išlaidas apmokės atsakovas, o suaukotos lėšos bus skirtos Punios šilo apsaugai.

Informacija apie galimybę paaukoti skelbiama čia: https://puniossilas.lt/remti/